Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtiems pokyčiams, kuriais siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie elektroninės kelių rinkliavos sistemos – stiprinti mokamų kelių kontrolę ir užtikrinti, kad su kelių infrastruktūra susijusios lėšos būtų vėl skiriamos keliams.
Šiam tikslui parengti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatymo, Kelių įstatymo ir Valstybinio kelių fondo įstatymo pakeitimai, kuriems Ministrų kabinetas pritarė trečiadienį.
„Nuosekliai pereiname prie modernesnės ir efektyvesnės valstybinių kelių apmokestinimo sistemos. Po ilgus metus strigusio proceso jau turime pasirašytą e. rinkliavos diegimo sutartį ir prasidėjo realūs darbai, todėl svarbu užtikrinti sklandų pasirengimą naujam apmokestinimo modeliui“, – pranešime spaudai cituojamas susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Naujoji sistema įtvirtins principą „teršėjas moka“ – tai reiškia, kad labiau kelių infrastruktūrą ir aplinką veikiantis transportas prie kelių būklės gerinimo prisidės daugiau. Taip pat užtikrinsime, kad su kelių infrastruktūra susijusios lėšos sugrįžtų ten, kur jų labiausiai reikia – atgal į Lietuvos kelius“, – teigia Vyriausybės narys.
Pasak Susisiekimo ministerijos, vienas svarbiausių pokyčių – nuo 2026 m. liepos 1 d. stabdomas metinių kelių naudotojo mokesčio vinječių pardavimas. Sprendimas priimtas ruošiantis e. rinkliavos sistemos įvedimui, kuri pagal galiojančius teisės aktus Lietuvoje turi pradėti veikti nuo 2027 m. sausio 1 d.
Šią sistemą diegia bendrovė „Via Lietuva“, šiemet pasirašiusi sutartį su tarptautinį konkursą laimėjusia Austrijos bendrove „Kapsch TrafficCom“.
„Naujoji sistema pakeis dabartinį vinječių modelį komerciniam transportui ir leis kelių naudotojus apmokestinti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą. Taip bus užtikrinamas teisingesnis, skaidresnis apmokestinimas ir stabilesnis Valstybinio kelių fondo finansavimas“, – teigiama pranešime.
Taip pat skelbiama, kad įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, už KPPP lėšomis finansuojamų sutarčių įsipareigojimų nevykdymą gautos baudos ir delspinigiai bus nukreipiami atgal į kelių finansavimą – valstybiniams arba vietinės reikšmės keliams.
Taip ministerija siekia užtikrinti efektyvesnį lėšų panaudojimą ir papildomą finansavimą kelių infrastruktūros gerinimui.
Argumentuojama, kad teisės aktų paketas taip pat sudarys lankstesnes galimybes savivaldybėms perimti miestų ir miestelių teritorijose esančius valstybinės reikšmės rajoninius kelius. Jų sutvarkymui prieš perdavimą savivaldybėms galės būti skiriamas finansavimas iš KPPP lėšų.
Įstatymų pakeitimais taip pat tikslinamas kelių rinkliavų reguliavimas, informacijos apie rinkliavas skelbimo tvarka bei sudaromos sąlygos lankstesniam elektromobilių įkrovimo paslaugų kainodaros reguliavimui.
ELTA primena, kad 2026–2028 m. biudžeto projekte numatytas Kelių fondo finansavimas šiais metais siekia 178,8 mln eurų.
Iš viso keliams šiemet skirta 815,5 mln. eurų – iš jų 436,6 mln. eurų sudaro Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos, ES finansinė parama – 200,1 mln. eurų.
