Avarijose visiškai sumaitoti automobiliai neretai vėl atsiduria eisme. Nors dėl pažeidimų jų saugumas kelia abejonių, auksarankiai tokius automobilius prikelia antram gyvenimui ir vėliau juos parduoda su „švaria“ istorija, o pirkėjai apie patirtus automobilio apgadinimus dažniausiai net nežino. Seime jau įregistruotas įstatymo projektas, skirtas pažaboti šią problemą.
Į eismą grįžta automobiliai, kurių remontuoti neapsimokėjo
Tai, kas atrodo per gerai, dažniausiai būna negerai. Lietuvos naudotų automobilių rinkoje vis dažniau pasirodo vos kelerių metų senumo transporto priemonių, siūlomų gerokai pigiau nei rinkos vidurkis. Vizualiai jos atrodo tvarkingos, o pateikiama istorija nekelia įtarimų. Tačiau dalis tokių automobilių gali būti suremontuoti po sunkių eismo įvykių, nesilaikant gamintojų reikalavimų ir saugumo standartų.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad į rinką sugrįžta net ir tokie automobiliai, kurie po avarijų buvo pripažinti ekonomiškai neremontuotinais. Pavyzdžiui, aukcionuose parduotos stipriai apgadintos transporto priemonės vėliau atstatomos ir parduodamos kaip techniškai tvarkingos, su galiojančia technine apžiūra bei gamintojo garantija, nors atstatomojo remonto ir jų saugumo įvertinimas nėra atliktas.
„Pirkėjai ne visada yra pakankamai apsaugoti nuo nesąžiningų pardavėjų, kurie į rinką grąžina techniškai nesaugius automobilius“, – teigia Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Tomas Grabauskas.
Auksarankių meistrų pavyzdžių netrūksta
Anot jo, Lietuvoje netrūksta pavyzdžių, kaip apynaujų, vos kelerių metų senumo automobilių pirkėjai, įsigydami transporto priemonę, net nežinojo, kad automobilis buvo „nurašytas“ dėl ekonomiškai nenaudingo remonto.
„Visai nesenas pavyzdys, kai automobilis buvo nurašytas dėl to, kad per brangus remontas. Tačiau jis buvo suremontuotas ir pirkėjas, norėdamas įsigyti šį automobilį, vėl sugrįžta pas tą patį dylerį ir sako, kad norėtų įsigyti beveik naują automobilį, šiek tiek pigiau nei kad pas patį pardavėją, ir prašo, kad patikrintų, ar su juo viskas gerai. Tai gerai, kad toks pirkėjas papuolė pas pardavėją, kuris atskleidė, kad automobilį matė visai neseniai ir parodė, kas buvo su tuo automobiliu iš tikrųjų“, – pavyzdį pateikė T. Grabauskas.
„Lietuva jau yra turbūt ekonomiškai tokiame lygyje, kad lietuvio darbo valandos kainuoja stipriai per daug ir automatiškai daugeliu atvejų neverta tinkamai tvarkyti automobilio, nes tai tiesiog kainuoja per brangiai. Dėl to kartais net ir tinkamai atrodantys automobiliai yra „nurašomi“.
<...> Kitas dalykas, kad gyvename Vakarų pasaulyje, kur žmogaus gyvybės, tiek einančio šaligatviu, tiek važiuojančio automobiliu, vertė yra milžiniška. Ir mes neturime galimybės galvoti, kaip rizikuoti tų žmonių gyvybėmis, jeigu potencialiai automobilis nėra tinkamai sutvarkytas“, – apie problemos aktualumą kalbėjo žinomas lenktynininkas Benediktas Vanagas.
Apgadintų automobilių – itin daug
O štai bendrovės „carVertical“ atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė automobilių (56,5 proc.) Lietuvoje yra patyrę didesnių ar mažesnių apgadinimų. Remiantis tyrimu, iš visų Lietuvoje tikrintų apgadintų automobilių, 2,3 proc. turėjo 50 proc. ar daugiau modelio vertės siekiančių žalos įrašų.
Tokiu būdu naudotų ekonominės klasės „Dacia“, „Renault“ ar „Peugeot“ modelių apgadinimų vertė gali siekti keletą tūkstančių eurų, o „premium“ klasės markių, tokių kaip „Mercedes-Benz“ ar BMW, – ir keliasdešimt tūkstančių eurų.
„Automobiliui patekus į eismo įvykį, draudimo bendrovės neretai leidžia rinktis: suremontuoti automobilį draudimo partnerių autoservise ar pasirinkti išmoką ir remontuoti automobilį savo pasirinktame autoservise. Dėl šios priežasties kai kurie pardavėjai renkasi sutvarkyti automobilį kuo pigiau ir jį iškart parduoti“, – sako „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
Anot jo, kai automobilio apgadinimų vertė viršija jo rinkos vertę, draudimo bendrovės tokį modelį paprastai „nurašo“. Tai reiškia, kad remontuoti tokią transporto priemonę tiesiog ekonomiškai netikslinga. Visgi skirtingose Europos šalyse apgadinimų riba, nuo kurios automobilis „nurašomas“, skiriasi. Lietuvoje ji siekia 75 proc. automobilio rinkos vertės iki eismo įvykio.
Tačiau kai kuriose šalyse draudikai šiuo klausimu yra ne tokie griežti. Pavyzdžiui, Vokietijoje automobilis „nurašomas“, kai, norint atstatyti automobilį į jo pirminę būklę, už tą sumą būtų galima įsigyti tokį patį modelį. Tai sukuria sąlygas automobilių perpardavėjams pigiai įsigyti transporto priemones po smarkių avarijų ir jas eksportuoti į kitas šalis.
Siūlo keisti įstatymą
Seimo nariai Simonas Gentvilas ir Lukas Savickas jau įregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama pažaboti nesaugių, po sunkių avarijų atstatytų automobilių grąžinimą į rinką.
Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad šiandien naudotų automobilių pirkėjai dažnai lieka neapsaugoti nuo nesąžiningų pardavėjų, todėl būtini aiškesni saugumo ir skaidrumo reikalavimai. Siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti didesnį eismo saugumą, skaidresnę automobilių remonto rinką ir geresnę vartotojų apsaugą.
Vienas iš siūlymų – nustatyti, kad, jei po eismo įvykio, kai transporto priemonės remontas pripažįstamas ekonomiškai netikslingu, tokiai transporto priemonei būtų panaikinama techninė apžiūra ir į viešąjį eismą ji galėtų grįžti tik po atstatomojo remonto ekspertinio įvertinimo.
„Mes turime išvystytą draudimo sistemą, esame garantuoti, kad automobiliai gatvėse, kurie važinėja, yra apdrausti. Bet nesame garantuoti, kad po draudiminių įvykių jie būtų teisingai suremontuoti. Todėl siūlome, kad kasko apdrausti automobiliai, patekę į eismo įvykį, kuriame atstatymo kaina yra didesnė nei 75 proc. automobilio vertės, būtų automatiškai „nurašomi“ ir galėtų į eismą grįžti tik po ekspertizės“, – kalbėjo Liberalų frakcijos narys S. Gentvilas.
Tikimasi, kad tokie pokyčiai sumažintų nesaugių transporto priemonių skaičių keliuose, sustiprintų vartotojų apsaugą ir paskatintų skaidresnę remonto praktiką rinkoje.
Remiantis preliminariais skaičiavimais, dėl plačiai paplitusio šešėlinio automobilių remonto po eismo įvykių verslo, biudžetas per metus netenka iki 100 mln. eurų. Prognozuojama, kad siūlomi pakeitimai ne tik mažintų šešėlinę veiklą automobilių rinkoje ir didintų valstybės biudžeto pajamas, bet ir mažintų paklausą nelegaliai ardomų automobilių detalėms.
Atlieka didžiulio masto tyrimą
LRT.lt primena, kad praėjusių metų pavasarį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kartu su Europos prokuratūra pranešė atliekanti didžiulio masto ikiteisminį tyrimą, nukreiptą prieš organizuotą nusikalstamą grupuotę, kuri į Europą iš JAV bei Kanados gabeno sumaitotus automobilius.
Taip pat skaitykite
Kaip tuomet nurodė teisėsauga, automobiliai atplaukdavo į įvairius uostus, įskaitant Klaipėdą, o, siekdami išvengti didelių muito mokesčių, įtariamieji muitinei pateikdavo suklastotas sąskaitas faktūras, kuriose deklaruodavo daug mažesnę automobilių vertę, nei buvo už juos mokėję.
Į kitas Europos šalis atplukdyti automobiliai vėliau buvo atgabenami į Lietuvą, čia jie buvo remontuojami autoservisuose. Tačiau pareigūnų surinkti įrodymai leidžia manyti, kad automobilių remontas buvo tik kosmetinis, paviršutiniškas, siekiant užtikrinti, jog mašinos atrodytų kaip naujos.
„Vokietijoje buvo nustatyta labai tokių paradoksalių situacijų, kaip tie automobiliai yra remontuojami, kai, pavyzdžiui, vietoj oro pagalvės yra įdedamas koks nors drabužis ar kokia nors medžiagos skiautė“, – pavyzdį pateikė Europos deleguotoji prokurorė Jurgita Steponavičiūtė-Otto.
Vėliau galutiniams pirkėjams parduodami automobiliai buvo pristatomi kaip niekada nedaužti arba kruopščiai ir profesionaliai suremontuoti. Pasak pareigūnų, mažiau vertingos transporto priemonės buvo parduodamos Lietuvos ir Ukrainos rinkose, kitos gabenamos į vakarinę Senojo žemyno dalį, pavyzdžiui, Vokietiją.
Vien iš Lietuvos buvo parduota mažiausiai 16 500 automobilių už 144 mln. eurų.
