Susisiekimo ministerijai bei Vyriausybei siūlant sukurti integruotą viešojo transporto kelionių planavimo ir jungtinio bilieto sistemą, Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija kritikuoja Seime jau pradėtas svarstyti įstatymų pataisas.
Asociacijos vadovas Marius Markevičius sako, kad tokia sistema galėtų sėkmingai veikti nebent didžiuosiuose miestuose.
„Visa tai būtų gražu tiktai turbūt didžiųjų miestų kelionėms, nes, tarkim, mažieji miestai neturi išvis jokių informavimo sistemų. Tarkime, jų tvarkaraščiai pateikti kažkur internete kažkokioje ekselinėje lentelėje, kur stotelės yra kažkokios. Man, nevietiniam, išvis neaišku, kur ta stotelė yra, kur ten kas nuveža“, – penktadienį LRT radijui sakė M. Markevičius.
„Kai nėra pasiūlos, žmonės tiesiog nesuvokia tų galimybių“, – pridūrė asociacijos vadovas.
Jis abejoja projekto sėkme, ypač jeigu nebus numatyta papildomų lėšų ir savivaldybėms.
„Numatytos šiam projektui kažkokios lėšos, bet aš spėju, kad lėšos numatytos tik pačios programos kūrimui Susisiekimo ministerijoje, o miestai turbūt visą tą turės daryti – integruoti sistemas savo lėšomis. Iš kitos pusės, mažuose miestuose iš viso to susisiekimo liko kai kur labai jau kukliai. Įgyvendinus pastarąją reformą ji nepagerins to susisiekimo“, – kalbėjo M. Markevičius.
Be kita ko, jam kelia nuostabą, kad į sistemą įtraukiami ir paspirtukininkai, ir pavežėjai.
„Bandžiau rasti Europos valstybę, kurioje būtų paspirtukai ar pavežėjai įtraukti į sistemą viešojo transporto bilietų, tai tokios neradau. Gal tada įtraukiam ir lėktuvus tarp Vilniaus ir Palangos, pavyzdžiui, su tuo pačiu bilietu. Čia keistoka idėja“, – argumentavo Viešojo transporto keleivių asociacijos vadovas.
Susisiekimo viceministrės Akvilės Danielės teigimu, sistema numatytų, kad keleivis galėtų susiplanuoti kelionę, už ją susimokėti ir keliauti įvairiomis transporto rūšimis – tiek keliu, geležinkeliu, vidaus vandenimis, o kelionę pabaigti ir paspirtuku.
M. Markevičius, be kita ko, abejoja, ar reikia kiekvieną kelionę planuoti programėlėje.
„Kažkas keisto planuojama, kad kiekviena kelionė turėtų būti planuojama programėlėje, tada apmokama ir tada jau keliaujama. Čia išvis būtų kažkas unikalaus, nes, pavyzdžiui, tose šalyse, kur toks bilietas jau egzistuoja, aišku, egzistuoja skirtingi modeliai, bet iš esmės tai tiesiog nusiperkamas bilietas arba mėnesinis, arba metinis. Neprivalo kažkur programėlėje iš anksto žymėti, kad jis norės keliauti ten, ten, ten“, – idėjos trūkumus vardijo asociacijos atstovas.
Pasak A. Danielės, planuojama 2027 metų pradžioje paskelbti tarptautinį sistemos kūrimo konkursą – tikimasi, kad iki 2028 metų pabaigos ji pradėtų veikti visoje Lietuvoje.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo, Kelių bei Vidaus vandenų transporto kodeksų projektus Seimas pradėjo svarstyti ketvirtadienį. Vyriausybė tam pritarė balandžio pabaigoje.
Kaip anksčiau teigė Susisiekimo ministerija siūlo, kad vežėjai privalėtų teikti duomenis į naują sistemą, per kurią būtų galima atsiskaityti už paslaugas. Nauja tvarka būtų taikoma kelių, geležinkelių ir vidaus vandens transportui, o kad kelionės būtų sklandžios, būtų naudojamas vienas bilietas.
Ministerijos teigimu, sistemos diegimui 2026–2032 metais reikės apie 9 mln. eurų (be PVM). Lėšų numatoma gauti iš Socialinio klimato fondo (75 proc., arba 6,75 mln. eurų) ir valstybės biudžeto (25 proc., arba 2,25 mln. eurų).
