Bendrovė LTG tiria per savaitgalį įvykusias dvi traukinių avarijas. Abiem atvejais žmonės nenukentėjo, tačiau teko stabdyti keleivinius traukinius ir žmones gabenti kitais būdais. Dvi identiškos avarijos viešumoje sukėlė ir klausimų, ar įvykiai nebuvo sukelti tyčia.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše:
LTG atstovė: vertinti ir daryti prielaidas apie įvykį dar anksti
Ilgąjį savaitgalį įvykus dviem traukinių avarijoms Kėdainių ir Kauno rajonuose, traukinių eismas yra atnaujintas, tačiau galimi vėlavimai, sako LTG grupės ryšių su visuomene vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė.
„Eismas yra atnaujintas, tačiau, deja, šiek tiek išlieka vėlavimai. Gudžiūnuose maršrutų Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Šiauliai, Kaunas–Šiauliai ir Vilnius–Ryga eismas gali vėluoti iki maždaug 30 minučių. Jiesioje turime maždaug iki 10–15 minučių keleivinių traukinių vėlavimus“, – pirmadienio rytą LRT RADIJUI sakė LTG atstovė.
Pasak S. Trinkūnaitės-Rimkienės, daryti išvadas apie incidentą dar anksti. Jos teigimu, nors geležinkelio avarijos Kėdainių ir Kauno rajonuose yra panašios, jų aplinkybėms nagrinėti atliekami du atskiri tyrimai.
„Vertinti ir daryti prielaidas, matyt, dar per anksti. Komanda dirba ir tikrai pasidalinsime visomis tyrimo išvadomis tiek vienu, tiek kitu atveju“, – sakė LTG atstovė.
Ji taip pat teigė negalinti atsakyti, ar avarijų vietose esantys ruožai turi ypatybių, galėjusių jas lemti.
„Visa geležinkelių struktūra yra vienas sudėtingas mechanizmas, todėl išskirti tų ruožų kažkokių subtilybių, matyt, negalėčiau. Tai tiesiog palikime kolegoms įvertinti tas situacijas ir pasidalinsime išvadomis“, – kalbėjo S. Trinkūnaitė-Rimkienė.
Anot jos, tokių avarijų pasitaiko itin retai – vos kartą per kelerius metus. LTG atstovės teigimu, jos žiniomis, teisėsauga nėra įsitraukusi į šį tyrimą.
Ekspertas: įtakos galėjo turėti sudėtinga geležinkelių sistema
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mašinų ir geležinkelių transporto katedros docento Gedimino Vaičiūno, nors viešojoje erdvėje pasigirsta svarstymų, kad dvi per tokį trumpą laiką įvykusios avarijos geležinkelyje galėjo būti diversija, visiškai tikėtina, kad šie įvykiai yra nulemti atsitiktinumo arba techninių priežasčių.
„Praeitą žiemą įvyko keletas įvykių Ispanijos geležinkeliuose taip pat per kelių dienų laikotarpį ir buvo rimtai tirtos įvairios versijos. Buvo atmestos versijos apie kokias nors sabotažo galimybes arba diversijas. Todėl tikrai galiu nuraminti žmones, kad tai galėjo būti ir atsitiktinumas <...> ar techninės priežastys“, – pažymėjo ekspertas.
Jo teigimu, vertinti šių avarijų aplinkybes nesulaukus tyrimo išvadų yra sudėtinga.
„Vyksta tyrimas ir labai užbėgti jam už akių nenorėčiau. Kiek teko domėtis ir skaityti ataskaitas, kuriose yra žmonių parodymai, lyg ir vagonai buvo atsikabinę nuo sąstato, bet tai mažai tikėtina priežastis, nes jeigu vagonai atsikabina nuo sąstato, jie neturi nuvažiuoti nuo bėgių, sąstatas turi sustoti. Sunku pasakyti. Turbūt tyrimas atsakys į šį klausimą išsamiau“, – avariją Kėdainių rajone komentavo G. Vaičiūnas.
Kalbėdamas apie kitą atvejį Jiesioje, Kauno rajone, ekspertas pabrėžė, kad šiai avarijai įtakos galėjo turėti ir sudėtinga geležinkelio sistema.
„Ten įvyko įvykis sistemoje, kur susikerta keletas geležinkelio sistemų. Tai yra ir europinė geležinkelio sistema, ir plačioji vėžė. Tai ten yra ypač sudėtingas mazgas, kuris reikalauja ypatingo dėmesio. Ir būtent tai, kad sistema buvo sudėtinga, tikrai galėjo būti viena iš įvykio priežasčių“, – sakė VILNIUS TECH docentas.
Jis taip pat teigė, kad avarijas galėjo sukelti ir riedmenų priežiūros ypatumai.
„Kiek teko matyti nuotraukų iš įvykio Jiesioje, kur yra nuvažiavę riedmenys, vagonai tai nauji, bet, pavyzdžiui, nuotraukoje aiškiai matosi, kad geltonas lokomotyvas yra sovietinis lokomotyvas, pritaikytas siaurajai vėžei. Tai irgi gali kelti klausimų, ar tikrai tokias priemones reikia naudoti tokiame geležinkelyje? Bet tikrai nenoriu labai užbėgti už akių tyrėjams ar, gink Dieve, kažko apkaltinti. Manau, kad tyrimas į šituos klausimus atsakys“, – kalbėjo ekspertas.
Gaižauskas: kai per tokį trumpą laiką įvyksta du įvykiai, tai jau ne atsitiktinumas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Dainius Gaižauskas sako, kad komitetas tikrai aptars situaciją, tačiau laukiama tyrimo išvadų.
„Kol kas negaliu pasakyti, kaip čia bus, bet kad aptarsime [situaciją], tai neabejoju. Informacijos dar kol kas labai nedaug viešojoje erdvėje ir mes patys, kaip komiteto nariai, gauname labai ribotą informaciją. Bet pirmiausia laukiame tyrimo, jis atsakys, ar avarijos kilo dėl žmogiškojo faktoriaus, ar dėl techninės būklės, o gal priežastis vis dėlto bus išorės pagalbos veiksmai“, – teigė parlamentaras.
Visgi D. Gaižauskas pabrėžė netikintis, kad tai galėjo būti atsitiktinumas.
„Viena labai aišku – jeigu per trumpą laiką įvyksta du įvykiai, tai jau ne atsitiktinumas. Vadinasi, kažkas nesuveikė sistemoje. Kalbama, kad gal čia bėgių nusidėvėjimas, gal riedmenų būklė [prasta], gal priežiūros kokybės trūkumas, bet tiek vienu, tiek kitu atveju po tyrimo tikrai turės būti atsakymai, nes jei technika nesuveikė, reikia žiūrėti, ar priežiūra laiku daroma, ar profesionaliai atliekama. Ir žmogiškasis faktorius priklausys nuo to, kas kaltas: mašinistas, dispečeris, o gal buvo procedūrų nesilaikoma“, – aiškino NSGK narys.
„Po tyrimo bus ne tik konstatuojamas faktas, bet ir gilesni atsakymai mums. Tai rūpės ir politikams, nes tai vis dėlto susiję su žmonių saugumu kelionių metu. Neduok Dieve, būtų kažkokia nelaimė, žmonės nukentėtų ar žūtų. Tai būtų labai sudėtinga ir blogai“, – pridūrė D. Gaižauskas.
Vertins ir sabotažo galimybes
Pasak D. Gaižausko, NSGK nariai taip pat vertina sabotažo galimybes, analizuojama, kokios yra nelaimių pasekmės ir galimos rizikos.
„Mums labai rūpėjo Kaliningrado tranzito klausimai, nes vis dėlto traukiniai važiuoja su Rusijos keleiviais į Lietuvą, kiek Lietuvos traukinių bus sustabdyta, kaip jie buvo grąžinti į Rusiją, kaip suveikė policija ir kitos tarnybos“, – sakė Seimo narys.
Jo teigimu, tai buvo ne pratybos, o reali situacija, leidžianti pasitikrinti, kaip reaguojama į tokius incidentus ir kaip užtikrinamas šalies vidaus saugumas.
„Girdėjau kalbant LTG atstovę, kad nežino, ar policija tiria, ar ne, tai aš manau, kad ne tik policija tiria. Čia turėjo suveikti visa sistema“, – pažymėjo D. Gaižauskas.
„Mums, politikams, NSGK komiteto nariams, bus labai svarbu sužinoti, ar mes reaguojame į faktus, ar prevenciškai gerai veikiame. Jeigu neveikiam, ko mums trūksta? Tai kol kas laukiam informacijos. Šią savaitę prasidės posėdžiai. Manau, kad komitete į darbotvarkę šis klausimas bus įtrauktas ir labai greitai“, – kalbėjo parlamentaras.
Teisėsauga pradėjo tyrimus
Kaip pirmadienio vėlyvą popietę pranešė prokuratūra, įvykus dviem incidentams su nuo bėgių nuvažiavusiais krovininiais traukinių vagonais Kėdainių ir Kauno rajonuose buvo pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai.
Kaip nurodė prokuratūra, atsižvelgiant į šiuo metu turimą pradinę informaciją apie gegužės 1 d. ryte ir gegužės 2 d. naktį įvykusius geležinkelių transporto incidentus, ikiteisminiai tyrimai pradėti pagal Baudžiamojo kodekso 278 str. „Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkama priežiūra ar remontas“ 1 d.
Minėtas straipsnis numato, kad tas, kas netinkamai atliko geležinkelio, vandens arba oro transporto priemonių ar kelių, keliuose esančių signalizacijos ar ryšių įrenginių, dujotiekio, naftotiekio, elektros ar ryšių linijų priežiūrą ar remontą, jeigu dėl to buvo sunkiai sužalotas žmogus arba padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Ikiteisminių tyrimų metu bus nustatytos faktinės abiejų įvykių aplinkybės, incidentų priežastys, padaryta žala ir įvertinta, ar buvo padaryta nusikalstama veika.
Ikiteisminius tyrimus organizuoja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, tyrimus atlieka Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba.
Parengė Vaida Račkauskaitė
