„Mūsų bendruomenių stiprybę lemia ne tai, kiek mūsų yra, o kaip gebame veikti kartu“, – sako Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke. Liepos 23–26 dienomis Plungėje ir Telšiuose vykęs Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) lyderių suvažiavimas dar kartą patvirtino, kad tik veikdami kartu, dalindamiesi idėjomis, bendradarbiaudami ir išnaudodami kiekvienos bendruomenės bei organizacijos stiprybes galime išlaikyti vertybinį tęstinumą ir augti toliau.
Šių metų suvažiavimo šūkis – „Stiprybę teikia vienybė ir pasirengimas“ – tapo pagrindine keturias dienas vykusių diskusijų, susitikimų ir patirties mainų gija. Suvažiavimas Žemaitijoje subūrė daugiau kaip 30 pasaulio valstybių lietuvių bendruomenių ir jaunimo organizacijų atstovus, Lietuvos institucijų vadovus, ekspertus bei partnerius.
Suvažiavimo tikslas buvo stiprinti pasaulio lietuvių bendruomenių tarpusavio bendradarbiavimą, plėtoti dialogą su Lietuvos institucijomis, aptarti diasporos politikos prioritetus, skatinti jaunimo lyderystę ir kartu ieškoti sprendimų, kaip stiprinti pasaulio lietuvių vaidmenį kuriant Lietuvos ateitį. Suvažiavimo dienotvarkę nuspalvino ir geopolitinė situacija, tad svarbi tema buvo Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimas veikiant už Lietuvos valstybės ribų krizės ar karo atveju.
Bendrystė prasideda nuo susitikimo
Suvažiavimas prasidėjo pažintimi su Žemaitija – jos istorija, kultūra ir žmonėmis. Dalyviai lankė Platelių Šaltojo karo muziejaus ekspoziciją, susipažino su Plunge, o simboliniu renginio atidarymu tapo M. K. Čiurlionio fotografijų parodos „Laisvės preliudas“ pristatymas Oginskių rūmuose.
Pirmoji diena buvo skirta pažinti ne tik kraštui, bet ir vieniems kitus. Neformalūs pokalbiai, bendros vakarienės ir pažintys priminė, kad stipri bendruomenė prasideda nuo asmeninių ryšių.
Daugelis dalyvių vėliau pripažino, jog būtent tokiomis akimirkomis gimsta naujos idėjos, projektai ir partnerystė.
Kokia šiandien yra pasaulio lietuvių misija?
Antroji suvažiavimo diena buvo skirta strateginiams klausimams. Atidarydama renginį PLB pirmininkė Dalia Henke pabrėžė, kad bendruomenių stiprybę lemia ne jų dydis, o gebėjimas veikti išvien. PLJS pirmininkė Agita Beržanskaitė akcentavo, kad lyderystė yra tęstinis procesas – šiandienos jaunimas tęsia ankstesnių kartų pradėtą darbą ir kuria naują pasaulio lietuvių bendruomenės etapą.
Sveikinimo žodžius pasaulio lietuviams tarė ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas, ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, užsienio reikalų viceministras Kristupas Vaitiekūnas, užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento direktorė Lina Žukauskaitė, Lietuvių Fondo valdybos pirmininkas Viktoras Kaufmanas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, prezidento Valdo Adamkaus sveikinimą perskaitė dr. Antanas Vinkus.
Vienas svarbiausių pranešimų buvo skirtas lietuviškos tapatybės išsaugojimo šiuolaikinėje geopolitinėje situacijoje temai. Filosofė, rašytoja dr. Dalia Staponkutė (Kipras) apžvelgė savo mokslinio tyrimo „Lietuviškos tapatybės ir lietuvybės išlikimo užsienyje klausimas, ypač aktualus šiuolaikinėje geopolitinėje situacijoje“ rezultatus.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad lietuvybės puoselėjimas užsienyje šiandien neatsiejamas nuo aktyvių bendruomenių, kokybiško švietimo, kultūrinės veiklos ir jaunų žmonių įsitraukimo.
Diaspora – svarbi Lietuvos partnerė
Didelė programos dalis buvo skirta dialogui su Lietuvos institucijomis. Aptariant strategijos „Globali Lietuva“ iki 2030 metų įgyvendinimą, kalbėta, kaip pasaulio lietuviai gali dar aktyviau prisidėti prie valstybės gyvenimo.
Diskusijose dalyvavę užsienio reikalų, krašto apsaugos, švietimo, mokslo ir sporto, kultūros, ekonomikos ir inovacijų ministerijų atstovai kartu su bendruomenių lyderiais aptarė diasporos vaidmenį stiprinant Lietuvos tarptautinį matomumą, skatinant jaunimą studijuoti Lietuvoje, plėtojant kultūrinius ryšius, vystant turizmą ir rengiantis 2027 metais vyksiančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai.
„Šiandien diaspora yra ne tik kultūrinis ir ekonominis partneris, bet ir itin svarbi Lietuvos atsparumo bei švelniosios galios dalis hibridinių grėsmių fone. Atlikdami gairių peržiūrą, siekiame ne tik įvertinti pasiektą pažangą, bet ir atliepti pasikeitusią geopolitinę situaciją bei suderinti diasporos politikos kryptis su nacionaliniais prioritetais, kurie išdėstyti 21-osios Vyriausybės programoje“, – teigė užsienio reikalų viceministras K. Vaitiekūnas.
Ne kartą nuskambėjo mintis, kad šiandien diaspora yra ne tik kultūros puoselėtoja, bet ir svarbi Lietuvos švelniosios galios, pilietinio atsparumo bei tarptautinės partnerystės dalis.
Pasak kultūros ministerijos Bendrųjų reikalų ir aptarnavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Indrės Martusevičienės, ministerijos tikslas – siekti, kad diaspora būtų ne tik kultūros saugotoja, bet ir jos kūrėja.
Pasirengimas – šiandienos būtinybė
Šių metų suvažiavime ypatingas dėmesys skirtas pilietiniam atsparumui ir pasirengimui veikti krizių metu.
Įžvalgomis, kaip veikia Lietuvą geopolitinė situacija ir Lietuvos nacionalinis saugumas, pasidalino PLB Visuomeninių reikalų komisijos pirmininkė, politologė prof. Dovilė Budrytė (JAV), o paramos Ukrainai svarba ir gyvenimo karo sąlygomis detalėmis – Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova.
Pranešimuose ir diskusijose aptarta geopolitinė situacija, Lietuvos nacionalinio saugumo iššūkiai, parama Ukrainai, pasaulio lietuvių bendruomenių pasirengimas prisidėti prie visuotinės gynybos ir bendradarbiavimas su Lietuvos šaulių sąjunga.
„Mūsų tikslas yra stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus veikiant už Lietuvos valstybės ribų – atlikti tuos darbus, kurių krizės ar karo atveju galbūt negalėtų imtis Lietuvoje gyvenantys piliečiai“, – sako PLB Pilietinio atsparumo komisijos pirmininkė, Vokietijos lietuvė Irma Petraitytė-Lukšienė. Ji skaitė pranešimą „Kraštų lietuvių bendruomenių pasiruošimas ir įsitraukimas į visuotinę gynybą“.
Ši tema tapo viena ryškiausių šių metų suvažiavimo naujovių – bendruomenės vis dažniau mato save ne tik kaip kultūros puoselėtojas, bet ir kaip aktyvią Lietuvos saugumo bei atsparumo dalį.
Nuo idėjų prie praktikos
Trečioji diena buvo skirta praktiniams sprendimams. Lyderiai iš įvairių pasaulio šalių dalijosi gerąja patirtimi ir diskutavo apie bendruomenių kasdienybę.
Viena dažniausiai kartotų minčių buvo ta, kad žmonės į bendruomenę ateina dėl prasmingos veiklos. Narystė tampa natūraliu žingsniu tada, kai žmogus jaučiasi reikalingas ir gali prisidėti prie bendrų tikslų.
JAV LB Krašto valdybos pirmininkė Edita Buzėnienė akcentavo, kad labai svarbu įtraukti ir jaunimą, kuriam reikėtų suteikti galimybę ne tik dalyvauti, bet ir kurti, prisiimti atsakomybę bei tapti bendruomenės lyderiais. Ji kalbėjo apie stiprios komandos svarbą, partnerystę, ilgalaikį bendradarbiavimą su Lietuvos institucijomis bei būtinybę aktyviai pasakoti bendruomenės istorijas, nes būtent jos įkvepia žmones įsitraukti.
Praktinę programos dalį papildė lyderystės mokymai, kuriuos vedė personalo valdymo konsultantė, lektorė Jevgenija Ešvovičiūtė. Juose dalyviai gilinosi į komandos formavimą, bendradarbiavimą ir asmeninės lyderystės stiprinimą.
Žemaitija – svetingumo ir bendrystės erdvė
Viso suvažiavimo metu svarbią vietą užėmė pažintis su Žemaitijos kultūros paveldu. Dalyviai lankėsi Plungėje ir Telšiuose, susitiko su abiejų savivaldybių vadovais, ragavo tradicinių žemaitiškų patiekalų, klausėsi koncertų, dalyvavo kultūriniuose renginiuose, o sekmadienį susibūrė į šv. Mišias Telšių katedroje.
Šios veiklos dar kartą priminė, kad kultūra ir istorija išlieka viena stipriausių jungčių tarp Lietuvos ir pasaulio lietuvių. O kiekvienas pasaulio lietuvis – ne tik Lietuvos, bet ir savo regiono, savo krašto ambasadorius pasaulyje.
Iš Žemaitijos dalyviai išvyko ne tik praturtėję naujomis idėjomis, užmegztais ryšiais ir būsimų projektų planais, bet ir įgiję dar stipresnį įsitikinimą, kad geografiniai atstumai nesumažina bendrystės. Priešingai – veikdami kartu pasaulio lietuviai kuria globalų tinklą, kuris stiprina tiek lietuvių bendruomenes visame pasaulyje, tiek pačią Lietuvą.
