Lenkijos pareigūnai aiškinasi situaciją, kai maždaug už 80 kilometrų nuo Ukrainos esančioje teritorijoje nugriaudėjus sprogimui, laukuose, Liublino provincijoje, rastas išmuštas didelis krateris. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad šalies rytuose nukritusi raketa tikriausiai buvo paleista Rusijos. Taip teigia ir Ukrainos užsienio reikalų ministras. Lenkijos pareigūnai kol kas galutinai nenustatė kraterio atsiradimo priežasties, tačiau, jei ši informacija pasitvirtintų, tai būtų pirmas toks incidentas NATO šalies teritorijoje.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše:
LRT bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas teigia, kad objekto įskridimas į Lenkijos teritoriją buvo užfiksuotas 3 val. 40 min. Į incidentą nedelsdamos sureagavo Lenkijos karinės oro pajėgos.
„Naikintuvas F-16 sekė ir stebėjo skriejantį objektą, kuris, Donaldo Tusko ir Ukrainos pusės teigimu, yra rusiška sparnuotoji raketa H-101. Ji nukrito netoli nedidelio kaimo, maždaug už 1–1,5 kilometro nuo statinių, bet nesukėlė didesnio pavojaus“, – incidentą komentuoja L. Vaičiūnas.
„Tuo pačiu metu, 3 valandą 50 minučių, Liublino vaivadijos regiono didžiojoje dalyje miestų veikė oro gynybos sirenos, buvo išsiųstas signalas gyventojams, bet nepateikta jokios papildomos informacijos, kodėl šios sirenos skamba“, – sako LRT bendradarbis.
Anot L. Vaičiūno, šiuo metu vykdomas tyrimas, kuriame dalyvauja Lenkijos kariuomenė, policija, prokuratūra ir kitos institucijos. Siekiama nustatyti, koks objektas nukrito Lenkijos teritorijoje, kad šalis galėtų kreiptis į sąjungininkus arba pasiųsti aiškų signalą Rusijai dėl sukeltos grėsmės.
„Kol kas Lenkijos politikai dėl diplomatinio atsako elgiasi labai atsargiai. Buvo tikimasi įvairiausių provokacijų. Lenkijos tarnybos ir aukšto rango politikai pastarąjį mėnesį nuolat kartojo, kad Rusija gali imtis tokių veiksmų“, – teigia Lenkijoje gyvenantis lietuvis.
Jo teigimu, mažai tikėtina, kad šis Rusijos veiksmas buvo atsitiktinis. Netoli Liublino yra įsikūręs svarbus karinis oro uostas, o raketa praskriejo 30 kilometrų nuo priešraketinės gynybos bazės bei svarbaus karo pramonės centro Krašniko miestelyje.
„Galima suprasti, kad tai nėra atsitiktinis dalykas ar Rusijos karinių oro pajėgų klaida. Tai yra aiškus signalas Lenkijai, neleidžiantis pamiršti, kad karas už jos sienų, kuriame kovoja Ukraina, taip pat yra ir Lenkijos karas“, – teigia L. Vaičiūnas.
Pasak LRT bendradarbio, tikėtina, kad tolesni Lenkijos veiksmai, reaguojant į incidentą, artimiausiu metu nebus viešinami.
„Atsakas greičiausiai nebūtinai bus viešinamas artimiausiomis dienomis. Galima tikėtis, kad tai bus diplomatiniai kanalai, taip pat įvairus spaudimas [Rusijai – LRT.lt] tiek per NATO partnerius, tiek kartu bendradarbiaujant su Ukraina“, – sako lietuvis.
Jis pabrėžia, kad tai išties yra pirmas atvejis, kai sprogstamoji galvutė pateko į šalies teritoriją, tačiau primena, jog panašių Lenkijos oro erdvės pažeidimų būta ir anksčiau.
„Prisiminkime, kai prieš daugiau nei dvejus metus rusiška raketa panašiu pavadinimu H-55 nuskriejo 300 kilometrų ir nukrito netoli Bydgoščiaus miesto, vidurio Lenkijoje. Taip, kad Rusija nuolat taip provokuoja, bet sprogstamųjų galvučių dar nėra buvę. Anksčiau buvęs atvejis, kai žuvo du Lenkijos piliečiai. Tai buvo Ukrainos priešraketinės oro gynybos raketa“, – teigia L. Vaičiūnas.
Anot jo, Lenkijos viešojoje erdvėje netrūksta svarstymų, ar tarnybos tinkamai reagavo į incidentą.
„(...) Nors jie gyvena ne tankiai apgyvendintuose miestuose, o kaimo vietovėse, tai tikrai neatleidžia Vyriausybės nuo atsakomybės, kad būtų teikiama aiški informacija, kaip elgtis“, – pabrėžia LRT bendradarbis.
Jo teigimu, Lenkijos kariuomenė ir ekspertai šiuo metu teigia, kad tarnybų operatyviniai veiksmai nėra viešinami siekiant apsisaugoti nuo Rusijos dezinformacijos.
„Kai Rusija puola be sprogstamųjų galvučių arba kaip šį kartą, vyksta ir informacinė ataka, bandant įtikinti dalį Lenkijos visuomenės, kad tai galbūt ukrainietiški sprogmenys, ukrainietiška raketa ir iš dalies Ukrainos kaltė. Atrodo, kad Lenkijos Vyriausybė tam skiria labai daug dėmesio ir kad net ir ekspertų bei žurnalistų bendruomenės susitelkusios ir stengiasi atremti bet kokius bandymus skaldyti lenkus ir ukrainiečius bei dar labiau gilinti ir taip gana aštrų konfliktą tarp dviejų valstybių“, – sako L. Vaičiūnas.
„Jeigu kalbėtume apie karinį atsaką, tai dažnai, ką Lenkijos ekspertai ir pabrėžia, Lenkija tokiais atvejais skiria papildomą paramą Ukrainai, kad Ukraina galėtų atsakyti už Rusijos keliamą grėsmę Lenkijos teritorijai“, – priduria LRT bendradarbis.
Parengė Vaida Račkauskaitė.
