Maža šalis, kurioje gyvena 2,8 milijono žmonių – šiek tiek daugiau nei Čikagoje, neseniai atšventė 36-ąsias nepriklausomybės metines. Ji gali duoti keletą demokratijos pamokų, kai JAV švenčia 250-ąsias metines, – taip apie Lietuvą rašo dienraštis „Chicago Sun-Times“, čia apsilankius jų reporterei.
Čikagos leidinys priminė, kad Lietuva per 36 laisvės metus nuveikė daug: kadaise ji pirmoji išsivadavo iš Sovietų Sąjungos, vėliau įstojo į Europos Sąjungą, o šiandien yra viena dinamiškiausių Europos ekonomikų, turinčių šešis technologijų vienaragius – startuolius, kurių vertė viršija 1 mlrd. JAV dolerių.
„Taip pat tai šalis, kurioje, augant gerovei, sumažėjo rinkėjų aktyvumas. Tačiau per pastaruosius 10 mėnesių Lietuva parodė, kad neprarado savo demokratijos šaknų“, – skelbia „Chicago Sun-Times“.
Dienraštis aprašė dėl LRT pataisų vykusius tūkstantinius protestus ir kalbino jame dalyvavusius žmones. Jo kalbinta protestuotoja Milda Valančiauskienė nerimavo dėl pasaulyje stiprėjančio autoritarizmo.
„Mes, lietuviai, jaučiame, kada kyla pavojus. Jaučiame, kad jis artėja, dar prieš tai, kai prasideda tikrieji veiksmai“, – sakė moteris.
Straipsnyje primenamas ir Baltijos kelias bei Sausio 13-osios įvykiai.
Dabar Vilniaus universiteto profesorius Gintautas Bartkus, 2000–2001 m. ėjęs teisingumo ministro pareigas, per lemtinguosius įvykius buvo Seime. Jis padėjo rengti šalies Komercinį kodeksą – tai buvo būtinas žingsnis, nes sovietmečiu laisvosios rinkos nebuvo.
Jis „Chicago Sun-Times“ pasakojo, kaip kolega rūkė kabinete, ir kažkas, pabeldęs į duris, paprašė: „Vaikinai, ar galėtumėte nustoti rūkyti? Mes šalia jūsų durų gaminame Molotovo kokteilį.“
Išėjęs į koridorių, jis pamatė daugybę padegamųjų įtaisų. Tada nusprendė, kad „galbūt dabar ne laikas rengti įstatymus“, ir prisijungė prie protestuotojų lauke. Anot jo, demokratinė sistema negriūva iš karto.
„Tai vyksta palaipsniui. Kiekvieną dieną, žingsnis po žingsnio, galima prarasti po truputį“, – „Chicago Sun-Times“ sakė G. Bartkus.
Leidinys pateikia ir Čikagos lietuvių, stebėjusių ir stiprinusių Lietuvos nepriklausomybę, perspektyvą.
George`as ir Viligailė Lendraitis bei Rimas ir Audronė Gulbinai – tai keli Čikagos apylinkėse gyvenantys lietuvių kilmės amerikiečiai, kurių šeimos nariams teko palikti gimtinę ir dešimtmečius melstis už jos nepriklausomybės atkūrimą.
Kalbos pamokos, šokių kolektyvai ir vasaros stovyklos, kuriose jie dalyvavo, padėjo diasporos lietuviams išlaikyti ryšį su savo kultūra. Taip yra ir dabar: liepos mėnesį „McCormick“ centre vykusią Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventę stebėjo tūkstančiai žmonių, rašo „Chicago Sun-Times“.
1990 m., kai atrodė, kad besiformuojantis Lietuvos nepriklausomybės judėjimas gali būti numalšintas, draugai įkūrė „Lithuanian Hotline“, kad perduotų pranešimus iš Lietuvos JAV vyriausybės pareigūnams, žiniasklaidai ir demokratijos rėmėjams.
Kaip skelbia Čikagos dienraštis, jie įkūrė koordinavimo centrą Pasaulio lietuvių centre Lemonte. Jame veikia daugiau nei 50 lietuviškų organizacijų, įskaitant liaudies šokių kolektyvus, lietuvišką Montessori ikimokyklinę įstaigą ir krepšinio klubą „Lituanica“, iš kurio išaugo „Bulls“ žvaigždė Matas Buzelis.
„Nenorėjome, kad būtų skleidžiama klaidinga informacija. Buvome susirūpinę. Visi ten turime giminaičių“, – leidiniui sakė 77-metis G. Lendraitis.
Ši pagalbos linija vėliau išaugo į „Lithuanian Mercy Lift“ – didžiulę savanorių iniciatyvą, kurios tikslas – per ateinančius 20 metų į Lietuvą nusiųsti beveik 127 mln. JAV dolerių vertės vaistų, medicininės įrangos ir kitų humanitarinės pagalbos priemonių, rašo „Chicago Sun-Times“.
Pasaulio lietuvių centro vykdomoji direktorė Elena Reklaitis Čikagos leidiniui pasakojo, kad „Lithuanian Hotline“ ir „Mercy Lift“ indėlis, stiprinant demokratiją, buvo didžiulis. Ypač atsižvelgiant į tai, kad visą darbą atliko savanoriai, turintys nuolatinį darbą.
Dienraštis atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuva sėkmingai skatina užsienyje gyvenančius lietuvius grįžti į tėvynę, siekdama kompensuoti emigraciją, kuri prasidėjo po šalies įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais.
Kaip pavyzdys pateikiamas teisininkas Johnas Howesas iš Vašingtono, kuris į Lietuvą persikėlė sausio mėnesį kartu su lietuve žmona. Gegužę porai gimė pirmasis vaikas. Jo lietuvių kilmės amerikietis senelis Antrojo pasaulinio karo metais ir po jo padėjo lietuvių imigrantams įsikurti JAV, rašo „Chicago Sun-Times“.
„Priežastis, dėl kurios galiu čia gyventi ir čia kurti šeimą, yra ne tik ta, kad Lietuva yra laisva ir nebepatiria sovietinės priespaudos, bet ir tai, kad Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė. Žmonės gali gyventi laisvai. Jie gali siekti savo tikslų. Jie gali daryti tai, ko nori, be jokios užsienio vyriausybės ar priespaudos, kuri sakytų: „Ne, tu negali“ – ir stabdytų žmones, kur jie norėtų eiti. Taigi tas [amerikietiškas] laisvės ir demokratijos pavyzdys, klestintis čia, Lietuvoje, yra tikrai labai svarbus“, – dienraščiui sakė J. Howesas.
Lietuvis Tomas Morkus šiemet baigė vidurinę Kaune. 2023–2024 mokslo metus jis praleido Čikagoje, „St. Ignatius College Prep“ mokykloje, kur mokėsi gavęs stipendiją. Rudenį jis pradės studijas Browno universitete, JAV.
Kaip rašo „Chicago Sun-Times“, jis užaugo klausydamasis pasakojimų apie į Sibirą ištremtus giminaičius ir supranta, kad ekonominė gerovė, demokratija ir gynyba yra tarpusavyje susijusios ir kad jas verta ginti.
Vidurinėje mokykloje vaikinas savanoriavo daugybėje projektų, įskaitant Europos Sąjungos iniciatyvą, skirtą mokyti jaunesnius vaikus apie demokratijos svarbą.
„Istorijoje yra daug pavyzdžių, kai autoritarizmas nugali silpnas demokratijas ar silpną pilietinę visuomenę, o po to įvyksta siaubingi dalykai – ar tai būtų Sovietų Rusija, Hitlerio Vokietija, ar bet kur kitur“, – dienraščiui teigė jaunuolis.
Jis leidiniui pasakojo, kad lietuviai vis dar prisimena laikus, kai negalėjo ginti savo teisių ir buvo nutildomi dėl to, ką sako, ką daro ar ką išreiškia.
„Taigi manau, kad kova tikrai vyksta. Kova vyksta aktyviai. Aš didžiuojuosi, kad esu jos dalis“, – „Chicago Sun-Times“ sakė T. Morkus.
