„Vaizdo gamybos namų“ įkūrėjas ir iš lietuviškų serialų pažįstamas aktorius Simonas Mozūra šiandien savo kūrybinius sumanymus įgyvendina Lietuvoje. Tačiau kelias iki to nebuvo tiesus – dar ankstyvoje jaunystėje jis ryžosi išvykti į Londoną, ten studijavo aktorystę ir dirbo įvairiausius darbus. Grįžęs į Lietuvą jis ne tik tęsė aktoriaus karjerą, bet ir pasuko į kūrybinį verslą – kartu su kolega kuria reklaminius vaizdo projektus.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „(Ne)emigrantai“ įraše
Pavyko pasiekti tikslą
Apie aktorystę svajojęs dar mokykloje, Simonas pirmiausia nusprendė stoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA). Gavęs teigiamą atsakymą, jis vis dėlto pasirinko rizikingesnį kelią – išvykti į Jungtinę Karalystę ir bandyti patekti į vieną iš Londono dramos mokyklų.
„Galvojau, jei nepabandysiu išvažiuoti, tai gailėsiuosi visą gyvenimą. Tiesiog ėmiau ir išvažiavau“, – pasakoja jis.
Kad galėtų dalyvauti stojamuosiuose, kurie vyko keliais etapais per visus metus, vaikinas nusprendė likti gyventi Londone. Tam reikėjo ne tik drąsos, bet ir ištvermės – Simonas dirbo įvairius darbus, dažniausiai aptarnavimo srityje.
„Neturėjau tiek pinigų aštuoniolikos ar devyniolikos metų, kad į kiekvieną atranką skraidyčiau, todėl reikėjo gyventi vietoje. Dirbau padavėju, kitus darbus – tikrai daug jų išbandžiau. Per pirmus metus pakeičiau gal keturias gyvenimo vietas. Tai buvo kupinas įvairiausių patirčių laikotarpis“, – prisimena jis.
Nors buvo iššūkių, atkaklumas davė vaisių – Simonui pavyko įveikti konkurenciją ir įstoti į aktorinio meistriškumo studijas. Jis svarsto, kad sėkmę galėjo lemti kūrybiškumas.
„Paskutiniam turui nebuvau labai gerai pasiruošęs – skaičiau savo poemą iš užrašų knygelės. Gal dėl to ir pavyko įstoti, nes kursas buvo kūrybinis. Mokėmės ne tik aktorinio meistriškumo, bet ir prodiusavimo, kūrybinio rašymo, režisūros“, – sako pašnekovas.
Teko dirbti ir lordų susibūrimuose
Pirmuosius žingsnius prieš kamerą Simonas žengė dar mokykloje – filmavosi reklamose, tarp jų ir telekomunikacijų bendrovės projekte. Būtent iš šios veiklos uždirbti pinigai padėjo jam įsitvirtinti Londone, nors kasdienybė ten reikalavo daug darbo.
„Studijų metais imdavausi visko, ko reikėdavo. Reikia pastatyti kino ekraną – važiuoji ir darai. Reikia dar kažkur padėti – padedi“, – pasakoja jis.
Darbuojantis netrūko ir įsimintinų patirčių. Simonas prisimena, kaip prabangiose menėse teko aptarnauti aukštuomenės atstovus, tarp jų – karališkosios šeimos narius.
„Įsidarbinau vietoje, kur dirbo konferencijų padavėjai. Anglai turi gildijas, tai buvo vienos jų padavėjai. Labai autentiškas pastatas, kuriame filmavo filmą „Karaliaus kalba“. Vaikščiodavome su baltomis pirštinėmis, padavinėdavome sidabrinius indus“, – prisimena jis.
Anot Simono, tokiose vietose atsiskleisdavo ir gilios britų tradicijos – kilmingųjų susibūrimuose buvo laikomasi savitų ritualų.
„Būdavo lordų susirinkimai – jie turi savas tradicijas: iš taurės į taurę kiekvienas supila, apsuka ratą ir išgeria“, – pasakoja pašnekovas.
Net ir dirbdamas Simonas neužmiršdavo savo tikslų – kiekvieną laisvą akimirką skirdavo aktorystei. Repetuodavo, mokydavosi tekstus, tam pasitelkdavo ir šiuolaikines technologijas.
„Prieš veidrodį man neveikia. Dramos mokykloje išmokė technikos – įsirašai skaitydamas eilutes, paleidi per ausines ir kalbi kartu su savimi. Taip gali mokytis be scenos partnerio, personažas greičiau įeina į tavo fizinę motoriką“, – aiškina jis.
Svajonių profesija
Gyvendamas Londone Simonas aktyviai dalyvaudavo atrankose, filmuodavosi įvairiuose projektuose – nuo reklamų iki serialų. Lietuvos žiūrovams jis geriausiai pažįstamas iš lietuviškų televizijos serialų, tačiau svarbiausiu savo karjeros pasiekimu laiko vaidmenį tarptautiniame projekte.
Didžiausią įspūdį jam paliko darbas ne vieną apdovanojimą pelniusiame amerikiečių seriale „Oro meistrai“, kurį prodiusavo Holivudo žvaigždės Stevenas Spielbergas ir Tomas Hanksas.
„Tai trečioji jų kuriamų projektų apie Antrąjį pasaulinį karą dalis. Po „Gelbstint eilinį Rajaną“ atsirado „Karo vilkai“ apie pėstininkų būrį, vėliau – „Ramusis vandenynas“ apie kitą karo pusę, o „Oro meistrai“ pasakoja apie eskadrilę. Turėjau ten nedidelį vaidmenį“, – sako Simonas.
Jo filmografijoje – ir Romo Zabarausko filmas „Advokatas“, taip pat vaidmenys lietuviškuose ir užsienio serialuose. Vienu didesnių darbų jis laiko projektą „Karališkoji gauja“.
Aktorystę Simonas vadina savo svajonių profesija – šis jausmas jį lydi nuo vaikystės.
„Kai buvau dvylikos ar keturiolikos, atrodė, kad aktoriai gali viską išbandyti – būti riteriais, kareiviais, romantikais ar net kosmonautais. Tai mane labai žavėjo“, – pasakoja jis.
Vis dėlto, anot pašnekovo, aktorystė jam įdomi ne tik dėl galimybės įsikūnyti į įvairius vaidmenis, bet ir dėl gilesnio psichologinio pažinimo.
„Patinka analizuoti personažus – kodėl jie tokie, kurti jų priešistorę. Kartais gali pabūti visai kitu žmogumi“, – sako Simonas.
Kaip ir daugelis aktorių, jis turi ir svajonių vaidmenų. Vienas jų susijęs su lietuvių mitologija. Simonas norėtų įkūnyti baltų dievybę. Tarp svajonių yra ir pasaulinės kultūros ikonų įkūnijimas. Studijų metais jam įstrigo Kurto Cobaino asmenybė, ją norėtų suvaidinti biografinėje dramoje.
„Dar viena vaikystės svajonė – „Žvaigždžių karai“. Užaugau su jais, man tas pasaulis labai žavus, tad būtų nuostabu suvaidinti Džedajų“, – šypsosi Simonas.
Sugrįžimas į Lietuvą pakeitė planus
Vieną intensyviausių su aktoryste susijusių gyvenimo etapų Simonas išgyveno Edinburge, kur po studijų kartu su kurso draugais dalyvavo mėnesį trunkančiame garsiajame teatro ir scenos menų festivalyje.
Po šio laikotarpio jis planavo trumpam grįžti į Lietuvą – pailsėti ir netrukus vėl vykti į Londoną ieškoti veiklos, tačiau viskas pakrypo kita linkme.
„Grįžęs negalėjau nusėdėti nieko nedarydamas. Susisiekiau su vietiniais atrankos režisieriais – jie norėjo susipažinti ir pradėjo siūlyti darbus. Tada supratau, kad galiu kurti aktoriaus gyvenimą čia ir iš to išgyventi“, – pasakoja jis.
Šis suvokimas tapo lūžio tašku – užuot grįžęs į Londoną, kur būtų tekę derinti atsitiktinius darbus su pavienėmis atrankomis, Simonas pasirinko kurti karjerą Lietuvoje.
Platus interesų laukas jį lydėjo nuo mažens – pats juokiasi, kad mokykloje vienu metu lankė net aštuonis būrelius. Tad ir grįžus veiklų netrūko.
„Iš pradžių dominavo aktorystė, bet pamažu atsirado prodiusavimas, noras kurti. Prodiusavau LMTA studentų filmus, vėliau pradėjau dirbti su reklamomis agentūrose – tai prodiusuoji, tai režisuoji, tai tekstą parašai. Projektai pradėjo vystytis vienas po kito“, – pasakoja Simonas.
Vis dėlto ilgainiui jis pajuto norą kurti ne tik kitiems, bet ir sau. Taip gimė idėja kartu su bičiuliu Pauliumi įkurti „Vaizdo gamybos namus“.
Kad jų bendradarbiavimas gali būti sėkmingas, jie įsitikino dar prieš penkerius metus, dalyvaudami kino stovykloje Pervalkoje. Ten per kelias dienas su komanda sukurtas trumpametražis filmas „Ledai prie jūros“ sulaukė didelio įvertinimo – pelnė net penkis apdovanojimus iš septynių.
„Susidirbome, nes buvo sunkios sąlygos – miegodavome po 5–6 valandas. Abu buvome labai užsivedę, norėjome padaryti iki galo. Nebuvo taip, kad pavargai ir eini miegoti, pavargai, bet toliau dirbi, montuoji, spalvini. Taip ir atsirado pasitikėjimas“, – prisimena jis.
Technologijos ir kūryba – viena kryptimi
Simonas ir Paulius džiaugiasi vis reikšmingesniais projektais. Jų įkurti „Vaizdo gamybos namai“ kuria reklamas ir įvaizdinius klipus įvairiems klientams, o darbe vis dažniau pasitelkiami ir pažangūs technologiniai sprendimai.
Viena iš Simoną ypač dominančių sričių – dirbtinis intelektas. Jis tampa neatsiejama kūrybinio proceso dalimi.
„Pastaruoju metu labai daug dirbame su dirbtiniu intelektu – bandome jį integruoti į reklamą, muzikos klipus, dokumentiką. Užduotis galima atlikti greičiau, o tai reiškia mažesnes išlaidas. Galima sukurti tokius vizualus, kuriems anksčiau reikėdavo samdyti 3D dizainerius ir turėti didelį biudžetą“, – pasakoja jis.
Anot Simono, išmanant dirbtinio intelekto įrankius, galima efektyviai organizuoti visą kūrybinį procesą ir pasiekti rezultatų, kurie anksčiau atrodė sunkiai pasiekiami.
Jis įsitikinęs – Jungtinėje Karalystėje praleistas laikas tapo tvirtu pagrindu dabartinei veiklai. Gyvenimas svetur išmokė savarankiškumo, atsakomybės, padėjo išsiugdyti finansinę discipliną ir praplėtė požiūrį į pasaulį. O užmegztos pažintys pasitarnauja ir šiandien.
„Tas laikas Londone atsiperka. Ten užmezgiau daug kontaktų, su jais dirbu iki šiol – projektai vyksta su Anglija, Švedija, Ispanija, Amerika. Pasaulis plačiai atsivėręs“, – sako jis.
Simonas pastebi, kad ir Lietuvos kūrėjai vis labiau vertinami tarptautinėje rinkoje.
„Į Lietuvą žiūrima gana palankiai. Didžiosios prodiuserinės kompanijos atsiveža tokius klientus kaip „HBO“ ar „Netflix“. Lietuviai šioje rinkoje labai stipriai juda į priekį“, – teigia pašnekovas.
Šiandien jis pats aktyviai naudojasi atsiveriančiomis galimybėmis ir džiaugiasi galėdamas derinti skirtingas savo aistras.
„Visą gyvenimą žinojau, kad noriu dirbti filmų industrijoje. Studijavau aktoriaus specialybę, bet visada traukė ir technologijos. Dabar viskas gražiai susijungė – galiu išnaudoti ir savo išsilavinimą, ir aistrą technologijoms, ir norą pasakoti istorijas. Džiaugiuosi visomis veiklomis“, – sako Simonas.
Parengė Ignas Ramanauskas
