Pastarosiomis dienomis socialinėje erdvėje daugelis aptarinėja „Netflix“ hitą – dokumentinį filmą „The Tinder Swindler“, pasakojantį apie apsimetėlio Simono Levievo (tikrasis vardas – Shimon Hayut) pažinčių programoje „Tinder“ apgautas moteris ir iš jų išviliotus apie 10 milijonų JAV dolerių. Kaip parodė šis filmas, dauguma tokių sukčių išvengia atsakomybės – taigi, atsiranda ir vis daugiau apgautų žmonių. Todėl, matyt, ir filmo sėkmę lėmė ne tik įdomus siužetas, bet ir aktualumas, nes toks sukčiavimas vyksta ir realiame gyvenime.
Virtualus pasaulis leidžia nusikaltėliams lengviau suklastoti savo tapatybę, sukurti patikimo ir pasiturinčio žmogaus įvaizdį nuotraukose ar žinutėse ir tuo pačiu metu pasiekti savo galimas aukas skirtingose vietose. Užsienio ekspertų žiniomis, vien 2020 metais iš žmonių visame pasaulyje tokiu būdu pasisavinta apie 525 mln. eurų ir tai dar nėra tikslūs duomenys, nes tikrasis aukų skaičius nėra žinomas. Palyginimui Lietuvos bankų atstovai per 2021 metus mini virš 10 mln. eurų iš bankų klientų sukčiavimu išviliotų pinigų.
Pandemijos laiku įprastu dalyku tapęs darbas namuose prisideda prie žmonių poreikio bendrauti virtualiai, augančio vienišumo jausmo ir tuo pačiu – didesnio pažeidžiamumo. Visa tai sukuria puikias sąlygas nusikaltėliams dar lengviau naudotis šiais apgaulės būdais, todėl būtina suprasti patiems ir paaiškinti nepilnamečiams, kaip veikia sukčiavimo schemos socialiniuose tinkluose, kaip neprarasti pinigų ir ką daryti, jeigu pinigus ar turtą jau perdavėte kitam asmeniui?
Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą (pvz., pinigus, papuošalus) ar turtinę teisę (pvz., galimybę naudotis automobiliu), išvengia turtinės prievolės (pvz., pažada, kad perduotus pinigus grąžins kaltininko įmonė, kuri iš tikrųjų jau bankrutavo ar neturi turto) arba ją panaikina. Visi virtualūs sukčiavimo atvejai turi vieną bendrą bruožą – nusikaltėliai siekia pasinaudoti žmonių patiklumu, neišsilavinimu, nepatyrimu, nugebėjimu išsamiai vertinti faktų, per dideliu prieraišumu ar meilės stoka bei kitomis aplinkybėmis, kurios leidžia apgauti ir išvilioti pinigus ar kitą turtą. Taip vadinamų „romantinių pažinčių“ atveju nusikaltėlis pirmiausia bando įgyti aukos pasitikėjimą (apsimesdamas kitu žmogumi bei žadėdamas gerą gyvenimą) ir tik vėliau pereina prie pinigų išviliojimo.
Norint išvengti tokių pinklių jau pažinties pradžioje patartina pasidaryti „namų darbus“ ir pasitikrinti:
- ar bent esminė informacija apie žmogaus gyvenimą (keliones, hobius ar darbą) atitinka tai, ką galite rasti Google paieškoje ar socialiniuose tinkluose, o jeigu nieko nerandate – paprašyti paaiškinti, kodėl tokios informacijos neviešina?;
- ar jus sieja bendri draugai, kurie gali daugiau papasakoti apie naują pažintį;
- ar asmuo, kuris teigia, jog pažįsta jūsų draugus ar artimuosius, gali atsakyti į paprastus klausimus, pavyzdžiui, kur susipažino su jūsų tėvais, kokie draugų vardai ar nurodyti kitą informaciją;
- atlikite atvirkštinio vaizdo (nuotraukos) paiešką Google sistemoje;
- susipažinkite su kuo daugiau jo artimųjų, draugų, kurie galėtų patvirtinti tas pačias aplinkybes, kurias dėsto Jūsų naujasis draugas.
Minėto filmo siužetas atskleidžia, kad Simonu prisistatydavęs vyras profesionaliai kūrė turtingo ir sėkmingo žmogaus įspūdį (socialiniuose tinkluose talpintos nuotraukos su vardiniais rūbais, prabangiais automobiliais ir kelionėmis, sukurtas fiktyvus tinklapis su biografija, siunčiami suklastoti čekiai iš tariamos deimantų įmonės, pakvietimai į prabangias išvykas ir kt.), todėl net ir nukentėjusių moterų atlikta duomenų paieška nebuvo itin sėkminga, kadangi atrodytų schema buvo sukurta tobulai. Tačiau ir tokiais atvejais galimo nusikaltėlio bendravimo stilius gali išduoti apie rengiamą klastą.
Nors pažinties tikslas yra geriau pažinti vienas kitą, tačiau turėtumėte kritiškai vertinti ankstyvą pašnekovo domėjimąsi itin asmeniškais dalykais, turimu turtu ar pajamomis, pomėgiu investuoti į akcijas ar kripto valiutą. Per daug detalūs ar pakartotiniai klausimai, kuriais siekiama sužinoti apie jus dar daugiau informacijos iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nuoširdus partnerio dėmesys, tačiau tai dažnai signalizuoja, jog naujoji pažintis siekia kuo greičiau įgyti jūsų pasitikėjimą, o kitame etape išvilioti – kuo daugiau pinigų.
Pavyzdžiui: sužinojęs apie norą investuoti, naujasis pažįstamas pereis nuo „romantinės“ pažinties į „investuotojo“ taktiką, kurioje bandys įtikinti investuoti į kripto valiutas ar akcijas bei gauti stulbinančias palūkanas, nors iš tikrųjų pervestumėte pinigus į neegzistuojančių įmonių ar kitų žmonių atidarytas sąskaitas. Kitu atveju, gali būti bandoma girtis tariamais turtais ar pajamomis ir taip sužavėti. Būtent šis apgavystės scenarijus sutinkamas ir Lietuvoje – pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaikino, prisistatydavusio tariamu „Žalgirio“ krepšinio klubo žaidėju Roku Jokubaičiu. Norėdamas sukurti patikimumą, jis vilkėjo krepšinio klubo aprangą su tariamu jo vardu, ant automobilio turėjo „Žalgirio“ logotipą, Roko vardu į jį kreipdavosi sutikti asmenys. Visa ši istorija vedė prie patiklių merginų pasitikėjimo, kurį įtariamasis galėjo panaudoti reikiamu metu pranešdamas, kad pildant VMI deklaraciją įvyko klaida, todėl prašoma paskolinti pinigų. Ir tokių atvejų – tikrai ne vienas.
Pelnius būsimos aukos pasitikėjimą, nusikaltėlis pereina į pinigų ir turto užvaldymą ar išviliojimą. Gali būti bandoma gauti prieigą prie asmeninės banko sąskaitos, atsiunčiant aukai nuorodą, ant kurios paspaudus į kompiuterį ar telefoną įrašoma kenkėjiška programa, slaptai perduodanti prisijungimo duomenis prie bankininkystės ar kitų sistemų. Sukčius taip pat gali prašyti sumokėti už keliones, bilietus, nupirkti vieną ar kitą prabangos daiktą ir čia, atrodytų, jau turėtume matyti daugybę apie pavojų signalizuojančių ženklų, tačiau realybė tokia, kad aukų skaičius tik didėja. Pagal jau minėto „Netflix“ filmo scenarijų, sukčiai naudoja tas pačias schemas – priežastis, dėl kurios jam reikia paskolinti pinigų: tariamai užblokuotos sąskaitos, pamesta kortelė, tariamas persekiojimas, dėl kurio negalima pasinaudoti savo asmenine kortele ar banko sąskaita ir t.t.
Vis dėl to, bet koks prašymas pervesti ar perduoti pinigus turėtų būti vertinamas atidžiai, nes galimos įvairios priežastys, dėl kurių galite šių pinigų taip ir nebesusigrąžinti:
Pirma, nusikaltėlis gali naudotis suklastota tapatybe. Be to, neretai tokiems nusikaltimams naudojamos trečiųjų asmenų banko sąskaitos. Nors darydami bankinį pervedimą, reikia nurodyti ir asmens (šiuo atveju – tariamo jūsų draugo ar draugės) vardą ir pavardę, tačiau bankai, pavyzdžiui, „Swedbank“, nurodo, kad jeigu pinigų siuntėjo sąskaita yra kitame banke ar mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, tuomet bankas netikrina, ar nurodyta sąskaita iš tiesų priklauso lėšų gavėjui, todėl neteisingai nurodžius sąskaitos IBAN, pinigai gali būti įskaityti į kito kliento sąskaitą, neatsižvelgiant į tai, koks nurodytas lėšų gavėjo vardas, pavardė (pavadinimas);
Antra, net jeigu asmens, kuriam perduosite pinigus, tapatybė nėra suklastota, gali kilti problemų įrodant paskolinimo faktą. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas numato, kad fiziniai asmenys turi pasirašyti paskolos sutartį, kai skolinama suma viršija 600 eurų, o viršijus 3000 eurų tokių pinigų perdavimo faktą turi dar patvirtinti ir notaras. Nesilaikant šių sandorio formos reikalavimų ir perdavus nuo 600 iki 3000 eurų be pasirašytos sutarties, įstatymas nesuteikia teisės teismo prašyti, kad tokių pinigų faktą paliudytų kiti žmonės, tarkim, su jumis buvę draugai;
Trečia, nusikaltėlis gali įtikinti Jus perduoti pinigus trečiajam asmeniui (pavyzdžiui, tariamam jo verslo partneriui ar draugui), todėl įrodyti, kad pinigus skolinote būtent nusikaltėliui gali būti dar sudėtingiau. Kol neįrodysite kitaip, jums bus skolingas būtent tas asmuo, kuriam pinigus perdavėte;
Ketvirta, Lietuvos policija ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai dažnai atsisako pradėti tyrimą, nes šią situaciją mato ne kaip nusikaltimą (baudžiamąją atsakomybę), o kaip susiklosčiusius civilinius santykius ir ragina patiems savarankiškai kreiptis į teismus. Tokio tyrimo vengia ir tais atvejais, kai galimi nusikaltėliai yra užsienio piliečiai.
Tačiau ką daryti, jeigu jus jau apgavo?
Galimybė atgauti pinigus ar bent jau sustabdyti nusikaltėlį nuo kitų nusikaltimų padarymo priklausys nuo turimų įrodymų, todėl išsisaugokite turimą susirašinėjimą, Jums siųstas nuotraukas, garso ar vaizdo įrašus, elektroninius ar paprastus laiškus, informaciją apie bankinius pavedimus, galimo nusikaltėlio bendrininkus ar bet kokius kitus duomenis, kurie leistų įrodyti žmogaus tapatybę ir tai, jog pinigus ar turtą tikrai perdavėte. Paprastai tokio tipo nusikaltimai atliekami su keliomis aukomis, tad sustabdant nusikaltėlį labai svarbus ir tokių situacijų viešinimas. Kuo daugiau nukentėjusiųjų asmenų atsiras, tuo daugiau galimybių, jog pavyks įrodyti apgavystę ir tikruosius nusikaltėlius.
Atliekant visus šiuos veiksmus būtina nepažeisti ir kitų žmonių teisių į privatų gyvenimą, neskleisti nepatikrintos informacijos ir nekaltinti, kol neturite aiškių įrodymų. Žinoma, net ir skolinant pinigus reiktų vengti situacijos, kai jumis pasinaudojama darant kitus nusikaltimus (pavyzdžiui, įtikinama paimti kreditą iš banko panaudojant suklastotus dokumentus, apsimetant kitu asmeniu ar kitu neteisėtu būdu). Jeigu turite galimybę, visada pasikonsultuokite su teisininkais ir išvengsite dar didesnių problemų.
Didėjant aukų skaičiui atsirado nemažai internetinių svetainių, kur būtent apie tai galite pranešti. Nesigėdykite viešumo, praneškite tinklalapyje, kuriame susipažinote su nusikaltėliu, jei atlikote bankinius pavedimus – apie tai nedelsiant praneškite bankui (taip turėsite didesnę tikimybę atgauti pinigus), jeigu pirkote dovanų korteles – susisiekite su parduotuvės atstovais, o svarbiausia – drąsiai ir viešai apie tai kalbėkite. Didžiausia nusikaltėlių pažeidžiama vieta – viešumas.
Žinoma pastebėjus nusikalstamą veiką virtualioje erdvėje, apie šį atvejį galite informuoti socialiniuose tinkluose ar portaluose veikiantį Virtualų patrulį (socialinių tinklų ar portalų komentare prie daromo pažeidimo pridėkite @VirtualusPatrulis su viešu perspėjimu apie galimą neteisėtą veiką, rašykite privačia žinute soc. tinkle „Facebook“ arba el. paštu: virtualus.patrulis@policija.lt), kitu atveju kreipkitės į savo miesto policiją (kontaktus rasite: https://policija.lrv.lt/).
