Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2026 m. kovo 26 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-594/2026 suformavo praktiką dėl vienkartinės kompensacijos, pagal Vidaus tarnybos statutą mokamos žuvusio pareigūno šeimos nariams, apimties. Kasacinis teismas aiškiai atribojo socialinio draudimo išmokų ir Vidaus tarnybos statute nustatytos kompensacijos paskirtį bei pripažino, kad pastaroji apima ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimą.
Ginčas dėl žuvusio pareigūno artimųjų neturtinės žalos atlyginimo
Baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjamas įvykis, kurio metu pareigūnas, atlikdamas darbus valstybės pasienio ruože, krūmapjove mirtinai sužalojo kartu dirbusį kitą pareigūną.
Žuvusiojo šeimos nariai byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas reikalavimus iš dalies tenkino ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą iš civilinio atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas šią nuosprendžio dalį pakeitė ir civilinį ieškinį atmetė, įvertinęs tai, kad nukentėjusiosioms jau buvo išmokėtos kompensacijos pagal Vidaus tarnybos statutą.
LAT apeliacinės instancijos teismo išvadai pritarė.
Esminis kasacinėje byloje spręstas teisės klausimas buvo ne pats kompensacijos išmokėjimo faktas, bet šios kompensacijos teisinė paskirtis.
Statuto kompensacijos apimtis
LAT pirmiausia analizavo Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (NADPLSDĮ) nustatytų išmokų paskirtį ir pažymėjo, kad asmens negautos pajamos yra viena iš turtinės žalos rūšių, o privalomuoju socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiami asmens turtiniai interesai ir įstatymo nustatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai, todėl neturtinė žala nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) nėra atlyginama iš draudimo atlyginimo pagal NADPLSDĮ.
O Vidaus tarnybos statute nustatyta, kad pareigūno, kuris žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba kurio mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, arba kuris nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, šeimai per vienerius metus nuo pareigūno mirties išmokama 93,1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija. Ši kompensacija mažinama pagal NADPLSDĮ priklausančios išmokėti vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.
LAT, pasirinkęs sisteminį ir funkcinį teisinio reguliavimo aiškinimą, akcentavo, kad Statute expressis verbis nėra nurodyta išmokamos kompensacijos paskirtis. Tai reiškia, kad Statuto kompensacija nėra tiesiogiai susieta tik su negautų pajamų ar kitos turtinės žalos atlyginimu. Taigi nėra pagrindo pagal Statutą išmokamos kompensacijos vertinti tik kaip patirtų turtinių praradimų atlyginimo.
Kasacinis teismas išvadą grindė visu Statute nustatyto kompensavimo mechanizmo turiniu.
Pirma, reikšmingas yra pats kompensacijos dydis – 93,1 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio. Vien aplinkybė, kad kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal pareigūno vidutinį darbo užmokestį, nereiškia, kad ja atlyginami tik negauti darbo užmokesčio dydžio turtiniai praradimai. Nurodytas kompensacijos dydis, LAT vertinimu, nesudaro pagrindo ją laikyti vien konkrečių negautų pajamų ar kitų turtinių išlaidų kompensavimo priemone.
Antra, svarbus kompensacijos gavėjų ratas: Statute nustatyta valstybės finansinė parama skiriama kiekvienam žuvusio pareigūno šeimos nariui ir išlaikytiniams. Į šį ratą patenka vaikai ar įvaikiai, sutuoktinis, sugyventinis ar partneris, tėvas ar įtėvis ir motina ar įmotė. LAT vertinimu, toks kompensacijos adresatų ratas savo esme yra artimas neturtinės žalos atlyginimo mechanizmui.
Trečia, tiek Vidaus tarnybos statute, tiek NADPLSDĮ nustatyta atskira turtinės žalos (negautų pajamų, laidojimo išlaidų, palaikų pervežimo, kitų išlaidų) atlyginimo tvarka. Todėl Statuto kompensacijos nėra pagrindo dubliuoti su šiomis turtinių praradimų kompensavimo priemonėmis ir laikyti ją išimtinai turtinės žalos atlyginimu.
Praktinė LAT nutarties reikšmė
Šių aplinkybių visuma leido kasaciniam teismui konstatuoti, kad pagal Vidaus tarnybos statutą pareigūno mirties atveju išmokama kompensacija apima ir neturtinės žalos atlyginimą. Papildomas neturtinės žalos atlyginimas reikštų tos pačios žalos kompensavimą bei neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų.
Ši LAT išvada iš esmės reiškia, kad sprendžiant dėl civilinio ieškinio negalima ignoruoti jau išmokėtos Statuto kompensacijos ir vertinti jos kaip su neturtine žala nesusijusios išmokos. Jeigu neturtinė žala jau kompensuota pagal specialiajame įstatyme nustatytą kompensavimo mechanizmą, pakartotinis tos pačios žalos atlyginimas civilinės atsakomybės pagrindu negali būti priteisiamas.
