Savivaldybių valdomos įmonės šiemet už praėjusius metus sumokėjo 12,8 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų – 35,4 proc. mažiau nei pernai.
Tuo metu įmonių grynasis pelnas pernai augo 66 proc. iki 114,1 mln. eurų, skelbia Valdymo koordinavimo centras (VKC).
„Praėję metai SVĮ portfelio įmonėms buvo rekordiniai, buvo pagerinti visi pagrindiniai pelningumo rodikliai“, – rezultatų pristatyme ketvirtadienį teigė VKC projektų vadovas Matas Sosnovskis.
„Dividendai plikais skaičiais per metus sumažėjo septyniais milijonais, kas yra pakankamai reikšminga suma, tačiau pelno dalis, kuri yra skiriama kiekvienais metais dividendams, pastaraisiais metais išlieka stabili“, – pažymėjo jis.
Bendras įmonių pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) pernai augo 27 proc. ir viršijo 300 mln. eurų. Tuo metu nuostolingai veikė 44 įmonės – tai buvo mažiausias nuostolingai dirbusių įmonių skaičius per penkerius metus.
Kaip teigė VKC atstovas, sėkmingą rezultatą lėmė visų sektorių įmonės, tačiau didžiausią dalį – beveik 70 proc. viso augimo – sudarė šilumos įmonės.
„Tokį sėkmingą šilumos tinklų sektoriaus įmonių rezultatą lėmė normalizavusios žaliavų kainos, dėl kurių sumažėjo pajamų ir paslaugų savikainos santykis, taip pat padidėję patiektos šilumos kiekiai ir galiausiai sėkmingi įmonių rezultatai“, – aiškino M. Sosnovskis.
Tarp geriausius rezultatus pasiekusių šio sektoriaus įmonių buvo „Miesto gijos“, „Kauno energija“, Alytaus šilumos tinklai ir „Panevėžio energija“.
VKC duomenimis, šiuo metu veikia 217 SVĮ 59-iose iš 60 Lietuvos savivaldybių, jose dirba šiek tiek daugiau nei 21 tūkst. darbuotojų.
Visos įmonės valdo 4,3 mlrd. eurų turto – pusę viso turto finansuoja nuosavas kapitalas, įsipareigojimai siekia 20 proc., iš kurių finansinė skola sudaro 10 proc.
„SVĮ portfelio augimą, apie kurį indikuoja ir praėjusius metus rekordinis aukštumas pasiekęs ir 1,5 mlrd. eurų perkopęs pardavimo pajamos, lemia ne skolinimasis, o reinvestuojamas įmonių pelnas“, – teigė M. Sosnovskis.
Pernai veiklą sustabdė arba buvo reorganizuotos trys SVĮ įmonės.
Valstybės valdomų įmonių pelnas pernai mažėjo 19 proc., finansinė grąža nekito
VVĮ pernai į valstybės biudžetą sumokėtų dividendų ir pelno įmokų suma siekė 187,4 mln. eurų, netipinių mokesčių – 43,4 mln. eurų. Finansinę grąžą valstybei skyrė 25 iš 33 įmonių. Beveik 80 proc. visų dividendų – iš energetikos ir susisiekimo įmonių.
Didžiausius dividendus valstybei pernai išmokėjo „Ignitis grupė“ – 74,2 mln. eurų, „Lietuvos geležinkeliai“ – 25,6 mln. eurų, Valstybinių miškų urėdija – 24,1 mln. eurų ir Klaipėdos jūrų uosto direkcija – 18,1 mln. eurų.
VVĮ pajamos pernai augo 8,2 proc. iki 4,7 mlrd. eurų, tačiau jų pelnas mažėjo dėl augusių sąnaudų.
„Turbūt nebuvo nė vienos įmonės, ypač tarp tų didžiųjų, kurių kaštai nebūtų didėję. Taigi bendras 11 proc. sąnaudų augimas ir lėmė tokią metinio rezultato dinamiką“, – rezultatų pristatyme komentavo VKC laikinoji vadovė Jurgita Bagdonienė.
Trečdalį bendro įmonių pelno generavo „Ignitis grupė“, tačiau dėl išaugusių energijos pirkimo kaštų ir augančio nusidėvėjimo grupės pelnas buvo 40 proc. mažesnis ir siekė 163,9 mln. eurų. „Epso-G“ pelnas per metus susitraukė trečdaliu iki 38 mln. eurų, labiausiai dėl papildomų balansavimo pajėgumų sąnaudų.
Valstybinių miškų urėdijos sąnaudoms išaugus 10 proc., pelnas sumenko 9 proc. iki 68 mln. eurų, tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ grupės pelnas augo 17 proc. iki 43,3 mln. eurų.
VVĮ valdomo turto vertė pernai ūgtelėjo šiek tiek daugiau negu 1 mlrd. eurų – labiausiai dėl investicijų „Ignitis“, „Epso-G“ ir „Lietuvos geležinkelių“ grupėse.
Visų VVĮ bendra investicijos viršijo 1,5 mlrd. eurų – jų suma beveik nepakito. Tuo metu finansinės VVĮ skolos padidėjo 500 mln. eurų – sparčiausiai per kelerius metus.
„Bendrą įsiskolinimo lygį labai gerai demonstruoja grynosios finansinės skolos santykis su EBITDA ir šis rodiklis buvo 2,1 karto. Tai rodo, jog siekiant vienu kartu padengti visas valstybės valdomų įmonių finansines skolas, panaudojus visus greito likvidumo aktyvus, reikėtų paskirti dvejų metų uždirbtą viso sektoriaus EBITDA“, – teigė J. Bagdonienė.
Pasak jos, ši rodiklio riba rodo pakankamai žemą kredito riziką ir konservatyvų skolinto kapitalo naudojimą. Skolinimąsi didino didžiosios infrastruktūros įmonių grupės, kurios įgyvendina didžiausias investicijas.
Vidutinis VVĮ vadovų atlygis, įskaičiavus vienkartines premijas, augo 11 proc. Atlyginimus kelti vadovams buvo labiau linkusios didžiosios įmonės, kur augimas siekė apie 17 proc., vidutinės – 10 proc., o mažos – beveik nekito.
„Kylant vadovo darbo pajamoms atitinkamai turėtų augti ir valdybos bei stebėtojų tarybos narių atlygis. Tačiau ataskaitiniais metais vidutiniškai 5 proc. augęs užmokestis kolegialių organų nariams nevisiškai koreliavo su vadovų atlygio augimo tempais“, – teigė J. Bagdonienė.
„Pastebėjome, jog vienose įmonėse ateina valdyba, užfiksuojamas yra atlygis, pririštas prie vadovo ir ketverius metus jis nekinta, nors vadovo atlygis auga. Kitoje įmonėje turime kitokį kraštutinumą, kur perskaičiuojamas valdybos nario atlygis kiekvieną mėnesį“, – kalbėjo ji.
Pasak J. Bagdonienės, visos VVĮ pernai pasiekė 72 proc. finansinių ir 81 proc. nefinansinių tikslų. Sėkmingiausiai – 100 proc. – juos įgyvendino „Epso-G“. Tuo metu prasčiau sekėsi žemės ūkio įmonėms – „Lietuvos veislininkystė“, Lietuvos žirgynas – apie pusę tikslų.
Visų VVĮ įmonių nuosavas kapitalas siekė 6,7 mlrd. eurų.
Pernai Lietuvoje veikė 33 VVĮ įmonės, šis skaičius kelerius metus išlieka stabilus.
