Seimas priėmė Medicinos praktikos įstatymo pataisas, numatančias steigti papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas. Į jas bus priimami medikai, įsipareigojantys po rezidentūros baigimo 5 metus atidirbti sveikatos priežiūros įstaigoje kuriame nors Lietuvos regione.
Ketvirtadienį šią Seimo vicepirmininkės socialdemokratės Orintos Leiputės iniciatyvą palaikė 82 Seimo nariai, 23 buvo prieš, 8 susilaikė.
Įstatymas numato, kad į papildomas rezidentūros vietas priimti gydytojai rezidentai įsipareigoja, baigę studijas, 5 metus dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją tam tikroje apskrityje esančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje trūksta atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojų.
Sveikatos apsaugos ministras turės nustatyti tvarką, pagal kurią bus planuojamos papildomos medicinos rezidentūros vietos. Priimant į tokias papildomas medicinos rezidentūros vietas universitetai kaip priėmimo sąlygą turės prie kiekvienos vietos nurodyti apskritį, kurioje įsipareigojama dirbti baigus rezidentūrą.
Pasak įstatymo pataisas inicijavusios Seimo vicepirmininkės socialdemokratės Orintos Leiputės, prievolės nebus, tai bus galimybė rezidentams pasirinkti.
Naujos įstatymo nuostatos įsigalios nuo kitų metų.
Už balsavęs parlamentaras Vitalijus Šeršniovas tikino, jog prie šiuo metu esančių 385 valstybės finansuojamų rezidentūros vietų prisidėsiančios pozicijos reikalingos dėl medikų trūkumo dalyje savivaldybių.
Kitokią nuomonę turėjusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė konservatorė Jurgita Sejonienė sakė mananti, kad neteisinga išskirti vieną profesinę grupę ir jai taikyti išskirtines sąlygas.
„Man atrodo, dėl to turėtų ir Konstitucinis Teismas pasisakyti. Jeigu jau sprendžiame medikų trūkumo problemą, tai turime įvertinti, kad ne tik medikų regionuose trūksta. Trūksta ir mokytojų, trūksta inžinierių. Iš medikų labiausiai trūksta ir trūks slaugytojų, o ne gydytojų“, – sakė politikė.
Panašiai kalbėjo ir Liberalų sąjūdžio Seimo narė Edita Rudelienė. Pasak jos, nesinori grįžti „į paskyrimų laikus“.
„Panašu, kad norime grįžti į praeitį, kai jauni specialistai būdavo paskiriami. (...). Neneigsiu, kad medikų trūksta regionuose, bet trūksta ir mokytojų, ir inžinierių. Ar tokia praktika bus perkelta ir kitiems specialistams? Ar tai yra tiktai pradžia trūkumams naikinti? Kuo šiandien nusikalto jaunieji medikai? Ar mes planuojame grįžti į paskyrimų laikus visiems?“ – kalbėjo ji.
Už balsuoti kvietęs Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Urmanavičius su tokiais argumentais nesutiko.
Parlamentaro teigimu, pakeitimai turėtų būti vertinami kaip pasirinkimas.
„Tai tikrai nėra prievarta, tai yra pasirinkimas, kad jaunas žmogus renkasi ir sutinka, kad jis, pradėdamas rezidentūros studijas, sudaro sutartį ir važiuos į vieną ar kitą regioną, tačiau nereikės pačiam mokėti už studijas. Mes tą turime suprasti ir tikrai palaikyti tą pasirinkimą, kai gali jaunas žmogus rinktis“, – aiškino jis.
Dar 2021 metais tuomečiai Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai registravo projektą, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje, tačiau šis palaikymo nesulaukė.
Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 metais atnaujinto tyrimo rezultatai prognozuoja, kad 2032-aisiais trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų.
Sveikatos apsaugos ministerijos renkamais duomenimis apie laisvas darbo vietas, 2024 metų antrąjį pusmetį daugiausia gydytojų trūko Šiaulių bei Utenos regionuose.
