Po 2050 metų Kauną ir Klaipėdą turėtų sujungti greitojo geležinkelio vėžė, traukiniais bus galima pasiekti Palangą, Alytų bei Druskininkus, rodo valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) vizija, kaip šalies geležinkeliai keisis per artimiausius 24 metus ir vėliau.
Laikinojo LTG vadovo Arūno Rumsko teigimu, iki 2050 metų reikėtų investuoti 25–28 mlrd. eurų, daugiausiai – į Kauno ir Klaipėdos europinę vėžę.
„Pagrindinės žinutės – viso tinklo modernizavimas, o naujos investicijos – nuo Kauno į Klaipėdą tiesioginė europinė vėžė (...), studijoje yra prijungimas ir Klaipėdos prie („Rail Baltica“ – BNS) vėžės. Studijoje yra dar dvi vėžės: Klaipėda–Palanga (...) ir regioninis dalykas – prijungimas Kauno su Alytumi ir Druskininkais“, – žurnalistams ketvirtadienį pristatydamas viziją sakė A. Rumskas.
„25–28 mlrd. eurų reikalingi iki 2050 metų. Dabartinio tinklo išlaikymui – nedidelė dalis tos sumos. Didžiausia dalis – strategiškai, politiškai ir ekonomiškai labai svarbus sprendimas (...) – Kaunas–Klaipėda jungtis greitojo geležinkelio. Šitie bėgiai būtų didelė dalis tos investicijos“, – kalbėjo jis.
Be to, numatytas greitasis traukinis tarp Vilniaus ir Kauno – tai taip pat bus „Rail Baltica“ dalis.
Po 2050-ųjų – traukinys į Palangą ir Druskininkus, rusiškos vėžės ardymas
Vizijoje nurodoma, kad geležinkelių atšakų iki Druskininkų, Alytaus ir Palangos statybos galėtų būti vertinamos po 2050 metų.
Be to, studijos autorių vertinimu, plečiant europinės vėžės tinklą racionalu išlaikyti dalį platesnės vadinamosios rusiškos vėžės tinklo.
„Įsivaizduokite, ką reikštų, jei neturint Kaunas–Klaipėda atkarpos uždarytume, pavyzdžiui, atkarpą nuo Kaišiadorių į Radviliškį, kad ją perdarytume į kitokią vėžę. Tai keliems metams Klaipėdą atkirstų nuo geležinkelio, uostas būtų atkirstas. Dėl to sakome, kad geopolitiškai, strategiškai reikėtų iš pradžių turėti tą vėžę nuo Kauno į Klaipėdą. Po to jau užsiimsime perdarymu kitų vėžių“, – renginyje aiškino A. Rumskas.
LTG preliminariais skaičiavimais, visiškas perėjimas prie europinės vėžės kainuotų apie 38 mlrd. eurų, tam prireiktų 30 ar daugiau metų.
Pervežtų dukart daugiau krovinių ir keturis kartus daugiau keleivių
LTG tinklo architektūros studija, anot bendrovės, pirmąkart apibendrino, kaip atrodys šalies geležinkeliai iki 2050 metų ir vėliau. Buvo įvertinta, koks tinklas atitiktų ES transporto politiką, karinio mobilumo poreikius, gerintų konkurencingumą, taip pat atlikta skirtų vystymo scenarijų kaštų ir naudos analizė.
Anot LTG vadovo, studija apibrėžia, kaip Lietuvos geležinkeliams visiškai integruotis į europinį tinklą.
„Įvertinta labai daug, studija yra rezultatas išnagrinėjimo visų įmanomų variantų. Čia pateikta optimali (vizija – BNS). Studija buvo labai plati, o čia pateikėme išvadas“, – sakė A. Rumskas.
LTG tikisi, kad po 24 metų keleivių traukiniais skaičius išaugs nuo 5 mln. iki 19 mln. per metus. Anot A. Rumsko, 2050 metais taip pat tikimasi padvigubinti traukiniais gabenamų krovinių srautą – nuo 27,8 mln. tonų iki beveik 50 mln. tonų per metus.
Pasak LTG, analizė rodo, kad iki 2050 metų didžiausią naudą sukurtų tiesiama europinė vėžė „Rail Baltica“ bei naujos 1435 mm greitųjų traukinių jungtys tarp Kauno ir Klaipėdos bei Kauno ir Vilniaus.
„Toks modelis užtikrintų Lietuvos integraciją į Europos geležinkelių sistemą“, – pranešime pabrėžė bendrovė.
Antruoju studijos etapu LTG ketina rengti investicijų sąmatas ir sudaryti prioritetinių projektų sąrašą, formuoti konkretų tinklo plėtros planą. Galutinius sprendimus dėl geležinkelių vystymo numatoma priimti šių metų pabaigoje.
Studiją per daugiau nei metus už 2,8 mln. eurų atliko LTG infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“ ir konsultacijų bendrovė „Ernst & Young“.
