Iš Registrų centro pavogus apie pusės milijono gyventojų duomenis, buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė atmeta kai kurių politikų kritiką praėjusios kadencijos centro dešinės Vyriausybei, esą neskyrusiai tinkamo dėmesio bei finansavimo institucijai. Be to, ji neabejoja, kad Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas, kuriame dirbo, būtų visiškai kitaip reagavęs į situaciją.
A. Armonaitė sakė gyventojų duomenų vagystės iš Registrų centro istorijoje įžvelgianti tris problemas. Pirmiausia – dėl viešumo. Ji tikino mananti, kad jų Vyriausybės laikais gyventojams apie incidentą būtų pranešta visai kitaip.
Ji neabejoja, kad Registrų centras – greičiausiai jo vadovas – iš karto informavo Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM) apie incidentą, o ministerija turėjo rinktis, ką daryti.
A. Armonaitė aiškino, kad jos vadovaujama komanda būtų pasirinkusi pranešti visuomenei apie duomenų vagystę – arba tai dariusi pati, arba nurodžiusi Registrų centrui informuoti gyventojus.
„Aš nežinau, kas šiuo atveju vyko, bet pas mus taip būtų buvę. Neabejoju, kad premjerė būtų informuota – pats ministras, matyt, tą ir turėtų padaryti. Ir tada politiškai tu esi sąžiningas prieš visus. Krizė? Taip. Nutekėjo? Taip. Žmonės, kurių duomenys nutekėjo, turi būti informuoti. Šiaip, manau, ir visuomenė. Tyrimai, biurokratinės procedūros (kuriomis dangstomasi dabar – ELTA)… Jeigu yra valia, yra ir kaip tą padaryti“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo Laisvės partijos atstovė.
Antras dalykas, kuris įdomesnis ir jai pačiai, – o kas tuos duomenis iš Registrų centro vogė, kodėl tai vyko per Migracijos departamentą ir pan. Esą čia klausimas kitai – Vidaus reikalų ministerijai.
„Turės atsakyti, matyt, Generalinė prokuratūra, kas, kaip, nes čia yra esmė“, – akcentavo ji.
Trečia problema, pasak buvusios ekonomikos ir inovacijų ministrės I. Šimonytės Vyriausybėje, yra finansai ir galbūt sprendimas, kaip padaryti, kad tokios istorijos nepasikartotų.
Ji aiškino, kad Registrų centre saugomi valstybės registrai – nuo nekilnojamo turto iki e. sveikatos. Jų valdytojai yra ministerijos pagal kompetencijas. Tarkime, minėtų registrų – Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijos. Priėjimą prie šių duomenų turi visos kitos valstybės įstaigos.
„Tai reiškia, kad kokia nors įstaiga galvoja: „Hm, man reikia duomenų. Turiu priėjimą prie Registrų centro, parsisiurbsiu ir juos gausiu neatlygintinai“. Bet nebūna neatlygintinai, kažkas už tai turi atlyginti. Pagal dabartinę tvarką, atlyginti turi EIM. Tai reiškia, kad institucijos naudojasi duomenimis ir kadangi pačios už juos nemoka, jais naudojasi įvairiai, gal joms iš tikrųjų net nereikia, neaišku. Ir tada EIM tą skolą turi padengti“, – kalbėjo ji.
A. Armonaitė sakė, kad kiekvienų metų pabaigoje formuojant valstybės biudžetą EIM atstovai eina pas finansų ministrą, premjerą ir prašo tam pinigų. Tačiau tiek, kiek reikia, esą niekad nerandama.
Buvusios ekonomikos ir inovacijų ministrės nuomone, reikia keisti naudojimosi Registrų centro saugomais duomenimis tvarką, kad valstybės institucijos už tai susimokėtų pačios. Tada, jos akimis, į viską bus žiūrima atsakingiau.
„Spėkite iš vieno karto, kas yra suinteresuotas spręsti šitą problemą tarp institucijų. Tai tik viena ministerija yra suinteresuota – ta, kuri turi apmokėti tą skolą. Metodika, valdymas – aš žinau, kad tai gal yra nuobodu, bet čia glūdi ir dalis sprendimo“, – laidai „ELTA kampas“ sakė ji.
Atsakydama į oponentų kaltinimus praėjusios kadencijos Vyriausybei, A. Armonaitė tikino, kad dabartinė duomenų vagystė niekaip nesusijusi su skolomis.
„Dar daugiau pasakysiu – mes savo valdymo laiku investavome apie 15 mln. eurų į duomenų centrus, kad neatsitiktų užliejimo ir kitokių atvejų, kurie, beje, neatsitiko – faktas“, – pridūrė buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Kartu ji pažymėjo, kad ne buvę ministrų kabinetai, o dabartinė Vyriausybė yra atsakinga už situaciją. Be to, pasak Laisvės partijos atstovės, yra ne tik Registrų centro, bet ir politinė atsakomybė.
„Matyt, jeigu būtų informavę ir pasakę apie tą problemą, tas vertinimas gal būtų kitoks. Kadangi buvo nuslėpta – kodėl, kokiu pagrindu, kas čia ko pabijojo – čia yra politinės atsakomybės klausimas. Tikrai ne tik Registrų centro, bet ir vidaus reikalų sistemoje, ir šiaip jau visoje Vyriausybėje Gedimino prospekte“, – mano A. Armonaitė.
Buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė sakė, kad iš Registrų centro nutekėjo jos asmens duomenys.
„Kaip žmogui, kuris gyvena privatų gyvenimą, galvoti ir suprasti, kad kažkas žino tavo asmens kodą, tavo adresą, tavo gal kažkokį turimą garažą, kas kur yra, taip, tai iš tikrųjų kuria milžinišką nesaugumo jausmą. Čia yra esmė. Matyt, net kai ir atsakys į klausimus, aš tikiuosi, kad tie atsakymai nebus nuslėpti, jog bus vis dėlto paviešinta, kur tie duomenys nutekėjo. Nesvarbu, koks yra atsakymas, žmonės turi žinoti“, – laidoje „ELTA kampas“ komentavo A. Armonaitė.
Nutekinti apie pusės milijono gyventojų duomenys
Įtariama, kad nuo sausio iš Registrų centro galėjo būti nutekinta daugiau nei 600 tūkst. Nekilnojamojo turto registro išrašų. Dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.
Dėl incidento ikiteisminį tyrimą pradėjo Generalinė prokuratūra. Ji skelbė, kad tyrimą pradėjo tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie įvykį – balandžio 15 d.
Tuo metu iš pareigų pasitraukęs buvęs Registrų centro vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas.
Anot jo, apie situaciją iškart informuotos institucijos, tarp kurių – ir EIM.
Dėl informacijos paviešinimo terminų išsiskyrė ir politikų nuomonės – premjerė Inga Ruginienė ir ministras Edvinas Grikšas teigė, jog informacija negalėjo būti atskleista, nes tokią galimybę ribojo teisėsaugos atliekami veiksmai. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad jokio Generalinės prokuratūros draudimo skelbti informaciją nebuvo.
