Vyriausybė pakeitė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sudėtį – įtraukė keturis naujus ir išbraukė 11 senų narių.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija į tarybos sudėtį pasiūlė įtraukti Jaunųjų advokatų asociaciją, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungą, Saulės energetikos ir kaupiklių bei Verslo moterų asociacijas.
Iš sąrašo išbrauktos asociacija „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“, Aprangos ir tekstilės įmonių asociacija, Lietuvos grožio specialistų federacija, Informacijos verslo asociacija, „Linava“, Lietuvos nacionalinio verslo konfederacija.
Narystės taip pat neteko Nacionalinė atliekų tvarkytojų konfederacija, Nacionalinių kokybės produktų, Socialinių įmonių, Telšių smulkaus ir vidutinio verslo ir Trakų rajono žemdirbių asociacijos.
Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba sprendimą dėl savo sudėties atnaujinimo priėmė kovo 16 dieną ir balandžio 7 dieną pateikė atnaujintą sąrašą ministerijai.
Kaip rašoma ministerijos dokumente, taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, kurios sudėtį tvirtina Vyriausybė.
Vyriausybė skyrė 45,4 tūkst. eurų šaliai atstovauti byloje prieš Baltarusiją dėl migrantų įvežimo
Ministrų kabinetas trečiadienį nutarė Teisingumo ministerijai skirti 45,4 tūkst. eurų apmokėti teisinėms paslaugoms atstovaujant Lietuvai tarpvalstybinėje byloje prieš Baltarusiją dėl neteisėto migrantų įvežimo.
Iš viso ministerijai iš Vyriausybės rezervo skirta 46,3 tūkst. eurų išlaidoms vykdant arbitražų ar teismų sprendimus. Kiti 900 eurų numatyti advokato paslaugoms apmokėti administracinėje byloje Vilniaus apygardos teisme.
Kaip skelbė BNS, praėjusiais metais Lietuva kreipėsi į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) Hagoje dėl Baltarusijos režimo sukeltos migrantų krizės. Vilnius iš Minsko siekia prisiteisti per 200 mln. eurų žalos atlyginimą.
Ieškinyje Hagos teismui Lietuva teigia, kad tokią žalą nuo 2021 iki 2023 metų sudarė dėl Baltarusijos veiksmų atsiradusios priverstinės investicijos į fizinio barjero statybą, sienos stebėjimo sistemų stiprinimą, didesnio skaičiaus „nei bet kada anksčiau“ personalo dislokavimą pasienyje.
Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, reaguodama į tai, Lietuva nuo 2021 metų vasaros pradėjo apgręžti neteisėtus migrantus, nurodydama jiems grįžti į Baltarusiją. Ši praktika tęsiama iki šiol.
Vakarai kaltina Minsko režimą organizavus šį migrantų antplūdį.
Šiemet į Lietuvą iš viso neįleisti 775 neteisėti migrantai. Pernai daugiau kaip 1,6 tūkst. kartų mėginta neleistinose vietose patekti į šalį iš Baltarusijos, užpernai šis skaičius siekė 1002.
Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti daugiau kaip 25 tūkst. užsieniečių.
Vyriausybė – už teisėtų karinių veiksmų padarytos žalos atlyginimą
Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma numatyti, kad dėl Lietuvos kariuomenės ar NATO sąjungininkų teisėto karinės jėgos panaudojimo padaryta žala būtų atlyginama valstybės lėšomis.
Pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
Kaip nurodo projektą parengusi Krašto apsaugos ministerija (KAM), pakeitimais siekiama sukurti aiškų žalos kompensavimo mechanizmą tais atvejais, kai naudojant karinę jėgą neutralizuojamos grėsmės valstybės saugumui.
„Aiškus ir operatyvus žalos kompensavimo mechanizmas leistų greitai ir skaidriai spręsti žalos klausimus, palaikytų teigiamą Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų įvaizdį visuomenėje net ir sudėtingų saugumo situacijų ar karinės jėgos panaudojimo atvejais“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Be to, tikinama, kad jei valstybė prisiimtų dalį atsakomybės už gyventojų patiriamus nuostolius minėtais atvejais, tai padėtų išlaikyti visuomenės palaikymą gynybos politikai ir stiprintų piliečių paramą gynybos pastangoms.
Taip pat šiais pakeitimais siekiama sudaryti palankesnę teisinę aplinką Lietuvoje veikiančioms sąjungininkų pajėgoms.
KAM teigimu, aiški žalos kompensavimo tvarka, įskaitant valstybės sprendimą tam tikrais atvejais iš valstybių sąjungininkių nereikalauti atlyginti išlaidų už žalą, prisidėtų prie sąjungininkių veikimo Lietuvoje patrauklumo, taip pat stiprintų Lietuvos, kaip patikimos priimančiosios valstybės, reputaciją vykdant NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus.
Siūloma, kad tiesioginiai nuostoliai būtų atlyginami Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sprendimu. Kompensacijos būtų mokamos iš KAM skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o, jų nepakakus, galėtų būti naudojamos papildomai skirtos valstybės biudžeto lėšos arba valstybės rezervo lėšos.
Atsižvelgiant į kompensacijos dydį ir valstybės finansines galimybes, kompensacijos išmokėjimas galėtų būti išdėstytas per dešimt metų.
Taip pat siūloma nustatyti, kad draudikams, išmokėjusiems draudimo išmokas už teisėtais karinės jėgos panaudojimo veiksmais padarytą žalą, nepereitų teisė reikalauti šių sumų iš Lietuvos kariuomenės, NATO sąjungininkų pajėgų ar jų karių.
Kompensacija nebūtų skiriama tais atvejais, kai dėl jų kreiptasi praėjus daugiau negu trejiems metams nuo žalos atsiradimo dienos.
Žalos dydžių nustatymo, taip pat žalos atlyginimo Civilinio kodekso nustatytais atvejais ir kompensacijos skyrimo tvarką nustatytų Vyriausybė.
Be to, išmokėjus kompensaciją už kitų NATO valstybių pajėgų padarytą žalą, jos atlyginimo iš šių valstybių nebūtų reikalaujama.
Siūloma išplėsti karinės jėgos panaudojimo galimybes prieš ore judančius objektus: pagal projektą, karinė jėga galėtų būti naudojama ne tik prieš bepiločius orlaivius, bet ir prieš kitus autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomus objektus.
BNS rašė, kad pastaruoju metu dronų incidentai Baltijos šalyse tampa vis dažnesni, dažniausiai krenta į taikinius Rusijoje nukreipti ir nuo tikslo nukrypę ukrainietiški dronai.
Baltijos šalys yra pabrėžusios, kad dronų incidentai yra plataus masto Rusijos agresijos karo pasekmė ir kad tokie įvykiai gali kartotis.
