Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc., tačiau dėl didelės atsinaujinančių išteklių gamybos ir laisvadienio penktadienį buvo antra mažiausia šiemet, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Balandžio 27 – gegužės 3 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo 32 proc. iki 48 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 40 eurų.
„Praėjusią savaitę elektros kainos išliko vienos mažiausių šiais metais. Taip nutiko dėl gana didelės atsinaujinančių išteklių gamybos ir trumpesnės darbo savaitės“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 1 proc. iki 207 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 98 proc. šalies poreikio. Bendrai Lietuvoje pagaminta 202 GWh elektros – 22 proc. mažiau nei prieš savaitę.
Daugiausia elektros gamino vėjo elektrinės, jų gamyba mažėjo 32 proc. iki 103 GWh. Saulės elektrinių generacija mažėjo 5 proc. iki 52 GWh. Hidroelektrinės pagamino 17 GWh, šiluminės jėgainės taip pat 17 GWh, o kitos elektrinės – 12 GWh.
Vėjo elektrinės gamino 51 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, saulės jėgainės – 26 proc., hidroelektrinės – 9 proc., šiluminės jėgainės – 9 proc., o kitos elektrinės – 5 procentus.
Bendras importo kiekis augo 44 proc. iki 82 GWh: 51 proc. importuota iš Švedijos, 39 proc. – iš Latvijos, o likę 10 proc. – iš Lenkijos. Eksporto srautai iš Lietuvos sumažėjo 23 proc. iki 79 GWh. 52 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 27 proc. – į Latviją, o 21 proc. – į Lenkiją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 57 proc. Lenkijos kryptimi ir 38 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 35 proc. Švedijos kryptimi ir 35 proc. Lietuvos kryptimi.
