Diplomatinės JAV ir Irano pastangos užbaigti karą tęsiasi be rezultatų, o Hormūzo sąsiauris išlieka uždarytas. Tačiau tai, kad kariniai veiksmai neatsinaujina, panašu, yra pakankama sąlyga palaikyti stiprų rizikos sentimentą rinkose, kurį kursto optimizmas dėl dirbtinio intelekto technologijų ir labai geri įmonių finansiniai ketvirčio rezultatai. DI bumo veikiami Taivano TAIEX ir Pietų Korėjos KOSPI indeksai pirmadienį šoko aukštyn po 4,5 proc., abu pasiekdami rekordines aukštumas. Prekyba ateities sandoriais rodo, kad dauguma akcijų biržų Europoje ir JAV turėtų atsidaryti augimu.
„Brent“ naftos kaina ketvirtadienį buvo pasiekusi 125 dolerių už barelį piką, vėliau atsitraukė, ir pirmadienio rytą siekia apie 108 dolerius. Naftos kainų mažėjimui įtakos turėjo Irano pateiktas atnaujintas taikos plano pasiūlymas, kuris išlaiko pagrindinius iki šiol keltus reikalavimus – įskaitant karinių veiksmų nutraukimą visuose frontuose, Hormūzo sąsiaurio kontrolės suteikimą ir Irano uostų blokados nutraukimą. Visgi Iranas rodo daugiau lankstumo dėl branduolinės programos, nors iš esmės neketina atsisakyti teisės sodrinti uraną ir siekia šį klausimą nukelti į vėlesnį derybų etapą. Tuo tarpu D. Trumpas pranešė, kad JAV kariuomenė ketina per sąsiaurį eskortuoti trečiųjų šalių laivus, įstrigusius Persijos įlankoje. Ši naujiena sumažino naftos kainą keliais procentais, nors Iranas jau pareiškė, kad tokie JAV veiksmai reikštų paliaubų susitarimo pažeidimą.
Europos centrinis bankas ketvirtadienį paliko palūkanų normas nepakeistas ties 2 proc., kaip ir tikėjosi rinkos. Tiek oficialiame pranešime, tiek spaudos konferencijoje buvo pabrėžta, kad dėl karo Irane sustiprėjo infliacijos ir ekonomikos lėtėjimo rizikos, kurioms didžiausią įtaką ateityje darys energetikos kainų šoko intensyvumas ir trukmė. Ekonominiai duomenys šias rizikas jau patvirtina – balandžio mėn. euro zonos infliacija paspartėjo iki 3 proc., o pirmojo ketvirčio BVP augimas siekė tik 0,1 proc. ir buvo lėtesnis, nei prognozavo ekonomistai. Jei situacija Artimuosiuose Rytuose artimiausiu metu nebus normalizuota, panašu, kad ECB gali būti priverstas didinti palūkanų normas jau birželio mėnesį. Tokiam scenarijui rinkos šiuo metu teikia apie 90 proc. tikimybę.
JAV akcijų biržos penktadienį toliau kopė į rekordines aukštumas. NASDAQ augo 0,89 proc., o S&P 500 – 0,29 procento. Biržas aukštyn kėlė DI optimizmo veikiamas informacinių technologijų sektorius, šoktelėjęs 1,4 procento. Investuotojus taip pat teigiamai nuteikė geresni nei tikėtasi „Apple“ finansiniai rezultatai. Įmonė per ketvirtį sugeneravo 111 mlrd. pajamų, o pelnas vienai akcijai (EPS) siekė 2,01 dolerio – tai atitinkamai buvo 1,4 ir 2,3 proc. daugiau, nei tikėjosi analitikai. Įmonė taip pat indikavo, kad kitą ketvirtį tikisi 14–17 proc. pajamų augimo, kas gerokai viršijo rinkos lūkesčius (9,5 proc.). „Apple“ akcijų kaina po rezultatų augo 3,2 procento. Nepaisant pakankamai gerų bendrų indeksų rezultatų, dauguma kitų sektorių penktadienį krito, o S&P 500 indekse dieną su neigiamu rezultatu užbaigė net 328 įmonės.
D. Trumpas penktadienį pranešė ketinantis padidinti muitus europietiškiems automobiliams iki 25 procentų. Jis apkaltino Europą nesilaikant praėjusią vasarą pasiekto prekybos susitarimo, nors konkrečių pažeidimų neįvardijo. Pagal susitarimą ES buvo taikomas maksimalus 15 proc. muitas, kuris turėjo apimti ir automobilių pramonę. Rinkų reakcija į galimai atsinaujinantį prekybos konfliktą tarp JAV ir ES, panašu, bus minimali. Penktadienį dauguma Europos biržų nedirbo dėl Tarptautinės darbo dienos.
