Svarbi ne tik pozicija, bet ir miestas: kur ir kieno atlyginimai šiemet augs sparčiausiai

Lietuvoje šiemet prognozuojamas maždaug 8 proc. sieksiantis vidutinio darbo užmokesčio augimas. Tačiau savo lūkesčius reikėtų koreguoti pagal užimamą poziciją, veiklos sritį ir net gyvenamąją vietą, teigia bendrovės „Atranka360“ karjeros projektų ir personalo atrankų vadovė Rūta Stasytienė.

Darbo skelbimų portalų duomenimis, pirmąjį 2026 metų ketvirtį sparčiausiai augo statybų, žemės ūkio ir teisės srityse dirbančių žmonių atlyginimai.

Savo ruožtu daugiausia su nekvalifikuota darbo jėga dirbančios bendrovės „Headex“ Lietuvos departamento vadovė Agnė Sargautė pastebi, kad pastaruoju metu darbo užmokestis sparčiau auga regionuose, o ne Vilniuje.

Praėjusių metų rezultatai

Kaip nurodė Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Rokas Budrauskas, 2025 metais nominalusis darbo užmokestis šalyje kilo nuosaikiau, o darbuotojų realiųjų pajamų didėjimą ribojo sparčiau augusi infliacija ir lėčiau kilę viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai.

„2025 metais realusis darbo užmokestis padidėjo tik 4,5 proc.–5,1 proc. punkto lėčiau nei prieš metus. Pernai infliacija lėmė apie 60 proc. realiojo darbo užmokesčio augimo sulėtėjimo“, – teigė jis.

Be to, pernai ne visų ekonominių veiklų darbuotojų darbo užmokestis kilo vienodai. Remiantis „Sodros“ duomenimis, sparčiausiai augo statybos, transportavimo, sveikatos priežiūros, švietimo, žemės ūkio, prekybos ir energijos veiklų darbuotojų. Šių veiklų darbuotojų atlyginimai didėjo 9,4–14 proc.

Tuo metu lėčiausiai darbo užmokestis 2025 metais kilo informacijos ir ryšių, inžinerinių statinių statybos, teisės, administracinėje ir aptarnavimo, viešojo valdymo, mašinų remonto, įdarbinimo ir finansų, išskyrus draudimą, srityse. Atlyginimai didėjo tik 4,4–7,6 proc.

„Nors kompiuterių programavimo įmonėse darbo užmokestis kilo lėčiausiai, pastebėtina, kad ši veikla vis tiek gali pasigirti didžiausiais atlyginimais Lietuvoje“, – pridūrė R. Budrauskas.

„Sodros“ duomenimis, vidutinis atlyginimas Lietuvoje per metus padidėjo 107 eurais ir ketvirtąjį 2025 metų ketvirtį pasiekė 1 514 eurų į rankas.

Kaip komentavo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, atlyginimai Lietuvoje auga visose savivaldybėse, tačiau regioniniai skirtumai išlieka ryškūs.

„2025 metų paskutinį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis per metus išaugo 8,2 proc. Tiek pat vidutiniškai paaugo atlyginimai Vilniaus savivaldybėje. Tuo metu Šiauliuose, Kaune ir Klaipėdoje stebėtas vangesnis metinis atlyginimų augimas – atitinkamai 7,8 proc., 7,4 proc. ir 7,2 proc. Iš didžiųjų miestų išsiskyrė Panevėžys – šiame mieste atlyginimų augimas per metus buvo dviženklis ir siekė net 10,6 proc.“, – pabrėžė ji.

Bendrai sparčiausias metinis atlyginimų augimas pernai stebėtas Zarasų, Elektrėnų, Varėnos, Birštono ir Skuodo rajonų savivaldybėse, ten vidutinės algos iki mokesčių kilo 13,9–16,3 proc.

Lėčiausias metinis atlyginimų augimas – tik nuo 3,1 iki 6 proc. – stebėtas Pakruojo, Pagėgių, Panevėžio rajono, Kėdainių, Anykščių ir Šilalės rajonų savivaldybėse.

„Atlyginimų skirtumus pirmiausia lemia skirtinga regionų ekonominė struktūra, investicijų koncentracija ir darbo našumo lygis. Vienose ekonominis pulsas ir trauka darbo jėgai didesnė nei kitose. Didieji miestai – reikšmingiausi ekonomikos židiniai šalyje, juose darbo rinka gilesnė ir efektyvesnė“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.

Kas laukia toliau

Galima prisiminti, kad 2022 metais algos Lietuvoje augo 13,3 proc., 2023-iaisiais – 12,2 proc., 2024 metais – 10,4. O kas laukia šiemet? LRT.lt surinkta prognozes skelbiančių institucijų informacija rodo, kad galima tikėti 7,5–8 proc. augimo.

Kaip sakė darbo skelbimų portalo „CVbankas“ projektų vadovė Linora Kelbauskė, tokia metinio darbo užmokesčio augimo prognozė atrodo realistiška ir atitinkanti dabartines rinkos tendencijas.

„Remiantis darbo skelbimų duomenimis, matome, kad atlyginimai Lietuvoje ir toliau nuosaikiai auga, tačiau augimo tempas stabilizuojasi. Darbdaviai šiuo metu labiau linkę palaikyti konkurencingą atlygio lygį, o ne jį sparčiai didinti visose pozicijose“, – LRT.lt sakė ji.

Kalbant konkrečiai apie pirmąjį 2026 metų ketvirtį, „CVbanko“ duomenimis, didžiausias pageidaujamo atlyginimo augimas matomas eksporto, teisės, žemės ūkio srityse. Tuo metu didžiausias atotrūkis tarp darbo ieškančiųjų pageidaujamo ir darbdavių siūlomo atlyginimo fiksuojamas eksporto, švietimo, mokymų, kultūros ir apsaugos srityse.

„Tačiau didžiausi atlyginimai, kaip jau įprasta, siūlomi vadovams, informacinių technologijų specialistams, įvairių sričių inžinieriams, finansų specialistams. Mažiausi atlyginimai pastebimi apsaugos, prekybos ir konsultavimo, klientų aptarnavimo pozicijose.

„CVbanko“ turima statistika rodo, kad Vilnius išlieka lyderis pagal darbdavių siūlomus ir darbo ieškančiųjų pageidaujamus atlyginimus. Tačiau augimo tempas čia tampa nuosaikesnis dėl jau aukštos bazės. Tuo metu regionuose galima matyti spartesnį procentinį pageidaujamų atlyginimų augimą, kurį lemia mažesnė pradinė atlyginimų bazė ir didėjanti darbdavių konkurencija dėl darbuotojų. Ilgainiui tai prisideda prie atlyginimų skirtumų tarp regionų mažėjimo, nors vis dar matomas žymus skirtumas“, – pasakojo L. Kelbauskė.

Skelbimų portalo „CVMarket“ atstovės Raimondos Tatarėlytės teigimu, įvertinus ir palyginus šių metų pirmojo ketvirčio siūlomus atlyginimus su praėjusių metų ketvirčiu, matomas atlyginimų augimas bent penkiuose sektoriuose.

„Mechanikos ir inžinerijos skelbimuose – apie 3 proc., logistikos, transporto ir sandėliavimo sektoriuose – 6 proc., gamybos ir pramonės – 3 proc., statybos – 9 proc., žemės ūkio – 6 proc.“, – vardijo ji.

Pasak R. Tatarėlytės, mažiausias atlyginimo augimas šiemet buvo teisės, finansų ir apsaugos sektoriuose, o kituose sektoriuose atlyginimai išliko panašūs.

„Jei vertintume algas pagal vietą, didžiausi atlyginimai siūlomi Vilniuje ir Kaune“, – pridūrė ji.

Signalai iš regionų

Tai, kad 7,5–8 proc. augimas yra realus vidurkis, kurio galima tikėtis šiemet, sakė ir „Atranka360“ atstovė R. Stasytienė.

„Bet jis labai išsiskaido per skirtingas rinkas. Yra sektorių, kur įmonės planuoja labai saikingus didinimus (apie 5–6 proc.), bet yra ir tokių, kur dėl žmonių trūkumo atlyginimai kyla gerokai sparčiau.

Pastebiu ir dar vieną tendenciją – įmonės atsargiau žiūri į bazinio atlygio kėlimą ir dažniau renkasi didesnę kintamąją dalį, priedus. Tai leidžia išlikti konkurencingiems, bet kartu neįsipareigoti per didelėms fiksuotoms sąnaudoms“, – teigė pašnekovė.

Specialistė pridūrė, kad sparčiausiai atlyginimai auga ten, kur labiausiai trūksta žmonių.

„Statybos, logistika, sveikatos priežiūra, energetika – čia spaudimas atlyginimams tikrai išliks ir šiemet. Taip pat labai aiškiai matyti augimas pardavimų pozicijose, ypač „verslo verslui“ segmente – geri, rezultatą generuojantys pardavėjai šiuo metu yra viena paklausiausių ir aktyviausiai ieškomų specialistų grupių.

Tuo metu informacinių technologijų ar finansų srityse matome ne tiek stagnaciją, kiek normalizaciją po ankstesnių metų šuolio. Atlyginimai ten vis dar aukšti, bet pats augimo tempas sulėtėjęs“, – pasakojo ji.

R. Stasytienė dar sakė, kad Vilnius, tikėtina, ir toliau išliks lyderis, nes čia koncentruojasi didžioji dalis verslų ir aukštos kvalifikacijos darbo vietų.

„Bet regionai tikrai vejasi, tokie miestai kaip Panevėžys išsiskiria tuo, kad regionuose atlyginimai dažnai auga sparčiau dėl mažesnės bazės ir didesnės konkurencijos, nes talentų pasiūla ten ribota. Mano vertinimu, ši tendencija išliks – regionuose atlyginimai procentiškai gali augti greičiau, bet bendras lygis dar tikrai atsiliks nuo Vilniaus“, – sakė ji.

Savo ruožtu A. Sargautė sakė, kad „Headex“ klientai Lietuvoje gamybos sektoriuje nekvalifikuotiems darbuotojams darbo užmokestį kelia apie 5 proc.

„Tačiau greta yra ir kitas svarbus veiksnys – nekvalifikuotų darbuotojų perkvalifikavimas. Šis kvalifikacijos kėlimas susijęs su vykstančia automatizacija įmonėse ir poreikiu auginti kompetencijas. Be darbo užmokesčio kėlimo klientai žmonėms suteikia papildomų mokymų, tai atveria platesnes karjeros perspektyvas, kartu ir kelius į atlyginimo augimą.

Kvalifikuotos pozicijos, pavyzdžiui, operatoriai, technikai, gamybos ir darbų vadovai gali tikėtis standartiškai iki 10 proc. darbo užmokesčio augimo. Tačiau pastebime ir tai, kad įvertinę patirtį darbdaviai linkę derėtis ir mokėti daugiau, ypač jei žmogaus kompetencijos aukštesnės“, – pasakojo ji.

A. Sargautė sakė pastebinti džiuginančių signalų iš regionų.

„Būtent regionų gamybos įmonės linkusios darbo užmokestį kelti šiek tiek daugiau nei šalies vidurkis“, – sakė ji.