Kinija trečiadienį įvedė sankcijas dviem Lietuvos bankams – „Urbo“ bankui ir „Mano bankui“, skelbia naujienų portalas „Reuters“.
Taip Pekinas skelbia reaguojantis į Europos Sąjungos sankcijas dviem Kinijos finansų institucijoms.
Europos Sąjunga (ES) liepą skelbdama aštuonioliktą sankcijų paketą į juodąjį sąrašą įtraukė du Kinijos bankus – „Heihe Rural Commercial Bank Co“ ir „Heilongjiang Suifenhe Rural Commercial Bank Co“.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro asocijuoto eksperto Raigirdo Borutos teigimu, nors šios finansinės institucijos yra nedidelės ir vietinės reikšmės, transakcijų su Rusija kontekste jų svarba gerokai ryškesnė.
„Pavyzdžiui, „Heihe Rural Commercial Bank“ buvo pirmasis bankas, gavęs prieigą prie tarpvalstybinės RMB mokėjimo sistemos“, – „Facebook“ rašė R. Boruta.
ES teigimu, bankai buvo įtraukti į sąrašą dėl to, kad teikė kriptovaliutų paslaugas, kurios trukdė ES įvestoms sankcijoms.
Kinijos prekybos ministerijos teigimu, UAB „Urbo“ bankui ir AB „Mano bankui“ bus uždrausta vykdyti sandorius ir bendradarbiauti su organizacijomis bei fiziniais asmenimis Kinijoje.
URM: oficialios informacijos iš Kinijos negavome
Užsienio reikalų ministerija (URM) savo komentare pažymi, kad šiandien pasirodę pranešimai apie Kinijos įvestas sankcijas dviem Lietuvoje veikiantiems bankams, pačios Kinijos pareigūnų teigimu, yra atsakas į ES 2025 m. liepos 18 d. sprendimą.
Europos Komisija šiuo metu aiškinasi detales.
„Oficialios informacijos iš Kinijos dėl nustatytų sankcijų Lietuvos bankams Užsienio reikalų ministerija nėra gavusi. Ministerija kreipėsi į atsakingas Lietuvos institucijas dėl informacijos suteikimo.
Gavę informaciją, ją vertinsime kartu su Europos Komisija ir kitomis suinteresuotomis pusėmis“, – rašoma URM komentare.
„Urbo“ bankas: sankcijų įvedimas įtakos neturės
Viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimams apie galimai Kinijos įvestas sankcijas Lietuvos kapitalo „Urbo“ bankui, bankas nedelsdamas kreipėsi į Lietuvos banką bei į Užsienio reikalų ministeriją (URM).
„Prašome rinkos priežiūros ir kitų valstybės institucijų operatyvaus įsitraukimo siekiant išsiaiškinti realią situaciją. Iki šios naujienos, apie kurią sužinojome iš viešosios erdvės, jokių užuominų, jokių perspėjimų ar signalų iš Kinijos oficialių ar neoficialių institucijų ar kitų šaltinių nebuvome gavę“, – pranešime spaudai teigė „Urbo“ banko administracijos vadovas Marius Arlauskas.
Taip pat priduriama, kad „Urbo“ bankas yra Lietuvos kapitalo bankas, didžioji banko verslo ir privačių klientų dalis yra Lietuvos rezidentai.
„Mūsų bankas Kinijoje finansinių sandorių nevykdo ir neturi jokių verslo ryšių su šios valstybės asmenimis ar organizacijomis. Kadangi neturime jokių verslo partnerysčių su Kinijos fiziniais ir juridiniais asmenimis, sankcijų įvedimas neturės jokios įtakos „Urbo“ banko veiklai ir riziką ribojančių normatyvų vykdymui“, – sako M. Arlauskas.
Išplatintame pranešime spaudai taip pat teigiama, kad tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, besinaudojančių „Urbo“ banko paslaugomis, pavedimų kiekis į Kinijos finansinių įstaigų klientų sąskaitas sudaro nereikšmingą dalį nuo bendro banko atliekamų pavedimų skaičiaus, o banko kasdienei veiklai bei paslaugų teikimui pranešimas apie įvestas sankcijas neturės jokios įtakos.
„Mano bankas“: sužinojo iš viešųjų šaltinių, kreipėsi į institucijas
AB „Mano bankas“ generalinė direktorė Giedrė Blazgienė taip pat teigė, kad apie taikomas sankcijas bankas sužinojo iš viešųjų šaltinių ir jau kreipėsi į institucijas.
„Jokios išankstinės informacijos, indikacijų ar perspėjimų apie tokį sprendimą nebuvome gavę, todėl neturime tikslios informacijos apie priežastis, dėl kurių toks sprendimas buvo priimtas. Praeitą mėnesį ES paskelbė papildomas sankcijas Kinijai, taigi neatmetame galimybės, kad tai galėjo turėti įtakos šiam sprendimui. Šiuo metu jau kreipėmės į URM ir Lietuvos banką, siekdami gauti daugiau informacijos apie įvestų sankcijų priežastis ir reikšmę“, – komentare rašė „Mano banko“ generalinė direktorė G. Blazgienė.
Ji teigė, kad „Mano bankas“ yra lietuviško kapitalo bankas, kurio pagrindinė veikla vykdoma Europos Sąjungoje, o Kinija nėra tikslinė rinka – aktyvios veiklos šioje šalyje bankas nevykdo, todėl paskelbtos sankcijos neturės įtakos banko kasdienei veiklai ar plėtros planams.
„Bankas veikia pagal visus galiojančius ES teisės aktus, griežtai laikosi tarptautinių sankcijų režimo ir finansinių paslaugų reguliavimo reikalavimų. Visi mūsų klientų indėliai ir paslaugos išlieka saugūs, o veikla bus vykdoma įprasta tvarka“, – pridūrė banko generalinė direktorė.
Lietuvos bankas: šis sprendimas neturės reikšmingo poveikio
Lietuvos bankas, vertindamas situaciją, LRT.lt pažymėjo, kad sieks išsiaiškinti, kodėl sankcijos buvo pritaikytos konkretiems bankams Lietuvoje.
„Iš Kinijos finansų rinkos priežiūros institucijos Lietuvos bankas jokių pranešimų šiuo klausimu nėra gavęs. Preliminariu Lietuvos banko vertinimu, šis sprendimas neturės reikšmingo poveikio nei šalies finansų sistemai, nei pačių bankų veiklai, kadangi minėtų bankų veiklos modeliai orientuoti į vietinę rinką.
Politinio šio klausimo aspekto Lietuvos bankas nekomentuos, kadangi šis klausimas yra už jo kompetencijos ribų“, – rašoma Lietuvos banko komentare.
Aštrėjanti įtampa tarp Lietuvos ir Kinijos
Geopolitikos ir saugumo studijų centro asocijuotasis ekspertas Raigirdas Boruta savo „Facebook“ paskyroje pažymėjo, kad ES žingsnis sankcionuoti du regioninius Kinijos bankus gali atrodyti kaip simbolinis, tačiau to nereikėtų nuvertinti.
„Tuo metu kai didieji tarptautiniai Kinijos bankai aktyviai demonstruoja save kaip atsakingus tarptautinės finansų sistemos dalyvius, pabrėžiant savo nenorą / atsargumą finansinio bendradarbiavimo su Rusija atžvilgiu, būtent šios mažos regioninės finansų įstaigos atlieka juodą darbą. Jų veikla neretai yra sunkiai stebima dėl itin mažo tarptautiškumo, o tai leidžia laviruoti „paraštėse“ ir atlikti bene svarbiausią vaidmenį sandoriuose su Rusija“, – sako R. Boruta.
Jis pažymi, kad Kinijos atsakomasis žingsnis – gerai pasvertas ir atitinka principą „akis už akį“. Nusitaikyta į nedideles, savo dydžiu prilygstančias sankcionuotiems Kinijos bankams, ES finansų institucijas, kurių veiklai tokios sankcijos greičiausiai neturės reikšmingos įtakos.
„Daug įdomesnis yra tas faktas, kad, atsakydama į ES sankcijas, Kinija smogė išskirtinai Lietuvos finansinėms institucijoms. Turint omenyje pastarojo laiko Lietuvos ir Kinijos santykių dinamiką, kuri rodo ne tik ne mažėjančią, bet net ir kiek aštrėjančią įtampą, šis sprendimas buvo išties gerai apmąstytas. 1) Kinija sudavė pamatuotą atsakomąjį smūgį ES; 2) Pekinas atvirai išreiškė nepasitenkinimą dvišalių santykių su Lietuva padėtimi ir, leidžia suprasti, kad ir toliau nesprendžiant jau įsisenėjusios krizės, Lietuva gali tapti savotiška „punching bag“. Kitaip tariant, Kinijos atsakai ir „pamokos“ ES gali vis labiau būti nukreipti į konkrečią šalį – Lietuvą“, – komentavo ekspertas.
