Rekordinius pelnus mušantys bankai dar didina įkainius. Tam, kad apkarpytų bankų pelnus ir juos skirtų gynybos finansavimui, Seimo opozicija ketvirtadienį įregistravo siūlymą neribotam laikui pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą. LRT RADIJO laidoje „LRT Aktualijų studija“ kalbinti ekspertai pastebi, kad vis daugiau indėlininkų renkasi terminuotus indėlius, už kuriuos gauna palūkanas, o tai irgi mažina bankų pelną.
Pasak ekonomisto, profesoriaus Romo Lazutkos ketvirtadalis indėlių yra terminuotų, už kuriuos mokamos palūkanos. Jo teigimu, bankai galėtų mokėti palūkanas ir už lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose.
„Tai ar negalėtų inicijuoti Lietuvos bankas ir pakeisti padėtį, reikalauti, kad mokėtų už pinigus ir atsiskaitomose sąskaitose? Jeigu dabartiniai įstatymai neleidžia, tai reikia ieškoti, kaip pakeisti juos. Žmonės turi 10 tūkst. eurų ir reikėtų atlikti tyrimą, kodėl jie neperneša į terminuotą indėlį, kur gautų 3,5–4 proc. metinių palūkanų. Tai būtų puikus sprendimas, bet žmonės neina. Jie galbūt nesėdi internete, nemoka naudotis. Jie laiko pasilaidojimui vadinamą tokią sumelę. Jiems reikia patekti į banką, o ten reikia išankstinio užsirašymo, tad užsirašyti paprasčiausiai internetu ar ieškotis telefono – tai yra tiesiog apsunkinta“, – aiškina ekonomistas.
Tačiau Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad kredito įstaigos siūlo rinktis indėlius, už kuriuos yra mokamos palūkanos. Tiesa, lėšas galima išsiimti bet kada, tačiau tik tam tikrą sumą vienu kartu.
„Skatintume gyventojus naudotis ta opcija terminuoto indėlio, bet 25 proc. sumų per metus turi didesnes indėlių palūkanas – tai nėra blogas rezultatas. Galbūt dar keisis tas skaičius“, – dėsto LBA prezidentė.
R. Lazutka mato konkurencijos problemą, kuriai spręsti reikėtų leidžiant su tuo pačiu sąskaitos numeriu pereiti į kitą banką.
„Man atrodo, reikėtų konkurencijos. Tai pripažįsta ir mūsų centrinio banko atstovai, kad yra labai koncentruotas sektorius, nors tų įstaigų yra nemažai, bet yra tos, kurios yra įsigalėjusios. (...) Jeigu yra sudaromos kliūtis, kaip minėjau, skyriai užsidaro, užsirašyti reikia, tai žmonės ir nejuda. Netgi elementarus dalykas – sąskaitos numeris, mes jau žinome kaip buvo spręsta mobilaus ryšio problema, kai tu pereini iš vieno tiekėjo pas kitą ir tu prarasdavai visus savo kontaktus. Tai šiuo atveju, kodėl aš negaliu pereiti iš vieno banko, kuriame turėjau sąskaitą ir jos numerį, su tuo pačiu numeriu – į kitą banką?“ – svarstė R. Lazutka.
Pasak ekonomisto, šiais laikais žmonės gauna pajamas iš skirtingų darbdavių.
„Dabar žmonės nebūtinai gauna pajamas iš vieno darbdavio, gali būti iš įvairių ir žmonės daro tuos automatinius nuskaitymus, moku už paslaugą, kada paslaugų teikėjai nurašo nuo banko sąskaitos. Ir vėl turi visiems pranešinėti, visus keisti. Žmonės neužsiima tuo, o bankai gali tuo naudotis“, – aiškina R. Lazutka.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „LRT Aktualijų studija“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
