„Ankstesnė karta, kuri yra pensininkai, pasidalijo su jaunimu, jam paliko jau sukurtą ūkį, valstybę, paliko viską <...>. Taigi, žmonės, kurie gavo tą palikimą, solidariai turėtų tuo, ką sukuria papildomai, dalytis su pensijoje esančiais žmonėmis. Deja, pensijos Lietuvoje mažos, todėl, kad darbinga karta dalijasi nepakankamai“, – Seime surengtoje konferencijoje trečiadienį kalbėjo ekonomistas Romas Lazutka.
Pasak R. Lazutkos, Lietuva neartėja prie Europos Sąjungos (ES) lygio dėl pensijų dinamikos. Mūsų šalyje amžėjantys žmonės daug dažniau patenka į skurdą. Darbingo amžiaus gyventojų skurdo lygis yra 15 proc., jis lygiuojasi su ES vidurkiu. Tačiau ES pensininkų skurdas yra procentu mažesnis (14 proc.), o štai Lietuvoje, 2022-ųjų duomenimis, 65-erių ir vyresnių skurdo lygis Lietuvoje siekė 39,5 proc.
Kalbant apie materialų skurdą amžiaus grupėse, tik trečdalis (34,6 proc.) pensinio amžiaus asmenų gali įpirkti 7 būtiniausius produktus. Tuo tarpu ES vidurkis šiuo aspektu – 15,3 proc.
Anot R. Lazutkos, dažnai girdimas argumentas, kad pensininkai skundžiasi dėl mažų pensijų ir pajamų, nors jie yra prikaupę nemažai dar sovietmečiu gauto turto.
Tačiau ekonomistas, remdamasis vienu tyrimu, akcentavo, kad net ir šiuo atveju jaunesni žmonės lenkia senyvus asmenis turto klausimu. Pavyzdžiui, 35–44 m. amžiaus asmenų turto mediana yra 53,7. Tuo tarpu 65–74 m. amžiaus grupės turto mediana yra 49,7. Vyresnių nei 75 m. turto mediana – 34,8.
„Tai čia dar senoki duomenys, 2017 metų. Naujesnių neradau, bet naujesni nebūtų geresni todėl, kad jaunesni žmonės kaupia turtą per brangius naujos statybos butus, o pensininkai nugyvena tuose pačiuose už investicinius čekius nusipirktuose [sovietiniuose butuose – LRT.lt]“, – kalbėjo R. Lazutka.
„Apvalgyta“ senoji karta
R. Lazutkos teigimu, Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės pradeda vartoti, t. y. išleisti pinigų, mažiau nei dirbanti karta. Tą rodo ir statistika.
Kaip kalbėjo ekonomistas, jeigu viena specifinė visuomenės grupė suvartoja sukurto produkto daugiau, likusiems lieka mažiau. Jis pabrėžė, kad darbingos kartos pajamos yra daug didesnės, todėl jie gali sau leisti vartoti daugiau nei pensininkai.
„Tas „apvalgymas“ nėra tai, kad konkretus darbingo amžiaus žmogus užsidirbo, valgo kartu su savo tėvais ir į savo lėkštę deda daugiau. Bet visuomenės mastu, taip išeina, kad pagal duomenis, pagal statistiką akivaizdu, jog darbingos kartos vartojimo lygis Lietuvoje yra daug aukštesnis nei nedarbingos pensininkų kartos. <...> Tai tas apvalgymas, aišku, kabutėse, bet to darbingos kartos sukurto produkto, kai jį paskirsto, pensininkams atitenka gerokai mažiau. Tuo tarpu ES vyresnio amžiaus žmonės gyvena kaip darbingo amžiaus žmonės“, – sakė jis.
Ekonomistas akcentuoja solidarumo svarbą. Pensijų kontekste solidarumas reiškia, kad darbinga karta su vyresniąja karta dalijasi savo sukurta verte. Pasak pašnekovo, jaunoji karta kuria valstybę ant senosios kartos pastatytų pamatų, – viskas paveldėta. Tad logiška, kad „dabartinė dirbanti karta dalytųsi su tais, iš ko paveldėjo“.
„Bet solidarumas dabar reiškia visai ką kitą, – ankstesnė karta, kuri yra pensininkai, pasidalijo su jaunimu, jam paliko jau sukurtą ūkį, valstybę, paliko viską <...>. Taigi, žmonės, kurie gavo tą palikimą, solidariai turėtų tuo, ką sukuria papildomai, dalytis su pensijoje esančiais žmonėmis. Deja, pensijos Lietuvoje mažos, todėl, kad darbinga karta dalijasi nepakankamai“, – kalbėjo R. Lazutka.
Galimi sprendimo būdai?
Tad kaip tas pasidalijimas turėtų atrodyti? R. Lazutka tvirtino, kad būtų galima skirti pinigų iš „Sodros“ biudžeto pertekliaus. Kaip aiškino ekonomistas, biudžetas yra sudaromas kiekvienais metais ir skaičiuojama, kiek „Sodra“ išleis visoms išmokoms (įskaitant pensijas) ir kiek „Sodra“ gaus iš įmokų bei valstybės biudžeto.
„Kiekvienais metais dabar matoma, kad išleidžiama mažiau, nei surenkama. Ir tas perteklius kiekvienais metais vis didėja. Kai jis neišleidžiamas, jis atsiduria „Sodros“ rezerve, kur per tam tikrą laikotarpį sukaupta apie 3 mlrd. eurų“, – kalbėjo R. Lazutka.
Aiškindamas, kodėl „Sodros“ biudžetas yra perteklinis, R. Lazutka pabrėžė, kad „Sodra“ išmokas didina mažiau, nei galėtų. Pasak jo, „Sodros“ pensijos yra indeksuojamos pagal darbo užmokesčio fondą, – visų dirbančiųjų, apdraustų „Sodroje“ skaičių dauginant iš jų vidutinės algos.
„Imami 3 ankstesni metai ir 3 būsimi metai. Kiek bus dirbančių ir kokios bus algos kitus trejus metus niekada nėra žinoma. Pastaruoju metu Finansų ministerija nuolat numatydavo, kad tos algos ateityje didės mažiau, nei realiai jos padidėdavo. Tarkime, Finansų ministerija numato, kad algos didės 6 proc., o jos padidėja 10 proc. Pagal tai sudaro „Sodros“ biudžeto planą.
Tai pajamos numatomos mažesnės, pagal jas planuoja, kiek didinti „Sodros“ pensijas <...>. Keletą metų Finansų ministerija darydavo pesimistines prognozes, kad algos augs ne taip sparčiai, o realiai jos augo daugiau. <...> Bet, kai pasirodo, kad pinigų įplaukia daugiau, nes algos didėja sparčiau, metų viduryje tų pensijų ar kitų išmokų nebedidina. Ir taip kiekvienais metais susidaro tas „Sodros“ perteklius didesnis, nei planuota ir jis paliekamas rezerve“, – pasakojo R. Lazutka.
