Kad nežinai, ką studijuoti, nėra bėda. Bėda, jei nemėgini to išsiaiškinti. Taip abiturientams sako karjeros specialistė Daiva Šilienė. Ji primena, ką daryti, kad išsiaiškintum, kokios studijos tau tiktų, ir ragina nepamiršti, kad įgyta profesija bus tik dalis karjeros, ateityje, labai tikėtina, ją teks keisti, plėsti. Be to, D. Šilienė siūlo atsakyti sau į klausimą, kurį kadaise jai uždavė močiutė.
Su karjeros specialiste pasikalbėjome apie tai, ką daryti, jei būdamas abiturientu vis dar nežinai, kur stosi.
– Ar normalu iki šiol abiturientui nežinoti, kur studijuosi? – LRT.lt paklausė D. Šilienės.
– Pasitaiko, kad taip būna. Bet kas yra normalu, o kas – ne? Esu šventai įsitikinusi, kad kiekvienas esame skirtingas. Kalbėdami apie šiandieninius abiturientus, turime suprasti – jie patyrė daug pokyčių, tad natūralu, kad gal ir nepagalvojo, ką norėtų veikti.
Jeigu nežinote, nesvarstykite – normalu ar ne, o susikaupkite ir susitelkę pagalvokite: ką dar galiu padaryti, kad ir egzaminų sesija įvyktų kuo mažiau stresuojant, ir kad spėčiau suprasti, ko noriu. Dar tikrai niekur nevėluojame. Tik birželio 1-ąją bus atidaryta Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) sistema.
Tad galbūt nežinoti yra nenormalu tam, kuris tvirtai žino, tarkime, nuo dešimtos klasės. O kitas sako: nežinau, mat tai yra normalu ir aš viską spėsiu.
– O jeigu vis dėlto nežinau, nuo ko man pradėti?
– Pirmiausia, kas yra nekeičiama, – savęs pažinimas. Arba paprasčiau tariant – pasikalbėti su savimi. Paklauskite savęs, kas man sekasi, kas nesiseka. Pagalvokite: į kokias pamokas dažniausiai eidavau su didžiausiu malonumu? Kas man sekdavosi?
Kitas klausimas: o kokią veiklą norėčiau rinktis, už kurią galbūt nebūtų mokamas atlyginimas? Man kažkada močiutė yra taip sakiusi: pagalvok, vaikeli, apie tai, ką norėtum veikti ir be atlyginimo. Nėra labai lengva atsakyti į šį klausimą, bet pagalvoję galite rasti atsakymą.
Dažnu atveju abiturientai patiria spaudimą: pasirink gerą darbą, už kurį būtų gerai mokama, o visa kita lieka kažkur toliau ir žmogaus lyg ir nebematome: kokios jo savybės, kokios jo vertybės?
Taip pat reikia sau užduoti klausimą: kas mane vargina, kas mane erzina? Galbūt man labai patinka žmonės, gal man patinka kūryba, gal aš dievinu tvarką ir struktūrą? O gal man beprotiškai patinka technologijos? O gal mane tai vargina?
Šie klausimai turėtų skambėti šiandien. Turiu galvoje visus abiturientus ir ypač tuos, kurie dar neapsisprendę.
Be to, pridursiu: karjera yra procesas, o ne vienkartinis sprendimas. Kad ir kaip būtų, žmonės ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje keičia kryptį. Ir niekas tuo nesistebi. Visi ieško, kaip save realizuoti.
– Gerai, pasikalbėjau su savimi. Radau atsakymą, o gal ir neradau. Kas galėtų padėti rasti ar sutvirtinti atsakymą, kad jis geras, kad neklystu?
– Visada galima kreiptis į mokyklose dirbančius specialistus. Visada galima kreiptis į karjeros specialistus, kurie nedirba mokykloje, bet specializuojasi mokinių testavimo, studijų pasirinkimo srityje.
Jei esate labai sutrikę, karjeros specialistas bus tas, kuris sugrąžins į „čia ir dabar“, pasakys: pirma, turime padaryti tą, antra – turime padaryti aną, trečią, ketvirtą, atlikti testą. Tai žmogus, kuris išmano ir studijas, ir darbo rinką.
Nepamirškite: tai, ką šneka aplinka, nebūtinai jums tinka.
Tarkime, abiturientų klausiu, ar turite susidarę trijų profesijų ar sričių, kurios domina, sąrašą, apie ką ilgiau nei penkias minutes esate pamąstęs, kad tai galėtų jums tikti? Toks sąrašas galėtų padėti save analizuoti. Tai padeda išvengti blaškymosi: man tas patinka ir anas, mano draugas renkasi tą. Tuomet galvoje nesusidėlioji paveikslo, kuris tinka tau.
– Tarkime, apsibrėžiau, kas man tiktų, lendu į LAMABPO pasižiūrėti, kur tai galėčiau studijuoti. Ten randu studijų programų, apie kurias menkai nutuokiu. Kaip nepaklysti?
– Tiesa, tai nėra paprasta ir lengva. Jei tik yra galimybė, kreipkitės į žmogų, kuris galėtų padėti, susisteminti informaciją. Bet jau tai, kad lendate į LAMABPO, yra atsakymas, kad jus domina aukštasis mokslas, tad akiratyje yra kolegijos ir universitetai.
Pagalvokite, kurie konkrečiai universitetai ir kurios kolegijos domina. Pradėkite nuo dviejų trijų. Pažiūrėkite, kokias studijų programas jie siūlo. Studijų programos išties yra labai gražiai išdėstytos pagal studijų kryptis.
Labai dažnas pavyzdys – „mane domina komunikacija“. Gerai, žiūrime, ką siūlo universitetai ar kolegijos. Atsidarykite konkrečią studijų programą ir pasižiūrėkite, kokių dalykų reikės mokytis ketverius metus. Tai labai svarbu, tai leidžia jaunam žmogui susidaryti įspūdį, kas jo laukia tiek metų.
Kitas labai svarbus momentas – konkursinio balo sandara. Gal ši studijų programa mane domina, bet konkursinis balas neleis pretenduoti į studijų vietą? Ką daryti? Paieškoti atitikmens kitoje aukštojoje mokykloje.
Tai yra namų darbai, kuriuos reikia atlikti. Nors žinau, kad tai nėra mėgstami namų darbai. Girdžiu: aš nenoriu pats to daryti, nes nenoriu prisiimti atsakomybės. Bet atsakomybę teks prisiimti.
Jei LAMABPO nepavyko surasti, kas tiktų, nepamirškite, kad yra kitas puslapis – mokausi.lt, jame yra informacija apie profesinį mokymą. Gal verta pradėti nuo šio kelio.
Kai man mokinys sako: norėčiau studijuoti tą ir ten, klausiu, ko jis tikisi iš studijų, kaip jas įsivaizduoja. Man atsako: nesuprantu klausimo. Sakau: gerai, nori akademinių žinių ar praktikos? Ar tu nori įgyti amatą, ar nori susirasti draugų. Atsako: noriu akademinių žinių. Gerai, kalbame apie universitetus. Sako: noriu ir akademinių žinių, ir praktikos, – vadinasi, kolegijos. O jei norite greitai įsitraukti į darbo rinką, nepamirškite, kad turime profesinio mokymo centrų su puikiausiomis bazėmis. Po metų ar dvejų jau galite būti labai geras specialistas.
Ir dar vienas svarbus dalykas – nepamirškime, kad tai yra tik pirmas pasirinkimas ir jis nėra visam gyvenimui. Tai turbūt yra tik tai, nuo ko pradedu, tai yra mano startas. Gali būti, kad to, ką renkuosi dabar, po šešerių ar dešimties metų nebeliks – nei studijų programos, nei profesijos. Bet kompetencijas, kurias įgysite, ateityje galėsite pritaikyti kitur.
– Yra dar kokių variantų?
– Jei vis dėlto esi labai sutrikęs, nepamiršk, kad yra „gap year“ (metų pertrauka baigus mokyklą – LRT.lt). Per tuos metus gali nukeliauti ir į tarptautinę savanorystę, gali padirbėti, užsidirbti pinigų, galbūt pasimokyti ir perlaikyti valstybinius brandos egzaminus.
Visuomet yra gerai paleisti tą mintį. Juk jei kalsite save prie sienos kiekvieną dieną: „Aš vis dar nežinau, ką studijuoti, ką man daryti?“, smegenys užsiblokuos, nebeleis įkvėpti oro ir pagalvoti, o ką išties galėtumėte veikti, kas galėtų padėti.
Nepamirškite, kad svarbu ne tik gerai mokamas darbas, pirmiau derėtų susitelkti į tai, ką aš galiu, kur aš esu stiprus. O sutrikimas dėl pasirinkimo nėra labai didelė problema. Abejonės ir neapibrėžtumas yra įprasta karjeros sprendimo dalis.
Nežinojimas mūsų smegenis priverčia ieškoti geriausio sprendimo. To sprendimo, kuris labiausiai tinkamas būtent man.
– O jei įstojau ir supratau, kad ne ten, kad man nepatinka?
– Jei esate tas žmogus, kuriam būtinai iškart reikia studijuoti, nes antraip švaistytumėte laiką, kuriam svarbu laikytis taisyklių ir plano, nepamirškite, mielas žmogau: pamatęs, kad pasirinktos studijos jums netinka, galite jas stabdyti ir per tą laiką pagalvoti. Gal jums tereikėjo pailsėti ir grįšite po metų ar pusmečio, tęsite. Arba metus pagalvojęs galėsite stoti į kitą studijų programą.
Galimybių yra daug – nepanikuokite!
