Kylant diskusijoms dėl valstybinių brandos egzaminų pertvarkos, švietimo bendruomenė prašo dabar nedaryti jokių pokyčių. Švietimo ministrė žada, kad apie permainas bus žinoma iš anksto – prieš dvejus metus, bet pripažįsta, kad diskusijos apie pokyčius vyksta. Švietimo ekspertai ragina pirmiausia pabaigti jau pradėtas reformas.
Likus beveik mėnesiui iki lietuvių kalbos ir literatūros egzamino antrosios dalies, Vilniaus Užupio gimnazijos mokytoja sako, kad dar iki šiol didelė dalis mokytojų nežino, kaip turi atrodyti probleminis arba interpretacinis rašinys.
„Nėra iki šiol jokių oficialių vadovėlių, mokančių mokinius rašyti rašinius. Tie mokymai, kurie turėtų vykti, nevyksta. Mes iki šiol neturime netgi oficialių gerų pavyzdinių darbų. Iki šiol, nors egzaminai jau buvo“, – susiklosčiusią situaciją pasakoja lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lina Cholinienė.
Tai – tik vienas egzaminų pokyčių, įvykusių per pastarąjį laiką, tačiau imamasi diskutuoti ir apie valstybinių brandos egzaminų sistemą – devynis scenarijus pasiūlė Švietimo taryba, savo scenarijų siūlė ir Prezidentūra. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas sako, kad dar ir anksčiau pradėtos reformos neįsibėgėjusios.
„Ugdymo programose dabar išryškėjo ir klaidos, ir dideli krūviai, ir stresai jauniems žmonėms, nekokybiški vadovėliai, bėdos su įtraukiuoju ugdymu – visur viskas plėšia, o mes galvojame apie naujas valstybinių brandos egzaminų reformas. Raginame pradėti nuo mažų dalykėlių“, – teigia G. Sarafinas.
„Nesugebėjome įveikti pirminio etapo, tai antrinis etapas gali sukurti dar didesnes pasekmes. Iš to, kas yra kalbama, akivaizdžiai kartais atrodo, kad kalbėtojai net nelabai suvokia, kuo gali baigtis visas tas bandymas įgyvendinti mokykloje“, – tikina Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Švietimo ministrė Raminta Popovienė teigia, kad pagrindinis tikslas dabar – neįnešti jokių pokyčių ir stabilizuoti sistemą.
„Kiekvienas siūlymas ir kiekviena valstybinių brandos egzaminų korekcija turi būti atliekama ne anksčiau kaip prieš dvejus metus, kad vaikai žinotų, kaip jie dalyvaus valstybinių brandos egzaminų sistemoje. Tokių siūlymų mes šiais metais dar neteikėme, bet tikrai diskutuojame, žiūrime, kokie sprendimai galėtų būti“, – neslepia R. Popovienė.
Mokytojų pozicija – geriausia nieko nedaryti, palikti taip, kaip yra, – sako Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas.
„Pokyčiai neturi būti kas metus ir tuo labiau tuos pokyčius turėtų inicijuoti ne politikai, kurie išvis mažai ką supranta apie švietimą“, – pabrėžia Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
Pasak E. Milešino, su kiekviena diena mokytojų pasitikėjimas politikų požiūriu į švietimą menksta.
„Po pernykščių įvykių matome, kad būna pokyčių. Praktiškai kiekvienais metais ką nors šiek tiek keičia. Tai tokio šimtaprocentinio pasitikėjimo, kad tikrai nieko nekeis, mokytojai neturi“, – sako jis.
„Mokiniai sutrikę, pokyčių galybė. Kiekviena valdžia įsiveda naujas taisykles ir žiūri labai trumpalaikiškai – kiek aš esu valdžioje, tiek ir galios tas mano nutarimas. Niekas neturi strategijos, ilgalaikės strategijos, kas turėtų darytis su mūsų švietimu, dėl to joje labai daug chaoso“, – teigia lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
Pasak švietimo ministrės, nė vienas siūlymas nėra atmetamas, kalbama apie tolesnę ateitį.
