Balandžio 11–19 dienomis Bristolyje, Anglijoje, vyko Pasaulinis vyresnių klasių moksleivių individualių debatų ir viešojo kalbėjimo čempionatas (World Individual Debating and Public Speaking Championships, WIDPSC) – vienas prestižiškiausių planetos viešojo kalbėjimo ir debatų turnyrų. Lietuvos rinktinė jame pasiekė geriausius rezultatus per visą šalies dalyvavimo turnyre istoriją – pusfinalius keturiose rungtyse, vietas tarp dešimties geriausių pasaulio kalbėtojų ir trečią vietą bendroje ESL įskaitoje.
Apie čempionatą
Pasaulinis individualių debatų ir viešojo kalbėjimo čempionatas kasmet sulaukia apie pusantro šimto geriausių paauglių oratorių iš viso pasaulio – Kanados, Jungtinės Karalystės, JAV, Australijos, Bermudų, Singapūro, Pietų Afrikos Respublikos, Honkongo, Lietuvos ir kitų šalių. Šiemet turnyras surengtas garsiame Clifton College Bristolyje.
Skirtingai nei komandinis pasaulio mokyklų debatų čempionatas, šis turnyras yra individualus: kiekvienas mokinys varžosi keturiose rungtyse atskirai. Rungčių spektras specialiai parinktas taip, kad mokinys atsiskleistų per iškalbą, gebėjimus argumentuoti, artistiškumą ir plačią erudiciją, kai visos šios kompetencijos vertinamos vienu metu.
Lietuvos rinktinė: aštuoni geriausi šalies debatuotojai
Visi aštuoni jaunieji kalbėtojai, kurie šiemet atstovavo Lietuvai pasaulyje, į rinktinę pateko vienu būdu – laimėdami šalies atranką. Tai reiškia, kad rinktinė nėra atsitiktinė: ji yra geriausių Lietuvos viešojo kalbėjimo ir debatų turnyro aštuonetas, atrinktas iš dešimčių stipriausių šalies debatuotųjų.
Šių metų rinktinę sudarė mokiniai iš šių Lietuvos gimnazijų:
Elžbieta Navickaitė – Vilniaus Saulės privati gimnazija
Akvilė Mačiulevičiūtė – Vilniaus jėzuitų gimnazija
Grytė Žilytė – Vilniaus Erudito licėjus
Elena Katkutė – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija
Kostas Andriulis – Vilniaus Karalienės Mortos mokykla
Joris Skėrys – Kauno Karalienės Mortos mokykla
Lukas Starkus – Kauno technologijos universiteto gimnazija
Jonas Ryklys – Vilniaus licėjus
Komandą rengė ir pasaulio čempionate lydėjo treneriai Kristijonas Pajėda ir Paulina Šalkauskaitė.
Rezultatai – tarp geriausių pasaulyje
Lietuvos atstovai išsiveržė į pusfinalius visose keturiose rungtyse, o keli – į patį konkurso elitą.
Jonas Ryklys (Vilniaus licėjus) – trečias geriausias ESL kalbėtojas pasaulyje. Bendroje individualioje įskaitoje – 33 vieta iš 150 dalyvių, o tarp kalbančiųjų anglų kalba kaip antrąja (English as a Second Language, ESL) – 3 vieta pasaulyje. Jonas pateko į du pusfinalius: įtikinančios viešosios kalbos rungtyje užėmė 10 vietą iš 104, taip pat pateko į ekspromtu kalbėjimo pusfinalį.
Lukas Starkus (KTU gimnazija) – septintas pasaulyje ekspromtu kalbėjime. Bendroje įskaitoje – 51 vieta iš 150. Ekspromtu rungtyje, kurioje pasiruošti skiriamos vos dvi minutės, Lukas pasirodė ypač ryškiai – 7 vieta iš 150 dalyvių. Be to, jis pateko į du pusfinalius – raiškaus skaitymo ir ekspromtu kalbėjimo.
Joris Skėrys (Kauno Karalienės Mortos mokykla) – septintas pasaulyje raiškiame skaityme. Raiškaus skaitymo (interpretive reading) rungtyje Joris pasiekė 7 vietą iš 150 dalyvių ir kovojo šios rungties pusfinalyje. Rungtis, kurioje varžosi geriausi pasaulio paaugliai aktoriai-skaitytojai – ir Lietuvos atstovas tarp pirmos septynukės.
Kostas Andriulis (Vilniaus Karalienės Mortos mokykla) – du pusfinaliai. Kostas pateko net į du pusfinalius – raiškaus skaitymo ir ekspromtu kalbėjimo. Patekti į vieną pusfinalį pasaulio čempionate jau yra rezultatas, kuriuo didžiuojasi visos delegacijos; pakliūti į du tame pačiame turnyre – išskirtinis pasiekimas.
Elžbieta Nacikaitė (Vilniaus Saulės privati gimnazija) – raiškaus skaitymo pusfinalis. Elžbieta pateko į raiškaus skaitymo rungties pusfinalį – patekimas į pasaulio čempionato pusfinalį iš 150 stipriausių planetos kalbėtojų yra viena iš tų ribų, kurios kiekvienam jaunam oratoriui tampa atskaitos tašku visam tolesniam keliui.
Akvilė Mačiūlevičiūtė (Vilniaus jėzuitų gimnazija) – After Dinner viešosios kalbos pusfinalis. Akvilė pateko į satyrinės viešosios kalbos (after dinner) pusfinalį – tai bene reikliausia rungtis kalbinei nuojautai ir kultūrinio konteksto pajautai, nes humoras pasaulio scenoje veikia tik tada, kai dalyvis vienodai gerai junta tiek anglakalbio pasaulio aktualijas, tiek subtilias kalbinio žaidimo nuorodas.
Elena Katkutė ir Grytė Žilytė – pirmasis Lietuvos atstovių barjeras pasaulyje. Elena Katkutė (Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija) ir Grytė Žilytė (Vilniaus Erudito licėjus) į rinktinę pateko taip pat, kaip ir kitos šešios pavardės, – laimėjusios Lietuvos atranką. Tai reiškia, kad jos abi yra tarp geriausių šalies atstovių. Šiame turnyre jos varžėsi visose keturiose rungtyse, kovojo su pasaulio bendraamžiais, kuriems debatai – privaloma mokyklos pamoka nuo pradinių klasių, ir grįžo namo su patirtimi, kurią Lietuvoje gauti gali tik vienetai.
Trenerių žodis
„Šių metų rinktinė padarė tai, ko Lietuva siekė ilgus metus ir ruošėsi visus metus– mes ne tik dalyvavome, bet pradėjome konkuruoti ir dėl prizinių įvertinimų. Aštuoni vaikai, keturi pusfinaliai, vietos pirmoje pasaulio dešimtuke ir trečioji vieta ESL įskaitoje – tai įrodymas, kad lietuvis paauglys gali stovėti aukštose pozicijose šalia britų, kanadiečių ar amerikiečių bendraamžių" - Kristijonas Pajėda, Lietuvos rinktinės treneris.
„Mes labai dažnai kalbame apie tai, kad mūsų vaikams trūksta saviraiškos drąsos, kad nemoka pasakyti to, ką mąsto. Bristolyje matėme priešingą paveikslą: Lietuvos mokiniai stovi prieš pasaulio auditoriją ir kalba aiškiai, struktūruotai, su argumentais ir humoru. Jeigu turėdami tik popamokinius užsiėmimus pasiekėme tokius rezultatus, įsivaizduokite, kas būtų, jeigu debatai taptų sistemine ugdymo programos dalimi." - Paulina Šalkauskaitė, Lietuvos rinktinės trenerė.
Keturios rungtys, keturi skirtingi gebėjimai
Viešoji kalba (Public Speaking). Ši rungtis turi dvi kryptis. Įtikinanti kalba (Persuasive) reikalauja iškelti aiškiai apibrėžtą problemą ir įtikinamai pristatyti sprendimo būdus. Po pietų sakomos kalbos (After Dinner) yra satyrinės – jose dažniausiai šaržuojamos politikų, nuomonės formuotojų ar pasaulio žvaigždžių manieros. Reikalavimas tas pats: aštrus, bet etiškas humoras.
Raiškus skaitymas (Interpretive Reading). Dalyvis pasirenka ištrauką iš grožinės literatūros – prozos arba poezijos - ir per kelias minutes turi įtaigiai perteikti autoriaus intenciją, sukurti veikėjus balsu, suteikti kūriniui gyvybės. Tai - aktorystės, literatūros suvokimo ir emocinės brandos egzaminas vienu metu.
Ekspromtu kalbėjimas (Impromptu Speaking). Bene labiausiai nervus tikrinanti rungtis. Dalyviui pateikiamos trys niekada anksčiau nematytos temos. Pasirinkti vieną iš jų ir pasiruošti skiriamos vos dvi minutės. Pati kalba turi trukti nuo trijų iki penkių minučių - sklandi, struktūruota, su argumentais ir pavyzdžiais.
Parlamentiniai debatai (Parliamentary Debate). Keturi kalbėtojai pasiskirsto į teigiančiųjų ir neigiančiųjų stovyklas. Iki debato pradžios jie turi 45 minutes pasiruošti organizatorių paskelbtą temą - be interneto ir be mobiliųjų telefonų.
Debatai – ateities kompetencija
XXI amžiuje sėkmė darbo rinkoje vis labiau priklauso nuo to, kaip žmogus geba mąstyti, argumentuoti, klausytis kitos pusės ir aiškiai kalbėti. Tarptautiniai tyrėjai, MIT ir Harvardo mokslininkai sutartinai įvardija keturias svarbiausias mūsų amžiaus kompetencijas - kritinį mąstymą, komunikaciją, bendradarbiavimą ir kūrybiškumą. Debatai - bene vienintelė ugdymo forma, kuri vienu metu lavina visas keturias.
Debatai nėra apie tai, kas garsiau šaukia. Debatai - tai disciplina, kurioje vaikas ar paauglys mokomas iškelti tezę, ją pagrįsti šaltiniais, numatyti oponento argumentus, mandagiai juos paneigti ir pakeisti savo poziciją, jei tam atsiranda pagrindas. Tai gebėjimas, kurio reikia teisininkui ir gydytojui, inžinieriui ir verslininkui, mokytojui, žurnalistui, politikui, diplomatui - iš tiesų bet kokios profesijos žmogui, kuris kasdien priima sprendimus ir juos paaiškina kitiems.
Pasaulio darbdaviai pastaraisiais metais kartoja tą patį: techninius įgūdžius vis greičiau išmokstame iš dirbtinio intelekto, tačiau gebėjimas suprantamai paaiškinti idėją, įtikinti komandą, vesti diskusiją ir nepasiduoti viešo iššūkio metu lieka išskirtinai žmogaus pranašumas. Kaip tik šis pranašumas ir yra tai, ką sistemingai ugdo debatai.
Kodėl Lietuvai šito reikia labiau, nei mums atrodo
Lietuvoje viešo kalbėjimo, argumentavimo ir debatų kultūra istoriškai yra silpna. Mokyklose viešąjį kalbėjimą dažniausiai pakeičia mintinai išmokto teksto atpasakojimas, o klasės diskusija – mokytojo monologas. Visuomeninėje erdvėje dažnai matome, kaip pokalbis virsta asmeniniu užpuolimu vos atsiradus pirmam nesutarimui. Tai – ne charakterio, o ugdymo problema: niekas mūsų sistemingai neišmokė nesutikti civilizuotai.
Užsienio švietimo sistemose situacija – kitokia. Jungtinėje Karalystėje viešasis kalbėjimas įtvirtintas kaip lygiavertė pamokų dalis šalia skaitymo ir rašymo – nuo pat pradinių klasių. Anglų kalbos programoje aiškiai įrašyta, kad mokinys turi gebėti „kalbėti aiškiai, sklandžiai ir užtikrintai bet kurioje situacijoje, įskaitant pristatymus ir debatus". Privačios britų mokyklos debatus įtraukia į privalomas pamokas dar pradinukams.
Jungtinėse Amerikos Valstijose viešojo kalbėjimo ir debatų programos plačiai veikia jau nuo 4–5 klasės, o universitetai stojimo metu itin palankiai žiūri į moksleivius, dalyvavusius debatuose. Australijoje, Kanadoje, Singapūre, Airijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose – panaši logika: jeigu valstybė nori paauglio, kuris suaugęs gebės bendrauti tarptautinėje arenoje, ji pradeda jį to mokyti jau nuo mažens.
Žvilgsnis į priekį
Pasaulinis individualių debatų ir viešojo kalbėjimo čempionatas Bristolyje šiemet baigėsi geriausiu Lietuvos pasirodymu istorijoje. Šiemet pasaulis išgirdo, kad Lietuva turi ką pasakyti.
Tačiau svarbiausias šio rezultato uždavinys - ne medaliai ant lentynos, o aiškus signalas šalies švietimo bendruomenei: viešo kalbėjimo ir debatų ugdymas Lietuvoje nusipelno tapti kiekvieno Lietuvos mokinio teise to mokytis.
