Nors pastaruoju metu itin aktyviai diskutuojama apie tai, kiek ir kokių egzaminų reikia Lietuvos mokiniams ir mokyklos baigimui, pažangiausių švietimo sistemų pavyzdžiai rodo, kad galutinis žinių patikrinimų skaičius nebūtinai siejasi su aukšta išsilavinimo kokybe. Kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste ir kodėl egzaminai neturėtų būti ugdymo centre?
Šiuo metu Lietuvoje aktyviai diskutuojama, kaip turėtų keistis brandos egzaminai Lietuvoje. Pasiūlymų yra įvairių: nuo prezidentūros siūlomų trijų integruotų visiems privalomų egzaminų ir brandos darbo iki Seimo narių grupės siūlymo atšaukti nuo rudens turėjusį įsigalioti reikalavimą baigiant mokyklą išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus. Tuo metu Lietuvos švietimo tarybos grupė šiemet yra pateikusi dar devynis variantus, kaip galėtų keistis egzaminai.
„Vyraujant aktyvioms diskusijoms ir tokiems skirtingiems požiūriams, kyla klausimas – kokią problemą šiais pokyčiais yra siekiama spręsti? Per didelio egzaminų pasirinkimo? Per didelės ar per mažos egzaminų įtakos mokyklos baigimui? O gal vis dėlto nepakankamos ugdymo kokybės iki egzamino?“ – sako L. Masiliauskaitė.
Jos teigimu, šiame kontekste pravartu pasižiūrėti, kaip elgiasi tos Europos šalys, kurių mokiniai tarptautiniuose tyrimuose pasiekia vienus geriausių rezultatų. Ar Lietuva iš tiesų išsiskiria egzaminų kiekiu ir jų įtaka mokyklos baigimui?
Lietuva: pasirinkimų daug, bet išlaikyti reikia vos du
Pagal šių mokslo metų egzaminų tvarkaraštį Lietuvoje yra 18 valstybinių brandos egzaminų dalykų. Į šį skaičių patenka 14 bendrųjų dalykų ir dar 4 tautinių mažumų gimtosios kalbos bei literatūros egzaminai. Kiek egzaminų mokinys gali laikyti, neribojama – jis gali rinktis tiek egzaminų, kiek pageidauja.
Norint baigti mokyklą iki šiol reikėjo išlaikyti du egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirenkamą egzaminą. Nuo kitų mokslo metų, tai yra, dabartiniai vienuoliktokai, turėtų laikyti tris valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei du pasirenkamus. Tačiau šiuo metu Seime yra pateiktas švietimo, mokslo ir sporto ministrės palaikomas siūlymas šią trečiojo egzamino prievolę atšaukti.
Ministerija šį siūlymą grindžia prognoze, kad. jeigu naujoji prievolė galiotų jau šiemet, vidurinio išsilavinimo neįgytų 20,4 proc. jaunuolių.
„Tokios ministerijos prognozės kelia nerimą, ypač turint omenyje, kad egzaminų išlaikymo kartelė šiems mokslo metams jau buvo sumažinta nuo 35 iki 25 taškų. Kitaip sakant, norint išlaikyti egzaminą realiai reikia gauti trejetą. Mokykloje trejetas yra neigiamas pažymys, o norint baigti mokyklą metinis įvertinimas turi būti bent ketvertas“, – sako L. Masiliauskaitė.
Pavyzdžiui, vairavimo egzaminą iš pirmo karto išlaiko tik apie trečdalis žmonių, bet dėl to niekas nesiūlo nuleisti kartelės.
L. Masiliauskaitė
Jos vertinimu, matant tokias prognozes, pagrindinis rūpestis turėtų būti ne kartelės nuleidimas ar nuolatinis egzaminų skaičiaus kaitaliojimas, o tikslinė pagalba tiems mokiniams, kuriems jos labiausiai reikia.
„Pavyzdžiui, vairavimo egzaminą iš pirmo karto išlaiko tik apie trečdalis žmonių, bet dėl to niekas nesiūlo nuleisti kartelės. Visi supranta, kad į gatvę žmogus turi išvažiuoti tinkamai pasiruošęs. Valstybėje turėtų būti toks pats supratimas ir apie mokinius – labai svarbu, kad iš mokyklos į savarankišką gyvenimą visi mokiniai išeitų turėdami bent minimalius gebėjimus. Dabartiniai skaičiai rodo, kad taip nėra“, – sako L. Masiliauskaitė.
Kitų šalių patirtis, pasak jos, liudija, kad ruošiant mokinius gyvenimui svarbiausia nėra vien egzaminų skaičius. Daug daugiau lemia tai, kaip vaikas ugdomas iki egzamino, kaip sekama jo pažanga ir kaip greitai sistema geba sureaguoti, kai mokiniui pradeda nesisekti.
Estija: mažiau pasirinkimo, daugiau aiškumo
Estijoje, kurios mokinių gebėjimai vertinami geriausiai Europoje, vidurinės mokyklos baigimui reikia trijų valstybinių egzaminų, vieno mokyklinio egzamino bei mokinio tiriamojo arba praktinio darbo. Privalomi valstybiniai egzaminai yra estų kalba arba estų kaip antroji kalba, matematika ir užsienio kalba.
Kitų dalykų, pavyzdžiui, chemijos ar fizikos, patikrinimai Estijoje yra labiau susieti su stojimu į konkrečias studijų programas. Tokiais atvejais papildomų žinių patikrinimą organizuoja pačios aukštosios mokyklos, jei to reikia jų studijoms.
Įdomu tai, kad, norint išlaikyti valstybinį egzaminą, mokiniui pakanka gauti bent vieną tašką iš šimto, tačiau tai nereiškia, kad mokyklos baigimo kartelė yra žema, nes norint gauti brandos atestatą reikia iš mokyklinio egzamino ir tiriamojo arba praktinio darbo gauti patenkinamą įvertinimą (gerai atlikti 50–74 proc. užduočių / darbo).
Egzaminai Estijoje tarnauja labiau ne tiek kaip vaiko, kiek visos švietimo sistemos
kokybės veidrodis.L. Masiliauskaitė
Estijoje mokyklinis egzaminas paprastai tikrina platesnes mokinio žinias, gebėjimus ir kompetencijas, tačiau jo konkretus turinys ir forma priklauso nuo mokyklos pasirinkimo.
„Estijoje vienas taškas valstybiniame egzamine tikrai nėra laikomas geru rezultatu, nes norint įstoti į universitetą reikia išlaikyti egzaminus žymiai geriau. Kita vertus, tokia kartelė ir sistema reiškia, kad valstybinis egzaminas nėra vieninteliai vartai į mokyklos baigimą. Estai vaiko pasirengimą vertina platesniame kontekste – per mokymosi kelią, mokyklinio egzamino vertinimą bei tiriamąjį ar praktinį darbą. Be to, egzaminai Estijoje tarnauja labiau ne tiek kaip vaiko, kiek visos švietimo sistemos
kokybės veidrodis“, – aiškina L. Masiliauskaitė.
Jos teigimu, Lietuvoje trūksta nuoseklaus ir vieningo pažangos stebėjimo, dėl to valstybinių egzaminų svarba yra itin didelė.
„Lietuvoje tas pats mokinys iš to paties dalyko pas vieną mokytoją gali gauti aštuntuką, o pas kitą – ketvertą. Taip nutinka todėl, kad vis dar stokojame vieningo vertinimo supratimo. Todėl egzaminas pas mus dažnai tampa ne paskutiniu ugdymo etapu, o vienintele aiškesne išorine patikra. Tačiau tuomet vaikui padėti pasiekti reikiamą žinių lygį jau tampa gerokai sunkiau“, – sako L. Masiliauskaitė.
Suomija: platus egzaminų katalogas ir aukšta kartelė
Suomijoje, kuri vertinama kaip viena geriausių švietimo sistemų Europoje, vyrauja visai kitoks modelis. Čia mokiniai gali rinktis iš daugiau kaip 30 skirtingų egzaminų ir testų. Šį skaičių sudaro įvairūs gimtosios kalbos ir literatūros variantai, du matematikos lygiai, antrosios nacionalinės kalbos variantai, užsienio kalbų, humanitarinių ir gamtos mokslų patikrinimai.
Tačiau Suomijoje keliama ir aukštesnė baigimo kartelė. Norėdami įgyti vidurinio ugdymo baigimo atestatą, mokiniai turi laikyti bent penkis egzaminus – vieną jų aukštesniu lygiu. Visiems privalomas yra gimtosios kalbos ir literatūros egzaminas, šalia jo pasirenkami dar bent keturi egzaminai iš matematikos, antrosios nacionalinės kalbos, užsienio kalbos bei humanitarinių ir gamtos mokslų grupių.
Brandos egzaminus Suomijos dvyliktokai gali laikyti pasirinktu metu rudenį arba pavasarį.
Airija: stipri sistema, kuri primena svarbią ribą
Airija pagal PISA testų rezultatus yra antroje vietoje Europoje. Čia abiturientai baigdami mokyklą gali rinktis net iš daugmaž 40 brandos egzaminų. Tarp jų – įvairios kalbos, įskaitant ir lietuvių, menų kryptys, pavyzdžiui, drama, filmų ir teatro studijos, taip pat naujos kryptys, pavyzdžiui, klimato kaitos ir tvaraus vystymosi programa.
Norint gauti brandos atestatą įprastai reikia išlaikyti bent penkis egzaminus, bet dažniausiai mokiniai laiko jų daugiau – apie septynis. Dažniausiai laikomi anglų kalbos, matematikos ir airių kalbos egzaminai, tačiau mokiniai turi daug lankstumo rinkdamiesi, kas jiems svarbiausia.
Priklausomai nuo dalyko, egzaminai gali apimti rašto užduotis, žodinius egzaminus, praktinius darbus, projektus ir pan. Pavyzdžiui, muzikos dalyje svarbi praktinio atlikimo dalis, o dailės praktinis egzaminas gali trukti net penkias valandas.
Vieni gali rinktis labiau akademinę kryptį, kiti – labiau profesinį ar praktiškesnį kelią.
L. Masiliauskaitė
Airijos sistema taip pat siūlo skirtingus mokymosi kelius. Pagrindiniame akademiniame kelyje mokiniai renkasi dalykus ir jų lygius, o rezultatai dažnai tampa pagrindu stojant į aukštąsias mokyklas. Profesinio orientavimo kryptis išlaiko akademinį pagrindą, bet prideda stipresnį profesinį ir praktinį orientavimą. Taikomoji programa orientuota į praktinius įgūdžius, pasirengimą darbui ir tolesnį mokymąsi.
„Ši sistema įdomi tuo, kad mokiniai nėra spaudžiami į vienodą modelį. Vieni gali rinktis labiau akademinę kryptį, kiti – labiau profesinį ar praktiškesnį kelią“, – pažymi L. Masiliauskaitė.
Ką iš tikrųjų sako šie skaičiai
Estija, Suomija ir Airija turi labai skirtingas egzaminų sistemas. Estija renkasi mažesnį valstybinių egzaminų skaičių ir daugiau remiasi platesniu mokinio mokymosi kelio vertinimu. Suomija siūlo labai platų egzaminų katalogą, bet kartu kelia aukštą baigimo kartelę. Airija suteikia mokiniams daug dalykų ir mokymosi kelių pasirinkimo, o egzaminai gali būti tiek teoriniai, tiek praktiniai.
Vis dėlto visos šios šalys sugeba užauginti labai stiprius mokinius, kurių pasiekimai yra vieni geriausių Europoje. Tuo metu Lietuva, nepaisant nuolat keičiamos egzaminų sistemos, pagal PISA testų rezultatus vis dar svyruoja apie 20-ąją vietą Europoje.
Pasak „Švietimas #1“ vadovės, tai rodo, kad švietimo sistemos sėkmė priklauso ne vien nuo egzaminų sesijos formos. Daug svarbiau – kas vyksta iki egzamino.
„Tikiu, kad Lietuvos švietimo sistemos kokybė augtų sparčiau, jeigu dėmesio centrą perkeltume nuo egzaminų prie paties svarbiausio dalyko – kokybiško vaiko ugdymo. Visų pirma, turime aiškiai įvertinti, kokia yra dabartinė situacija, o tam būtini patikimi duomenys. Juos turime analizuoti daug rimčiau ir nuosekliau, kad kuo anksčiau pamatytume, kuriems vaikams reikia papildomos pagalbos, ir galėtume ją suteikti dar iki tol, kol problema tampa neišlaikytu egzaminu. Tik taip galėsime kalbėti apie ilgalaikę švietimo kokybę“, – sako L. Masiliauskaitė.
Kitaip tariant, teigia L. Masiliauskaitė, pirmiausia turime kalbėti apie ugdymo kokybę. Tada ir diskusija apie egzaminus taps daug prasmingesnė.
