Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva yra pasiryžusi numušti jos oro erdvę pažeidusį orlaivį, net jei prireiktų panaudoti brangias raketas.
„Numušimo kaina mums nėra svarbiausias dalykas, gali būti panaudotos ir brangios sistemos tam, kad orlaivis būtų sunaikintas, nes žmonių gyvybės yra neįkainojamos ir žmonių sveikata yra mums pats svarbiausias prioritetas“, – trečiadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė šalies vadovas.
Taip jis kalbėjo praėjusią savaitę galimai dronams du kartus pažeidus Lietuvos oro erdvę. Dėl šių incidentų abu kartus buvo paskelbtas oro pavojus.
G. Nausėdos teigimu, Lietuva siekia, kad šalies turima oro gynybos ir detekcijos sistema apimtų skirtingus aukščius, būtų galima atpažinti bepilotį orlaivį kaip galima anksčiau, išaiškėjus drono keliamai grėsmei, jį būtų galima sunaikinti.
„Įranga yra, ji intensyviai testuojama. (...) Tos sistemos turi veikti tinkamai, jos turi veikti skirtingomis meteorologinėmis sąlygomis, jos turi padengti tiek ilgą nuotolį, tiek trumpesnį“, – dėstė prezidentas.
„Nutinka, kad viena įranga pasiteisina mažiau, kita patestavus pasiteisina ir matome, kad ji tikrai galėtų būti naudojama“, – kalbėjo jis.
Dėl dažnėjančių incidentų Baltijos valstybių oro erdvėje antradienį Vilniuje surengtas Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos prezidentų susitikimas.
Pasak G. Nausėdos, U. von der Leyen pažymėjo, jog Komisija pasiryžusi greičiau įgyvendinti tokias iniciatyvas kaip Europos dronų siena ar „Rytų flango sargybinis“ (angl. Eastern Flank Watch).
„Tos iniciatyvos tikrai yra svarbios, jos leidžia mums tikėtis atitinkamo dėmesio ir svarstant daugiametę finansinę perspektyvą, dėl kurios derybos prasidės jau netrukus“, – sakė jis.
„Sužeistas žvėris visada būna pavojingesnis“
Prezidento teigimu, blogėjant Rusijos ekonominei situacijai, keičiantis jos visuomenės nuotaikoms ir nepasiekiant proveržio fronte, tikėtinos dažnesnės provokacijos prieš Baltijos šalis, dezinformacijos kampanijos.
„Mums reikia būti pasiruošusiems, kad šiame karo Ukrainoje etape Rusija demonstruoja tam tikrą desperaciją, (...) kaip sakoma, sužeistas žvėris visada būna pavojingesnis“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Todėl mes turime tam pasiruošti, mes turime būti vieningi kartu su NATO partneriais ir su Europos Sąjunga, ir mes sulaukiame visų reikiamos paramos žinučių ir signalų iš mūsų partnerių, kad Baltijos valstybėms, o ir visam rytiniam flangui, tikrai jam bus skirtas padidintas dėmesys artimiausioje ateityje“, – sakė jis.
Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais, antradienį paskelbė, kad NATO planuoja įdiegti naują vadovavimo struktūrą, kuri konflikto su Rusija atveju leistų greitai dislokuoti Vokietijos ir Nyderlandų karius Latvijoje bei Estijoje.
„Iš tikrųjų NATO turi pagrindą ir turi pakankamai informacijos, kad geopolitinė situacija aštrėja, ir tai nebūtinai susiję su kažkokia organizuota didelio masto karine kampanija prieš Baltijos šalis. Tiesiog didėja tikimybė, kad gali įvykti vienokio ar kitokio pobūdžio provokacijos, kurios, be jokios abejonės, aktyvuotų visus NATO saugumo instrumentus“, – pasirodžiusią informaciją komentavo G. Nausėda.
„Taip, NATO mums skiria didžiulį dėmesį. Taip, Europos Sąjunga skiria mums didžiulį dėmesį. Kaip užsipildys šita mozaika ir kaip pajėgumai bus paskirstyti Baltijos valstybėse, šiandien dar negalima būtų konkrečiai atsakyti, nes tai labai glaudžiai bus susiję su klausimu, kaip toliau atrodys mūsų didžiausio NATO sąjungininko Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų dislokavimas tiek Lietuvoje, tiek kitose regiono valstybėse“, – dėstė jis.
Viliasi palankių JAV sprendimų
Prezidento Donaldo Trumpo administracija yra linkusi sumažinti amerikiečių vaidmenį Europos saugumo architektūroje, tačiau pranešimai iš Vašingtono prieštaringi – paskelbta apie dalies JAV karių atitraukimą iš Vokietijos, tačiau taip pat pranešta ir apie 5 tūkst. karių dislokavimą Lenkijoje.
Tuo metu žiniasklaidos šaltiniai skelbia apie amerikiečių planus perpus sumažinti savo giliojo smūgio pajėgumus Europoje, įskaitant lėktuvnešius ir karo lėktuvus.
„Taip, turime informacijos apie tam tikrą perdislokavimą JAV pajėgų Europoje, tačiau konkretus geografinis pasiskirstymas kol kas dar nėra iki galo aiškus, kadangi pats planavimo ir sprendimų priėmimo procesas tiek Pentagone, tiek Baltuosiuose rūmuose nėra pasibaigęs“, – teigė G. Nausėda.
Pasak prezidento, JAV Lietuvą laiko ypač „stropia ir atsakinga“ partnere.
„Visa tai yra matoma, visa tai nėra ignoruojama ir visa tai, tikiu, leis mums tikėtis sprendimų, kurie bus palankūs rytinio flango saugumui ir be jokios abejonės, veiks kaip atgrasantis Rusiją ir kitas nedraugiškas valstybes veiksnys“, – sakė G. Nausėda.
BNS skelbė, kad Lietuvoje šiuo metu dislokuota apie tūkstantis JAV karių.
Kaip skelbia naujienų agentūra ELTA, VGT pernai lapkritį nusprendė, kad Lietuva per trejus metus privalo sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, į kurią būtų įtrauktos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei Viešojo saugumo tarnyba (VST).
VGT nariai ragina Lietuvos kariuomenę kartu su Viešojo saugumo tarnyba ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba toliau stiprinti oro erdvės gynybą, prioritetinį dėmesį skiriant antidroninės gynybos priemonėms. Vykdomi skubūs pirkimai, taip pat turi būti tobulinama gyventojų tinkamo, savalaikio perspėjimo sistema, atliekami naujų antidroninių sistemų testavimai, skubiai rengiami teisės aktų pakeitimai, leidžiantys sutrumpinti įsigijimo procedūras.
VGT nariai pabrėžė, kad šiandien tai – prioritetinis klausimas, privalu apsaugoti žmones nuo realių grėsmių iš oro.
Prezidentas sako, kad Lietuva pirks 936 suomiškus šarvuočius „Patria“
Lietuva pirks 936 Suomijoje gaminamus šarvuočius „Patria“, trečiadienį nusprendė Valstybės gynimo taryba (VGT).
„Pagal mūsų VGT nutarimą, įsigysime 936 šarvuočius „Patria“, kuriuos gamina Suomijos gamintojas, iki 2030 metų numatyta įsigyti 300 vienetų šitų šarvuočių“, – po VGT posėdžio pranešė prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, vienas iš reikalavimų gamintojui – šarvuočių gamyba turėtų būti vykdoma ir Lietuvoje.
„Galėtume integruotis į šių šarvuočių gamybos grandinę“, – teigė šalies vadovas.
Anot G. Nausėdos, šis įsigijimas yra vienas iš nacionalinės divizijos kūrimo elementų.
„Jis niekaip nekonkuruoja su mūsų prioritetu toliau stiprinti oro gynybą. Tie pinigai, kurie buvo numatyti, jie ir bus skirti šių šarvuočių įsigijimui ir papildomų pinigų šiam tikslui nėra prašoma, nėra numatyta“, – nurodė jis.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, jog naujieji šarvuočiai nepakeis jau turimų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ ar perkamų CV90.
„Tai yra papildymas, tai yra tai, ko reikia kariuomenei, kad 20 ir daugiau tūkstančių karių galėtų saugiai būti gabenami ir į fronto liniją, ir nuo fronto. Tai yra ir medicininis pajėgumas, tai yra ir oro gynybos pajėgumas, tai yra ir inžinerinis pajėgumas“, – sakė ministras.
„Tai yra multifunkcinė platforma, kuri yra skirtingo pobūdžio, ant jos galima dėti ir MSHORAD sistemas, tai reiškia naudoti ir oro gynybai“, – kalbėjo jis.
Anot jo, ieškant šarvuočių buvo vertinami daugelio gamintojų pasiūlymai ir pasirinktas optimaliausias „Patria“ variantas, o dėl šarvuočių gamybos Lietuvoje bus tęsiamos derybos.
R. Kauno teigimu, preliminariai šis įsigijimas iki 2036 metų galėtų kainuoti apie pusantro milijardo eurų.
„(Finansavimo – BNS) dalis iki 2030 metų yra numatyta, jokių papildomų finansavimų arba perskirstymų šioje vietoje nereikia daryti. Tai yra nuoseklus darbas, kuris buvo suplanuotas divizijos vystymui“, – aiškino jis.
