Daliai Lietuvos pirmą kartą susidūrus su oro pavojumi, greitų veiksmų reikėjo imtis ir ligoninėms. Vaikštantys pacientai išvesti į priedangas, negalintys pakilti nuo lovų – išvežti į koridorius ar atitraukti nuo langų.
Dalies veiklų ligoninės stabdyti negalėjo. Ligoninių vadovai sako, kad evakuacija vyko sklandžiai, tačiau klaidų neišvengta – oro pavojus atskleidė, kur reikia pasitempti.
Ant langų nusileidžiančios metalinės žaliuzės – viena papildomų apsaugos priemonių Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Jos buvo nuleistos ir paskelbus oro pavojų. Nedidelė, bet apsauga, ypač tuose skyriuose, iš kurių pacientų išvesti negalima.
„Reanimacijoje, sakykime, intubuotiems pacientams reikalinga tam tikra aparatūra. Pacientų lovos buvo kiek įmanoma atitrauktos nuo langų. Kadangi reanimacijos skyrius įsikūręs naujame pastate, turime išorines žaliuzes, kurios buvo užtrauktos“, – teigė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorė.
Paskelbus oro pavojų įstaigoje buvo 750 pacientų. Didžioji dalis jų išvesti į priedangą rūsyje. Šie koridoriai po ligonine tęsiasi per kilometrą – jie ir pritaikyti slėptis.
Negalintiesiems judėti buvo taikomas dviejų sienų apsaugos principas: pacientai išvesti ar su lovomis išvežti į koridorius.
Tačiau dalis paslaugų ir paskelbus pavojų buvo teikiamos: vyko gimdymai, veikė skubiosios pagalbos skyrius, baigtos pradėtos operacijos. Ligoninės vadovė sako, po paskelbto oro pavojaus yra pamokų, kurias reikia išmokti.
„Suprantame, kad kartais rūsyje tam tikrose vietose dingsta internetas, todėl tam tikros priemonės neveikia. Turime racijas, kurios tam tikru atstumu, dažniu neveikia, tai turime tokių namų darbų, kuriuos turėtume susitvarkyti“, – pripažino Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorė.
Panašiai reagavo ir Santaros klinikos. „Buvo priėmę sprendimą operacijų nestabdyti, skubios pagalbos taip pat nestabdyti. Ten, kur įmanoma, leistis į priedangą, o kur neįmanoma – eiti į koridorių ar į patalpą be langų. Dalis lovų buvo išvežta į koridorius, taip suteikiant saugesnę vietą pacientams, kurių negalime greitai perkelti į priedangą“, – pasakojo Justas Nugaras, Santaros klinikų ekstremalių situacijų komisijos narys.
Su oro pavojumi susidūrė ir Anykščių ligoninė. Gavus pavojaus signalą pacientai iš visų ligoninės aukštų evakuoti per pusvalandį.
Ligoninės vadovas pabrėžia, kad iki šiol turėjo tik teorinius mokymus ir nors viskas vyko sklandžiai – yra ką taisyti.
„Vandenį turime, rūsiuose turime penkis sanitarinius mazgus, tai su tuo problemų neturime. Bet reikia pasirūpinti puodeliais, antklodėmis, apkloti žmones, nes su lovomis važiavo ir su antklodėmis, bet stresas, matyt, buvo. Tikrai buvo ligonių, kurie jų prašė papildomai“, – dėstė Dalius Drunga, Anykščių ligoninės direktorius.
Priedangą Anykščių ligoninė įrengė savo lėšomis. „Ir čia tos lėšos yra uždirbtos iš sveikatos paslaugų teikimo, tai iš principo priedangoms valstybė gal galėtų rasti“, – svarstė direktorius.
Medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė sako, kad ligoninių pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms yra skirtingas ir priklauso nuo įstaigų vadovų.
„Girdint didelių klinikų vadovų diskusiją, buvo kalbama apie tai, kad dar tik yra kuriami planai. Aš manau, kad tikrai verta susirūpinti, praktiškai 5 metai karo, o tie planai vis dar vyksta“, – akcentavo ji.
A. Gerliakienė pabrėžia, jog reikia kalbėti ne tik apie priedangas, bet ir medikų pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms. Anot jos, Ukrainos pavyzdys rodo, kad visi medikai turėtų gebėti stabdyti daugybinį kraujavimą, tačiau Lietuvoje tai geba tik dalis, o visuotiniai mokymai nevyksta.
