„Šeimos gydytojai per dažnai siunčia pacientus pas specialistus“, – konstatuoja Ligonių kasa. Pasak jos vadovo Gyčio Bendoriaus, yra tokių gydytojų, kurie siuntimus dalija į kairę ir į dešinę. Per dieną išrašo ir 60 siuntimų konsultacijoms. Šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius atšauna: „Pacientai patys spaudžia gydytojus dėl siuntimų, o gydytojai nenori suklysti, nes paskui teks aiškintis teismuose.“ Estija siuntimų problemą sprendžia apmokestindama juos. Nuo šiol visi pacientai, išskyrus jautrias visuomenės grupes, turės už siuntimą sumokėti 20 eurų iš savo kišenės. Ar mūsų laukia tas pats?
Šeimos gydytojai šantažuojami rašyti siuntimus: nerašai – blogas gydytojas
„Kai kurių sveikatos priežiūros paslaugų skaičiai yra nepagrįstai išaugę“, – teigia Ligonių kasa ir atkreipia dėmesį, kad gyventojai per dažnai lankosi pas šeimos gydytoją (15,9 mln. vizitų per metus ), o šie per dažnai siunčia konsultuotis (10,8 mln. vizitų).
Ligonių kasos direktorius G. Bendorius LRT.lt sako, kad pertekliniai siuntimai apkrauna sistemą, formuoja ilgas eiles pas specialistus. Rimti ligoniai sunkiau patenka, jiems tenka laukti bendroje eilėje. Niekas iš to nelaimi.
„Pacientai pas mus per dažnai spaudžia šeimos gydytojus išrašyti siuntimą pas gydytoją specialistą konsultacijai. Net egzistuoja tokia kvailoka nuomonė – esą geras šeimos gydytojas tas, kuris rašo siuntimus pas specialistus, o blogas – nerašo. Žinau atvejų, kad net šantažuoja: „Jeigu nerašysi man siuntimo, aš prisirašysiu pas kitą šeimos gydytoją, kuris man išrašys, o tu neteksi pajamų“, – vieną iš perteklinių siuntimų rašymo priežasčių įvardija Ligonių kasos vadovas.
Suskaičiavo siuntimų išrašinėjimo rekordininkus
Pasak G. Bendoriaus, mes turime ugdyti pasitikėjimą šeimos gydytoju kaip specialistu, be to, skirti lėšų patiems šeimos gydytojams, kad jie galėtų atlikti daugiau tyrimų ir nereikėtų dėl kiekvieno pas specialistą siųsti. Patiems gydytojams derėtų nepasiduoti tam spaudimui reikia nereikia duoti siuntimą.
„Jeigu šeimos gydytojas paskyrė gydymą, tai nėra ko vaikščioti pas kardiologus, neurologus ir užkimšti eiles“, – teigia G. Bendorius.
Ligonių kasos vadovas pastebi, kad Lietuvoje yra tokių šeimos gydytojų, kurie galimai piktnaudžiauja siuntimais. Per vieną darbo dieną nuolat išrašo po 50 ar net 60 siuntimų. Dalina juos į kairę ir į dešinę: vienam pacientui po keletą.
„Čia gali slypėti gydytojo nekompetencija, pacientų spaudimas, gydymo įstaigos noras įsisavinti kuo daugiau pinigų už paslaugas. Tai nenormalu. Su tuo reikia kažką daryti. Pavyzdžiui, Švedijoje šeimos gydytojai už siuntimus turi sumokėti mokestį iš savo kišenės, todėl jie neturi intereso siųsti pas specialistą lengva ranka“, – sako G. Bendorius.
Ar siuntimų apmokestinimas išspręstų problemą?
Ligonių kasos vadovas žada, kad kol kas Ligonių kasa kvotų siuntimams neįves ir gydytojų nebaus, tačiau įstaigų vadovus informuos apie konkrečius šeimos gydytojus, kurie galimai piktnaudžiauja siuntimais ir išrašo per dieną nelogišką jų skaičių. Tokių siuntimų išrašinėjimo rekordininkų, pasak vadovo, yra geras dešimtukas per visą Lietuvą. Per metus daugiau nei 10 tūkst. siuntimų išrašo vienas gydytojas.
G. Bendorius sako, kad vienas iš šios problemos sprendimo būdų – siuntimų apmokestinimas. Jis pateikia Estijos pavyzdį: nuo balandžio mėnesio už kiekvieną gydytojo specialisto konsultaciją pacientams teks susimokėti 20 eurų mokestį. Lengvatos bus taikomos tik jautrioms grupėms: senjorams, vaikams. Tačiau jis pabrėžia, kad mūsų Ligonių kasa nepalaiko paciento mokesčio už siuntimą ir jo neplanuoja.
Prof. Kasiulevičius: „Neduosi siuntimo – kils konfliktas, greičiausiai jis baigsis ne gydytojo naudai“
Šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius skeptiškai vertina Ligonių kasos pareiškimą, kad šeimos gydytojai išrašo per daug siuntimų pas specialistus. Pasak jo, pacientai patys spaudžia gydytojus dėl siuntimų, o ir gydytojai nenori suklysti, nes paskui teks aiškintis teismuose.
„Kokiu būdu tų siuntimų skaičius bus mažinamas? Gal užsiims represijomis, skirs baudas? Jeigu sugalvos kažkaip apriboti siuntimų rašymą, sukils patys pacientai ir apribojimus teks panaikinti.
Manau, kad keliaujančių pas specialistus žmonių skaičiaus taip paprastai nesumažinsi. Griežtinimas niekaip nepakeis žmonių požiūrio.
Man tokie Ligonių kasos pareiškimai skamba kaip manipuliacija, kuri dažniausiai niekur neveda. Norint kažką pakeisti, reikia ilgai dirbti su pačia visuomene, didinti pasitikėjimą šeimos gydytojais ir t. t.“, – LRT.lt teigia prof. V. Kasiulevičius.
Pasak profesoriaus, šeimos gydytojai kone kas dieną susiduria su dideliu pacientų spaudimu, reikalavimu išrašyti vieną ar kitą siuntimą pas specialistą.
„Nemažai jau ateina reikalaudami siuntimo ir sako: „Jūs man atliksite tą ar kitą tyrimą, o jeigu jūs pražiūrėsite ligą, aš jus paduosiu į teismą.“ Jeigu neduosi siuntimo – kils konfliktas, greičiausiai jis baigsis ne gydytojo naudai.
Veržimasis pas gydytoją specialistą yra mūsų visuomenės kraujyje. Šią tradiciją paveldėjome dar nuo sovietmečio. Dalis nepasitiki šeimos gydytojo kompetencija. Jie išsigąsta savo negalavimo ir veržiasi pas specialistą. Ir nori pas patį geriausią ir žinomiausią gydytoją, kuris visą tiesą pasakys. Išeina toks pageidavimų vakarėlis.
Kita vertus, jeigu mūsų sveikatos sistemoje egzistuoja tokios privilegijos, tai normalu, kad žmonės nori jomis pasinaudoti“, – teigia šeimos gydytojas.
V. Kasiulevičius mano, kad perteklinių siuntimų skaičius galbūt sumažėtų, jeigu kiekvienas siuntimas pas specialistą būtų bent simboliškai apmokestintas.
Siuntimų skaičių ir eiles pas specialistus, anot jo, tikrai sumažintų nuotolinės šeimos gydytojo ir specialisto konsultacijos. Tačiau jau daug metų niekas šios sistemos neįdiegia.
„Jeigu šios kadencijos ministerijai pavyks tai įgyvendinti, aš labai juos sveikinsiu“, – teigė žinomas gydytojas.
Šeimos gydytojai – siuntimų karuselės įkaitai
Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė LRT.lt sako, kad stebėtis siuntimų skaičiumi nereikėtų, nes mūsų visuomenė sensta, jai tikrai reikia gydytojų specialistų konsultacijų. Ir reikės tik daugiau.
„Matau ir kitą sistemos problemą: tie patys gydytojai specialistai mano nusiųstam pacientui parašo magiškus žodžius „kontrolė po metų“. Dažnu atveju to patikrinimo po metų visai nereikia, bet pacientas vis tiek eina ir eina kas metus pas tą specialistą. Tai tegul Ligonių kasos apsisprendžia, ar tikrai toks algoritmas reikalingas. Ar tai nėra perteklinės konsultacijos?
Egzistuoja ir dar vienas absurdas: krūvos siuntimų reikalavimas iš tų pačių specialistų. Pavyzdžiui, žmogui operuojama katarakta, bet vieno siuntimo neužtenka. Reikalaujama siuntimo vienos akies operacijai, tada dar vieno – kitai akiai, tada siuntimo kontrolei po operacijos ir t. t. Taip ir užsikuria siuntimų mašinėlė, nes kiekvienam žingsniui vis naujo siuntimo reikia.
Nejau Ligonių kasa nemato, kad žmogus pirminės konsultacijos dėl tos pačios kataraktos ėjo keturis ar net šešis kartus su vis naujais siuntimais?“ – apie tai, kad pati sistema reikalauja, kad šeimos gydytojai rašytų krūvas siuntimų, sako J. Latauskienė.
Šeimos gydytoja pastebi, kad neretas pacientas ateina tik siuntimo.
„Tada aš siuntimą rašau ne dėl to, kad jo problemos neišsprendžiau arba man kilo įtarimų, o todėl, kad žmogus jau pats žino, kad jam reikia pas specialistą. Šeimos gydytojai tampa tarpine grandimi. Jie negydo, o siuntimus išrašinėja“, – pasakoja šeimos gydytoja.
J. Latauskienė skeptiškai vertina Estijos pavyzdį, kai pasirinkta apmokestinti visus siuntimus, išskyrus siuntimus senjorams.
„Būtent senjorai labiausiai ir serga, jiems tų siuntimų dažniausiai ir reikia. Išeis taip, kad mažuma mokės už daugumą“, – sako J. Latauskienė.
Anot medikės, jos pacientai šantažu neužsiima ir pas gydytoją specialistą iš tiesų nori patekti dėl to, kad serga.
„Jie džiaugiasi, kai jų problemą išsprendi su specialisto pagalba ar be jos. Mano pacientai neišlepę“, – sako šeimos gydytoja.
*2025-03-19 14:14 val. Šis tekstas buvo redaguotas. Jame patikslinta publikacijos antraštė.
