Teismuose laimėjęs „Atletas“ laukia NKL sprendimo – ginčas dėl rizikų tęsiasi

Nacionalinė krepšinio lyga netrukus pradės dėlioti klubų licencijavimo kontūrus 2026–2027 m. sezonui. Kauno rajono „Atleto“ krepšinio centro vadovas Raimundas Miladauskas nėra tikras, ar komandai bus leista grįžti į čempionatą. Tokios teisės „Atletas“ laukia dvejus metus.

R. Miladauskas kalba apie dvejopus standartus, tuo metu buvęs lygos teisininkas Audrius Biguzas sako – nepaisant klubui palankių teismų sprendimų, „Atletas“ neišsklaidė socialinių rizikų.

„2023 m. sulaukėme siūlymo keltis į Druskininkus iš tuomečio Lietuvos krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus [M. Balčiūno – LRT past.]. Atsisakėme keltis į Druskininkus. Kitais metais siūlyta keltis į Alytų su nurodytais konkrečiais municipalinės paramos dydžiais, vėlgi atsisakėme.

2024 m. įvyko ta istorija – galbūt anoniminių skundų pagrindu inicijuoti ikiteisminiai procesai, kratos klube. Tuo remiantis vienas klubas pašalintas, o kitas [Kauno r. „Omega-Tauras-LSU“ – LRT past.] priimtas, kuris dabar dvejus metus žaidė vietoje „Atleto“, – teigė R. Miladauskas.

LRT primena, kad 2024 m. birželio 11 d. „Atletui“ buvo suteikta NKL licencija. Prieš tai naujuoju lygos prezidentu išrinktas Modestas Valiuševičius. Jis lygai vadovavo savaitę. Kitą dieną po rinkimų krepšinio federacija perspėjo perimsianti NKL organizavimo teises, M. Valiuševičius birželio 17 d. pasitraukė iš pareigų.

Vėliau prezidentu vienbalsiai tapo Arvydas Čėsna, prieš tai pralaimėjęs rinkimus M. Valiuševičiui.

Federacija inicijavo licencijavimo proceso pokyčius ir panaikino anksčiau klubams suteiktas licencijas. Naujų čempionato dalyviams keliamų kriterijų „Atletas“ neatitiko, licencija klubui nesuteikta motyvuojant įtarimais dėl sutartų rungtynių. Praėjusiais metais licencijos „Atletas“ negavo dėl esą netvarkingos namų aikštės ir išlikusių abejonių dėl klubo reputacijos.

Ginče su NKL du Lietuvos teismai priėmė „Atleto“ krepšinio centrui palankius sprendimus. Komandos vadovas R. Miladauskas sako įžvelgiantis nesąžiningą konkurenciją.

„Vienintelis paaiškinimas – ko gero, konkurencinė aplinka Kauno rajone. Manau, tai pagrindinė priežastis – vieno klubo protegavimas kito sąskaita“, – svarstė R. Miladauskas.

Kauno rajono „Atletas“ | Kauno rajono „Atleto“ nuotr.

Pernai prieš „Atleto“ licencijavimą balsavo tik du iš dvylikos posėdyje dalyvavusių NKL Vykdomojo komiteto narių – lygos prezidentas A. Čėsna ir vietoje „Atleto“ lygoje žaidžiančio Kauno rajono „Omegos-Tauro-LSU“ ekipos vadovas Dainius Čiuprinskas.

Teismas tokį balsavimo mechanizmą įvardijo neteisingu. Buvusio Lietuvos krepšinio federacijos ir NKL teisininko A. Biguzo teigimu, teismas įvertino sprendimo priėmimo procedūrą, tačiau nepaneigė su „Atletu“ sietų rizikų.

„Aptariama situacija su „Atleto“ krepšinio centru nepaneigia tų socialinių rizikų, kurios šio klubo atžvilgiu egzistavo jau kelerius metus. Ar jos egzistuos toliau, niekas nežino. Tačiau tuo metu, kai buvo priimamas sprendimas, socialinės ir sportinės rizikos čempionato integralumo kontekste niekur nebuvo išnykusios.

Niekas nesako, kad klubas buvo tuo kaltinamas, tačiau teismo sprendimas šių rizikų nepaneigia – jis tik parodo, kad nebuvo laikomasi procedūros“, – aiškino A. Biguzas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į sporto teisėje taikomą „comfortable satisfaction“ (liet. pakankamas įsitikinimas) įrodinėjimo standartą, pagal kurį vertinama ne tik tai, ar kaltė įrodyta baudžiamajame procese.

„Jeigu sporto organizacija mano, kad labiau tikėtina nei netikėtina, jog tam tikros aplinkybės egzistuoja, tai gali būti pakankamas pagrindas drausminei atsakomybei. Šios aplinkybės ikiteisminiame tyrime nebuvo paneigtos, nors įrodymų kaltei nustatyti ir nepakako“, – teigė buvęs lygos teisininkas.

Vis dėlto A. Biguzas pabrėžė, kad sprendimas nesuteikti „Atletui“ licencijos nebuvo drausminė nuobauda.

„Noriu pabrėžti – sprendimas nelicencijuoti „Atleto“ nėra disciplinarinis. Tai buvo bandymas užkardyti, kad ateinančiame sezone nekiltų tam tikrų socialinių rizikų“, – sakė A. Biguzas.

Sutartų rungtynių fone NKL šmėžavo ir daugiau klubų, bet licencija nesuteikta „Atletui“. A. Biguzas pabrėžė, kad sprendimas buvo prevencinis, klubo atsakymai ir veiksmai licencijavimo komisijos neįtikino.

„Licencijavimo komisija paprašė „Atleto“ pateikti dokumentaciją, kaip jie siekia užkardyti tam tikras socialines rizikas, kurios buvo kilusios dar 2024 metais. Tačiau negavome atsakymo, kaip tos rizikos bus užkardytos ateityje, kaip bus laikomasi sportinio integralumo ir kaip „Atletas“ dalyvaus įvairiose sporto lažybų prevencijos programose. Tokias programas įpareigojo organizuoti FIBA“, – aiškino A. Biguzas.

Jis pripažino, kad dalis reikalavimų galėjo būti nepakankamai aiškiai įtvirtinti rašytiniuose NKL dokumentuose, tačiau pabrėžė, kad teismų sprendimai nepaneigė anksčiau vertintų rizikų.

„Kita problema, kad galbūt ne viskas buvo išdėstyta ankstesniuose rašytiniuose NKL dokumentuose. Tai yra procedūrinė pamoka mums. Bet teismo sprendimas nereiškia, kad tos socialinės rizikos nebuvo vertintos ar kad teismas jas apskritai paneigė šio klubo atžvilgiu“, – sakė buvęs lygos teisininkas.

Pasak A. Biguzo, gavus signalų iš sporto lažybų stebėsenos bendrovės „Sportradar“ ar anoniminių pranešimų, sprendžiama, ar yra pagrindas pradėti drausminę bylą.

„Visuomet gavus indikacijų iš „Sportradar“ ar anoniminių pranešimų, inicijuojamas Etikos ir drausmės komisijos susirinkimas. Jis sprendžia, ar tikslinga pradėti drausminę bylą. Dažniausiai „Sportradar“ pateikta informacija perduodama ekspertams. Išanalizavę vaizdo ir kitą, pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo medžiagą, jie nusprendžia, ar kelti drausminę bylą. Ir kitų komandų, ir „Atleto“ atžvilgiu vyksta įprastas darbas, kai atsiranda toks atvejis“, – kalbėjo A. Biguzas.

Jis taip pat akcentavo, kad praėjusio sezono licencijavimo procese kiekvieno klubo situacija buvo vertinama individualiai.

„Licencijavimo komisija 2025–2026 m. sezonui analizavo kiekvieną klubą individualiai. Rizikos zonoje esantiems klubams nebuvo pateikiami visiškai vienodi klausimai. Jie buvo formuluojami pagal konkrečias rizikos sritis, klubo istoriją ir anksčiau buvusias drausmines bylas.

Dalis klubų į klausimus atsakė. „Atletas“, deja, nepateikė konkrečių sprendimų ir atsakymų, kokių tikėtasi iš NKL pusės, ypač matant, kaip su lyga bendradarbiauja kiti klubai“, – praėjusio sezono licencijavimo procesą apibendrino A. Biguzas.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo „Atleto“ žaidėjų manipuliavimo rezultatais nutrauktas praėjusių metų pradžioje. Teismai taip pat atmetė NKL reputacinius argumentus „Atletui“ dėl neigiamos viešosios nuomonės.

Pasak R. Miladausko, „Atletas“ priverstinai praleido du sezonus, NKL ir toliau negerbia teismų sprendimų. Prieš šį sezoną klubas buvo užsitikrinęs minimalų NKL reikalavimus atitinkantį biudžetą – 150 tūkstančių eurų, turėjo sutartis su rėmėjais ir dalį pervestų lėšų, kurias teko grąžinti.

„Klubas savo veiklos istoriją skaičiuoja nuo 1962 m. Reputacijai suduotas labai didelis smūgis. Su teisininkais svarstome galimybę kreiptis į teismą tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tokie neteisėti veiksmai, be abejo, klubui daro didelę žalą“, – sakė R. Miladauskas.