„Ir vilkas sotus, ir avis sveika, tik Olekas nuliūdęs“: ko tikėtis iš koalicijos derybų?

Nors jau šeštadienį tapo aišku, kad Lietuva turės naują valdančiąją koaliciją, neatsakytų klausimų išlieka visa aibė. Tiek socialdemokratai, tiek jų į partnerius kviečiami demokratai neatskleidžia, su kokiais reikalavimais eis į derybas. Mįslėmis jie kalba ir apie tai, kokių postų reikalaus. Kai kurie postų pasirinkimai gali turėti ir netikėtų pasekmių.

Po šeštadienį vykusio socialdemokratų tarybos posėdžio partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius paskelbė, kad priimtas sprendimas nutraukti koaliciją su „Nemuno aušra“. Taip pat nuspręsta siūlyti į koaliciją grįžti Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“.

Iškart po tokios žinios pradėta svarstyti apie postų Seime ir Vyriausybėje pokyčius. Jau aišku, kad ministrų kabinetą teks palikti „Nemuno aušros“ deleguotiems žemės ūkio ir aplinkos ministrams. Tiesa, neaišku, ar būtent šias ministerijas perims naujieji socialdemokratų partneriai.

Neatsakytas klausimas ir dėl premjero pozicijos. Kad Inga Ruginienė po koalicijos derybų liks premjere, atrodo, abejoja ir koalicijos partneriai, ir portalo LRT.lt kalbintas politologas. Jau net ne puse lūpų, o garsiai ir aiškiai kalbama, kad Vyriausybės vadovu taps M. Sinkevičius.

Tiesa, pirmadienį pati I. Ruginienė ragino iš pareigų jos dar neatleisti ir teigė iš M. Sinkevičiaus girdėjusi, kad gali būti, jog ji ir toliau liks premjere.

„Kodėl jūs negalvojate, kad gali būti variantas, jog aš ir toliau galiu vadovauti Vyriausybei? Be abejo, ir tokį išgirdau. Išgirdau įvairių variantų ir nebūtinai kalba yra apie Vyriausybę“, – pirmadienį žurnalistams sakė ji.

Taip pat vis garsiau kalbama, kad užsienio reikalų ministru vietoje Kęstučio Budrio galėtų tapti demokratų laikinasis lyderis Virginijus Sinkevičius. To neatmeta nei pats V. Sinkevičius, nei socialdemokratų lyderis.

„Kodėl gi ne. Jeigu iš tikrųjų kolega bendrapavardis Virginijus Sinkevičius ryžtųsi grįžti iš patogaus, gerai apmokamo darbo Briuselyje, manau, tokia galimybė tikrai yra“, – dar šeštadienį LRT TELEVIZIJOS laidai „Dienos tema“ sakė M. Sinkevičius.

Tiesa, toks scenarijus turėtų pasekmių: V. Sinkevičiui atsisakius europarlamentaro mandato, jo vieta atitektų buvusiam demokratų vadovui Sauliui Skverneliui, kuriam teisėsauga yra pareiškusi įtarimus vadinamojoje Augalininkystės tarnybos byloje. Tapęs Europos Parlamento nariu, jis ir vėl turėtų teisinę neliečiamybę.

Tačiau ar paliks Briuselį, V. Sinkevičius nepatvirtina ir portalui LRT.lt teigia: kaip bebūtų, jo vadovaujama partija pasiūlys geriausius kandidatus į bet kurias gautas pozicijas.

Tikina apie pozicijas nekalbėję

Visi portalo LRT.lt kalbinti politikai vienbalsiai tikino, kad dar tik ruošiasi deryboms. Socialdemokratų pirmininko pavaduotoja ir partijos derybinės grupės narė Orinta Leiputė portalui LRT.lt taip pat tvirtino, kad šeštadienį vykusios tarybos metu nebuvo aptartos jokios konkrečių postų dalybos.

„Mes nesame konkrečiai apsitarę, nes susitikimas [su koalicijos partneriais] dar vyks, prieš susitikdami būtinai tai padarysime. Nesame dar kalbėję. Nesame absoliučiai dėl jokių personalijų jokio pasitarimo turėję“, – pirmadienio rytą portalą LRT.lt patikino O. Leiputė.

Ji taip pat teigė, kad nebuvo aptarta, kokie socialdemokratų ministrai galėtų keistis. Apie bet kokius galimus pokyčius ji sakė girdėjusi tik iš viešosios erdvės, o ne iš diskusijų partijoje.

Tiesa, pats socialdemokratų vadas M. Sinkevičius pirmadienio rytą LRT RADIJUI teigė, kad dalis ministrų, deleguotų Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), gali keistis.

„Jeigu ir bus tie pokyčiai socialdemokratų pusėje, aš tikrai nesieksiu, kad jie būtų grandioziški ir labai radikaliai drastiški. Tam tikri pokyčiai gali būti, bet turbūt neina kalba apie tris ministrus, gal vienas du ir pasikeis“, – teigė M. Sinkevičius.

Socialdemokratų garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis portalui LRT.lt kalbėjo, kad būtų logiška, jog pats M. Sinkevičius imtųsi vadovauti Vyriausybei. Viešai diskutuojama, kad, jam perėmus ministrų kabineto vairą, dabartinė premjerė Inga Ruginienė taptų Seimo pirmininke.

Vis dėlto V. Andriukaitis portalui LRT.lt sakė, jog buvo tik nutarta, kad abi pozicijos liks socialdemokratų rankose, bet ne kokie asmenys jas užims.

„Kol kas nieko tikro nėra. Akivaizdu, kad sutarėme, jog, formuojant koaliciją, lieka tos pačios pozicijos – premjero ir Seimo pirmininko – socialdemokratams. Akivaizdu, kad dabartinė Vyriausybė turi veikti, kadangi mes suteikėme mandatą per dvi savaites derybinei grupei pristatyti visą derybų panoramą“, – komentavo V. Andriukaitis.

Anot jo, jei keisis visa Vyriausybės kompozicija, tai nėra atmestinas ir premjero pakeitimas. Politikas pabrėžė, kad M. Sinkevičius jau nebėra laikinasis partijos pirmininkas, partijos nariai jam patikėjo šią atsakomybę, tad ir premjeru galėtų būti jis.

„Akivaizdu, kad tuomet Vyriausybės sudėtyje Mindaugas neturėtų kito kelio, kaip tik tapti premjeru“, – sakė LSDP garbės pirmininkas.

Tiesa, jis pabrėžė, kad premjero pakeitimas nereiškia, jog partijai taip smarkiai netiko I. Ruginienės darbas, kad dėl to būtų nutarta ją keisti. Apie tai, pasak V. Andriukaičio, šeštadienį apskritai kalbėta nebuvo.

„Jokių priekaištų nei girdėjome, nei svarstėme. Tiesiog akivaizdu, kad dabar, kai yra visiškai stabili partijos vadovybė, yra partijos pirmininkas, pavaduotojai, tai visiškai akivaizdu, kad jei keisis visa Vyriausybės sudėtis, tai partijos pirmininkas turi būti [premjeru]“, – portalui LRT.lt komentavo V. Andriukaitis.

Vieni postais patenkinti, kiti – derėsis

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ laikinasis pirmininkas Virginijus Sinkevičius portalui LRT.lt sakė, kad pirmadienį partijos skyrių pirmininkai pateiks nuomones dėl derybų ir vėliau bus priimtas galutinis dokumentas dėl ėjimo į koaliciją.

Paklaustas, ar sudarius koaliciją demokratams užteks perimti „Nemuno aušros“ ministerijas, ar vis dėlto bus deramasi dėl kitų pozicijų, V. Sinkevičius sakė, kad apie tai dar anksti kalbėti.

„Kol kas, manau, apie tai ankstyva kalbėti, nes pagrindinis klausimas, į kurį turime atsakyti, tai kokio lygmens turėsime Vyriausybės perkrovimą. Tuomet, manau, esminis dalykas yra tinkamiausi žmonės eiti ministrų pareigas.

Šiandien yra iššvaistyta labai daug laiko, likę kiek daugiau nei dveji metai [darbo], bet žinome, kad dėl rinkimų dažniausiai darbai pradeda stoti anksčiau. Tai mes turime turėti pačius tinkamiausius žmones, kurie nuo pirmos dienos jau galėtų kibti į darbus“, – sakė jis.

Demokratų sąjungos gretose dirba ir buvęs socialinės apsaugos ministras Linas Kukuraitis. Paklaustas, ar dėl to demokratai gali reikalauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, V. Sinkevičius teigė, kad jo vadovaujama partija turi pačius geriausius žmones į kone visas 14 ministerijų.

„Bet mes puikiai suprantame, kad vietų Vyriausybėje skaičius yra ribotas, ir kokios jos bus pasiūlytos, tai bus derybų rezultatas“, – sakė jis.

Nors pats yra minimas kaip galimas užsienio reikalų ministras, V. Sinkevičius kol kas nepatvirtina, bet ir nepaneigia, kad imtųsi šių pareigų. Jis sakė dėkojantis M. Sinkevičiui už išsakytą pasitikėjimą ir girdintis net opozicijos palaikymą.

„Bet anksti kalbėti apie žmones ir ministerijas, kol neturime principinio sutarimo dėl turinio. Pirma turi būti sutarimas dėl turinio, sutarimas dėl perkrovos dydžio, o tik tada manau, kad mes turime ieškoti, kas būtų tinkamiausi žmonės tam tikroms pareigoms“, – komentavo V. Sinkevičius.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga portalui LRT.lt sakė, kad jį tenkina tos ministerijos, kurioms dabar vadovauja jų jungtinės frakcijos su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga atstovai.

„Tinka mums tos pozicijos ir tikrai savo iniciatyva mes jų keisti, persiderėti nesiūlysime. Artėja pirmininkavimas, komandos ruošiasi, žmonės ruošiasi. Be būtino reikalo, jei nėra priekaištų ministrams ar komandoms, kurios dirbo, o jų nėra [keisti nereikia]“, – sakė A. Veryga.

Jis sakė, kad greičiausiai ir socialdemokratai keis dalį savo ministrų, bet kuriuos – įvardyti negalėjo.

Laukia sutarties pokyčiai

Tačiau visų portalo LRT.lt kalbintų koalicijos partijų atstovai vienbalsiai teigė, kad turės būti peržiūrima koalicijos sutartis. Toks žingsnis logiškas, nes iš sutarties reikės išbraukti nuostatas, kurias buvo suderėjusi „Nemuno aušra“.

Visgi koalicijoje jau esantys „valstiečiai“ sakė norintys ne tik išbraukti nebeaktualias nuostatas, bet ir įrašyti naujų. Su savo reikalavimais sutarčiai, žinoma, į derybas ateis ir demokratai. Abiejų partijų vadovai pabrėžė norintys programoje kalbėti apie demografinių problemų sprendimą.

„Didžiausią dėmesį kreipsime į demografines problemas. Didžiausia dalis to, ką diskutuosime, bus susiję su socialine politika. Puikiai suprantame, kad tai kainuoja. Pasiūlysime ne tik kaip išleisti pinigus, bet ir šaltinius.

Taip pat, be jokios abejonės, tęstinumas gynyboje, saugume, dėmesį skiriant kibernetiniam saugumui, ypač kontekste, kas įvyko su Registrų centru. Tai, kad jungiamės į koaliciją, nereiškia, kad ta praeitis nusinulina“, – portalui LRT.lt sakė V. Sinkevičius.

A. Veryga taip pat sakė, kad LVŽS naujoje koalicijos sutartyje, be kita ko, ketina akcentuoti demografijos problemas: „Labai intensyvūs metai buvo, tai tikrai neatmesčiau galimybės ką nors patobulinti. Tikrai turime didžiulę demografijos problemą, manau, per mažai paminėta dabar, reikia daugiau pagalvoti, ką galėtų įsipareigoti nauja valdančioji dauguma.“

Tiesa, V. Andriukaitis portalui LRT.lt sakė, kad didelių pokyčių negali būti.

„Vyriausybės programos didelių pokyčių būti negali, nes yra patvirtinti strateginiai planai ministerijose. Yra patvirtinti valdymo planai, patvirtintos nacionalinės programos.

Dabar, artėjant pirmininkavimui [Europos Sąjungos Tarybai], yra pirmininkavimo problema. Nelabai net turime galimybių ką nors keisti. Logiška būtų įsivesti tuos punktus, kurie nėra analizuoti, tik juos labiau plėtoti, nes dalis programos jau yra įgyvendinta“, – sakė V. Andriukaitis.

Nemano, kad Ruginienė liks poste

Portalo LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius Ignas Kalpokas teigė manantis, kad šansų, jog po koalicijos derybų Inga Ruginienė liks premjere, beveik nėra.

„Būtų sudėtinga įsivaizduoti, kad M. Sinkevičius, inicijavęs tą radikalų pokytį, kurio neinicijavo jo pirmtakai, taip nusišalintų ir sakytų: „Jūs dabar tvarkykitės.“ Viena iš motyvacijų, kodėl buvo nuspręsta keisti koaliciją, tai jo paties vaidmens, kaip partijos lyderio, <...> sutvirtinimas.

Kad tai būtų iki galo įgyvendinta, reikėtų pačiam tapti ministru pirmininku. Kitas dalykas, pačios Ruginienės vertinimai apklausose neblizga, ypač prieš savivaldos rinkimus“, – komentavo politologas.

I. Kalpokas mano, kad sprendimas keisti I. Ruginienę premjero kėdėje ir pareigas perimti M. Sinkevičiui jau yra priimtas, tačiau laukiama formalios dingsties tai padaryti. Tuomet, kaip kalbama, I. Ruginienė taptų Seimo pirmininke.

„Iš to, kas matyti viešojoje erdvėje, atrodo, kad I. Ruginienei gana svarbu apsauga ir švyturėliai. Bet tai galėtų būti ir tokia politinė komunikacinė pozicija. Jei I. Ruginienė būtų tiesiog patraukiama, tai reikštų socdemų pripažinimą, kad buvo klaida ją skirti ministre pirmininke. Tai būtų klaidos pripažinimas ir jos taisymas.

Dabar, paskiriant į kitą, vieną iš trijų svarbiausių valstybės pozicijų, čia toks variantas, kur ir vilkas sotus, ir avis sveika, tik Olekas nuliūdęs“, – vertino I. Kalpokas.

Paklaustas apie galimus ministrų pokyčius, I. Kalpokas vardijo jau minėtas kultūros ir vidaus reikalų ministrų pavardes, bet taip pat teigė, kad greičiausiai premjeru tapęs M. Sinkevičius norės keisti ir dešiniąja premjero ranka vadinamą finansų ministrą.