Birželio 11 dieną startuoja ketverius metus lauktas didžiausias futbolo renginys – pasaulio čempionatas, kuris šiais metais bus surengtas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meksikoje ir Kanadoje.
Prieš prasidedant turnyrui LRT.lt kviečia susipažinti su visomis pasaulio čempionate dalyvaujančiomis rinktinėmis. Jūsų dėmesiui – H grupės apžvalga.
Ispanija (2-a vieta FIFA reitinge)
Ispanijos rinktinė į pasaulio čempionatą atvyksta kaip viena pagrindinių favoričių kovoti dėl aukščiausių vietų. Ispanai sėkmingai įveikė UEFA atranką, laimėjo savo grupėje ir dar kartą įrodė, kad po kelių pereinamojo laikotarpio metų vėl priklauso pasaulio elitui. Atrankoje ispanai demonstravo labai stabilų žaidimą, nepralaimėjo nė vienų rungtynių ir aplenkė tokias rinktines, kaip Turkijos, Sakartvelo bei Bulgarijos. Nors atrankos metu komandai dėl traumų teko verstis be kai kurių svarbių futbolininkų, Ispanijos rinktinė išliko organizuota, brandi ir užtikrinta.
Didžiausia dabartinės Ispanijos rinktinės stiprybė – labai talentinga naujoji karta, kuri puikiai dera su keliais patyrusiais lyderiais. Bene ryškiausia komandos žvaigždė šiuo metu yra vos 18 metų krašto puolėjas Lamine`as Yamalis, žaidžiantis „Barcelona“ klube. Futbolo pasaulis jį jau dabar laiko vienu talentingiausių savo kartos žaidėjų. L. Yamalis išsiskiria puikiu kamuolio varymusi, greičiu, kūrybiškumu ir gebėjimu sukurti pavojų prie varžovų vartų. Nepaisant jauno amžiaus, jis jau yra vienas svarbiausių Ispanijos rinktinės futbolininkų.
Ne mažiau svarbus komandai yra 29-erių atraminis saugas Rodri, atstovaujantis Anglijos „Manchester City“. Daugelis ekspertų jį laiko geriausiu pasaulio atraminiu saugu. Rodri yra tikras komandos dirigentas – jis reguliuoja žaidimo tempą, pradeda atakas, stabdo varžovų kontratakas ir suteikia komandai stabilumo. Būtent jo ramybė ir žaidimo supratimas leidžia ispanams kontroliuoti rungtynes beveik prieš bet kurį varžovą.
Dar vienas itin svarbus futbolininkas – 23-ejų saugas Pedri, taip pat žaidžiantis „Barcelona“ klube. Jis dažnai lyginamas su legendiniu Andresu Iniesta dėl savo technikos, aikštės matymo ir gebėjimo kurti atakas mažose erdvėse. Pedri yra futbolininkas, galintis pakeisti rungtynių ritmą vienu perdavimu ar netikėtu sprendimu.
Kraštuose didelį pavojų kuria 23-ejų Nico Williamsas iš Bilbao „Athletic“, išsiskiriantis įspūdingu greičiu, agresyviu žaidimu vienas prieš vieną ir gebėjimu veržtis link vartų. Kartu su L. Yamaliu jis sudaro vieną pavojingiausių krašto puolėjų duetų pasaulio futbole.
Tarp komandos lyderių būtina paminėti ir 28-erių Dani Olmo, kuris taip pat žaidžia „Barcelona“ klube. Anksčiau jis rungtyniavo Zagrebo „Dinamo“ ir Vokietijos „Leipzig“ komandose. D. Olmo yra labai universalus futbolininkas, galintis žaisti tiek krašte, tiek atakuojančio saugo pozicijoje. Jis garsėja technika, protingu judėjimu bei gebėjimu pelnyti svarbius įvarčius lemiamose rungtynėse.
Ispanijos rinktinę treniruoja 64-erių ispanas Luisas de la Fuente`ė. Prie nacionalinės komandos vairo jis stojo po 2022 metų pasaulio čempionato, kai pasitraukė Luisas Enrique. L. de la Fuente`ė ilgus metus treniravo įvairaus amžiaus Ispanijos jaunimo rinktines ir būtent jis padėjo užaugti daugeliui dabartinių nacionalinės komandos lyderių. Su jaunimo rinktinėmis jis laimėjo kelis Europos čempionatus, o su vyrų rinktine jau spėjo triumfuoti UEFA Tautų lygoje ir 2024 metų Europos čempionate.
Ispanijos futbolo istorija yra viena turtingiausių pasaulyje. 2026 metų pasaulio čempionate ši rinktinė žais jau 17-ą kartą. Didžiausias komandos pasiekimas – 2010 metų čempionų titulas Pietų Afrikoje, kai finale po A. Iniestos įvarčio buvo įveikta Nyderlandų rinktinė. Tuo metu Ispanija dominavo pasaulio futbole ir buvo laikoma beveik tobulo komandinio žaidimo pavyzdžiu. Be pasaulio čempionų titulo, ispanai net keturis kartus yra tapę Europos čempionais – 1964, 2008, 2012 ir 2024 metais.
Dabartinė Ispanijos rinktinė išlaikė tradicinį žaidimo braižą: komanda mėgsta kontroliuoti kamuolį, remiasi tiksliais perdavimais ir technišku futbolu. Tačiau, lyginant su legendine „tiki-taka“ era, dabartiniai ispanai žaidžia kur kas greičiau ir vertikaliau. Komanda daugiau atakuoja kraštais, dažniau ieško greitų išpuolių ir turi daugiau individualiai pavojingų futbolininkų. Ypač daug problemų varžovams sukelia L. Yamalio ir N. Williamso greitis.
Vis dėlto komanda turi ir silpnybių. Kartais ispanams pritrūksta fizinės jėgos prieš itin atletiškas rinktines, o aukšta gynybos linija palieka erdvių pavojingoms kontratakoms. Taip pat labai daug priklauso nuo Rodri vaidmens aikštės viduryje – kai jo nėra, komandos žaidimas tampa mažiau stabilus.
Nepaisant to, futbolo ekspertai Ispaniją vertina kaip vieną pagrindinių kandidačių laimėti šį pasaulio čempionatą. Komanda turi idealų jaunystės ir patirties balansą, puikų trenerį bei labai aiškią žaidimo sistemą. Daugelis mano, kad dabartinė Ispanijos karta dar tik pradeda kilti ir artimiausiais metais gali dominuoti pasaulio futbole taip, kaip tai darė legendinė 2008–2012 metų rinktinė.
Urugvajus (17-a vieta FIFA reitinge)
Urugvajaus rinktinė į čempionatą atvyksta kaip viena įdomiausių ir pavojingiausių Pietų Amerikos komandų. Nors pagrindiniais favoritais dažniausiai vadinamos tokios rinktinės, kaip Argentinos, Prancūzijos ar Ispanijos, daugelis ekspertų mano, kad būtent urugvajiečiai gali tapti viena didžiausių turnyro staigmenų. Ši komanda išsiskiria agresyviu, labai intensyviu ir moderniu futbolu, kurį įdiegė dabartinis treneris Marcelo Bielsa.
Urugvajaus komandos žaidimas Pietų Amerikos atrankoje paliko gerą įspūdį rungtynėse su stipriausiomis žemyno rinktinėmis. Bene didžiausiu pareiškimu tapo pergalės prieš Braziliją ir Argentiną. Brazilija buvo nugalėta 2:0, o pasaulio čempionė Argentina Buenos Airėse buvo įveikta taip pat 2:0. Šios rungtynės aiškiai parodė, kad dabartinis Urugvajus gali varžytis su bet kuo. Tiesa, atrankoje buvo ir sunkesnių etapų – komanda ne kartą strigo prieš uždarai besiginančius varžovus, nemažai rungtynių baigė lygiosiomis, tačiau galiausiai urugvajiečiai užtikrintai pateko į pasaulio čempionatą.
Didžiausia šios rinktinės stiprybė yra jos saugai ir fizinis pasirengimas. Komandos lyderiu laikomas 27 metų Federico Valverde`ė, žaidžiantis Madrido „Real“. F. Valverde`ė yra vienas universaliausių pasaulio saugų, galintis atlikti tiek gynybinį, tiek atakuojantį vaidmenį. Jam būdingas milžiniškas darbštumas, greitis ir puikus smūgis iš toli. Daugelis futbolo specialistų būtent jį vadina pagrindiniu Urugvajaus futbolo veidu po Luiso Suarezo ir Edinsono Cavani eros.
Puolime svarbiausias žmogus yra 26 metų saugas Darwinas Nunezas, anksčiau rungtyniavęs Anglijos „Liverpool“, o šiuo metu žaidžiantis Rijado „Al-Hilal“ komandoje. Tai labai greitas, fiziškai stiprus ir agresyvus puolėjas, idealiai tinkantis trenerio M. Bielsos propaguojamam futbolui. Nors D. Nunezas kartais kritikuojamas dėl neišnaudotų progų, jo spaudimas gynėjams, judėjimas ir kuriamas pavojus kontratakose daro jį vienu svarbiausių komandos žaidėjų.
Gynyboje išsiskiria 27 metų Ronaldas Araujo iš „Barcelona“, kuris laikomas vienu geriausių pasaulio vidurio gynėjų žaidžiant vienas prieš vieną. R. Araujo išsiskiria jėga, greičiu ir puikiu žaidimu ore. Greta jo svarbų vaidmenį atlieka 31 metų rinktinės kapitonas Jose Maria Gimenezas iš Madrido „Atletico“. Tai tikras komandos emocinis lyderis, ilgametis rinktinės veteranas, garsėjantis kovingumu ir charakteriu.
Dar vienas itin svarbus žaidėjas yra 25 metų Manuelis Ugarte`ė, šiuo metu rungtyniaujantis „Manchester United“. Tai klasikinis urugvajietiško futbolo atstovas – agresyvus, kovojantis dėl kiekvieno kamuolio ir puikiai dirbantis gynyboje. M. Bielsos sistemoje M. Ugarte`ė yra vienas svarbiausių futbolininkų, nes jo energija leidžia komandai nuolat spausti varžovus.
Vis dėlto daugiausia dėmesio sulaukia rinktinės treneris M. Bielsa. 70-metis argentinietis yra vienas įtakingiausių futbolo trenerių per pastaruosius kelis dešimtmečius. M. Bielsa anksčiau treniravo Argentinos ir Čilės rinktines, Ispanijos Bilbao „Athletic“, Prancūzijos „Marseille“ bei Anglijos „Leeds United“ klubus. Daugelis garsiausių pasaulio trenerių, tarp kurių Pepas Guardiola ir Mauricio Pochettino, būtent M. Bielsą vadina savo įkvėpėju. Jo futbolo filosofija paremta labai aukštu spaudimu, didžiuliu tempu ir agresyviu puolimu. Dėl emocionalumo ir neįprastų metodų M. Bielsa dažnai vadinamas pravarde „El Loco“, kuri ispaniškai reiškia „pamišėlis“.
Urugvajus yra viena tituluočiausių futbolo valstybių pasaulyje. 2026 metų pasaulio čempionatas šiai šaliai bus jau 15-as. Urugvajaus futbolininkai du kartus tapo pasaulio čempionais – 1930 ir 1950 metais. Ypač legendine laikoma 1950 metų pergalė prieš Braziliją Rio de Žaneiro „Maracana“ stadione. Šios rungtynės iki šiol vadinamos „Maracanazo“ ir yra viena garsiausių pergalių futbolo istorijoje. Be to, urugvajiečiai net 15 kartų laimėjo „Copa America“ turnyrą ir pagal titulų skaičių ilgus metus buvo Pietų Amerikos rekordininkai.
Dabartinis Urugvajus išsiskiria dideliu intensyvumu, agresyvumu ir fiziškai labai stipriu futbolu. Komanda puikiai žaidžia pereidama iš gynybos į puolimą ir yra labai pavojinga kontratakose. Kita vertus, kartais toks agresyvus žaidimo stilius tampa ir problema: jei spaudimas neveikia, urugvajiečių gynyboje atsiranda daug laisvų plotų. Taip pat komandai ne visada lengva žaisti su labai giliai besiginančiais varžovais.
Nepaisant to, daugelis futbolo ekspertų mano, kad Urugvajus gali tapti viena didžiausių šio pasaulio čempionato staigmenų. Jei F. Valverde demonstruos geriausią savo formą, R. Araujo išliks sveikas, o D. Nunezas efektyviai išnaudos progas, ši komanda gali nužygiuoti labai toli. Dabartinis Urugvajus daug kam primena klasikines senąsias urugvajiečių rinktines – kovingas, nepasiduodančias ir pasirengusias kautis iki paskutinės minutės, tačiau dabar jos žaidžia dar modernesnį ir greitesnį futbolą.
Žaliasis Kyšulys (69-a vieta FIFA reitinge)
Šiame pasaulio čempionate pirmą kartą išvysime Žaliojo Kyšulio rinktinę. Nedidelė Atlanto vandenyno salų valstybė, dar vadinama Cabo Verde, sukūrė vieną gražiausių šios atrankos istorijų ir sensacingai prasibrovė į čempionatą aplenkdama net garsųjį Kamerūną. Tai itin didelis pasiekimas šaliai, kurioje gyvena vos kiek daugiau nei pusė milijono žmonių. Vis dėlto futbolas Žaliajame Kyšulyje jau seniai yra daugiau nei sportas – tai nacionalinio identiteto dalis, o didžiulė emigrantų bendruomenė Europoje leido šiai rinktinei užaugti iki rimto Afrikos futbolo lygio.
Atrankoje Žaliasis Kyšulys žaidė vienoje grupėje su Kamerūnu, Angola, Libija, Mauricijumi ir Esvatiniu. Atranką jis pradėjo nulinėmis lygiosiomis su Angola, vėliau svečiuose 2:0 nugalėjo Esvatinį, tačiau tada sekė skaudus pralaimėjimas 1:4 Kamerūnui. Būtent po šių rungtynių daugelis jau buvo nurašę Žaliojo Kyšulio komandą, tačiau ji atsitiesė. Pergalės prieš Libiją, Mauricijų ir labai svarbi išvykoje iškovota pergalė prieš Angolą leido grįžti į kovą dėl pirmos vietos grupėje. Lemiamu momentu tapo rungtynės namie su Kamerūnu, kai Žaliasis Kyšulys iškovojo istorinę pergalę 1:0. Galiausiai atranka buvo baigta pergale 3:0 prieš Esvatinį, po kurios visa šalis paniro į šventę – Žaliasis Kyšulys pirmą kartą pateko į pasaulio čempionatą.
Didžiausia šios rinktinės stiprybė yra ne vienas ryškus supertalentas, o labai gerai subalansuota ir disciplinuota komanda. Vis dėlto joje galima išskirti keletą svarbiausių futbolininkų. Vienas iš komandos lyderių yra 25 metų vidurio gynėjas Loganas Costa, žaidžiantis Ispanijos „Villarreal“ klube. Jis gimė Prancūzijoje, yra labai fiziškai stiprus, puikiai žaidžia ore ir laikomas vienu talentingiausių visų laikų Žaliojo Kyšulio gynėjų.
Puolime labai svarbus 32 metų krašto puolėjas Willy Semedo, rungtyniaujantis Kipro „Omonia“ klube. Jis išsiskiria greičiu, agresyviu žaidimu vienas prieš vieną ir buvo vienas pagrindinių atrankos herojų. Komandos kapitonas yra 35 metų veteranas Ryanas Mendesas, šiuo metu žaidžiantis Turkijos antrojo diviziono „Igdir“ klube. Tai ilgametis rinktinės simbolis, suteikiantis komandai patirties ir lyderystės. Dar vienas itin svarbus futbolininkas – 32 metų saugas Jamiro Monteiro, rungtyniaujantis Nyderlandų „Zwolle“ klube, o prieš tai žaidęs Turkijos „Gaziantep“ komandoje. Jis atsakingas už žaidimo organizavimą, kamuolio kontrolę ir perėjimą iš gynybos į puolimą. Gynyboje svarbų vaidmenį atlieka 33 metų Roberto Lopesas, pravarde Pico, iš Airijos „Shamrock Rovers“. Nors jis gimė Airijoje, pasirinko atstovauti Žaliojo Kyšulio rinktinei ir tapo vienu komandos gynybos lyderių.
Rinktinei vadovauja Pedro Brito, geriau žinomas pravarde Bubista. 56 metų treneris pats yra buvęs Žaliojo Kyšulio rinktinės futbolininku ir laikomas viena svarbiausių šio futbolo projekto figūrų. Bubista sukūrė drausmingą, fiziškai stiprią komandą, kuri labai gerai ginasi ir pavojingai kontratakuoja. Jo vadovaujama rinktinė neparemta žvaigždėmis, tačiau išsiskiria puikia organizacija ir kovotojų mentalitetu.
Nors pasaulio čempionate Žaliasis Kyšulys tik debiutuos, Afrikos futbole ši komanda jau kurį laiką yra gerbiama. Ji du kartus pasiekė Afrikos Tautų taurės ketvirtfinalį – 2013 ir 2023 metais. Žaliojo Kyšulio rinktinė ypač garsėja tuo, kad sugeba sukurti problemų favoritams. Ji puikiai ginasi žemu bloku, moka naikinti varžovų žaidimą ir labai pavojingai bėga į kontratakas. Kita vertus, komandai kartais trūksta kūrybos prieš silpnesnius varžovus, kai reikia pačiai kontroliuoti žaidimą.
Daugelis futbolo ekspertų Žaliojo Kyšulio komandą vadina viena iš galimų turnyro staigmenų. Dabartinis 48 komandų formatas suteikia daugiau galimybių mažesnėms rinktinėms patekti į atkrintamąsias, o tokios drausmingos ir organizuotos komandos kaip Žaliojo Kyšulio gali tapti labai nepatogios net didžiosioms futbolo valstybėms. Nors šios komandos tikslas pirmiausia bus iškovoti pirmuosius taškus pasaulio čempionate, ji jau įrodė, kad ją nuvertinti būtų labai pavojinga.
Saudo Arabija (61-a vieta FIFA reitinge)
Saudo Arabijos rinktinė pasaulio čempionate žais jau 7-ą kartą. Tai viena garsiausių ir tituluočiausių Azijos komandų, tris kartus laimėjusi Azijos taurę ir dar 1994 metų pasaulio čempionate pasiekusi aštuntfinalį. Vis dėlto dabartinė komanda į planetos pirmenybes pateko gerokai sunkiau, nei tikėjosi jos sirgaliai.
Atranką Saudo Arabija pradėjo užtikrintai. Antrame etape ji žaidė grupėje su Jordanija, Tadžikija ir Pakistanu. Saudo Arabijos rinktinė gana ramiai surinko reikiamus taškus ir pateko į pagrindinį trečią etapą. Ten jau laukė kur kas rimtesni varžovai – Japonija, Australija, Bahreinas, Kinija ir sparčiai pažangą daranti Indonezija. Būtent šiame etape paaiškėjo pagrindinės dabartinės Saudo Arabijos problemos. Komanda gana neblogai gynėsi, tačiau labai sunkiai kūrė progas ir mušė mažai įvarčių. Kai kurios rungtynės baigėsi nuviliančiais rezultatais, o lemiamoje dvikovoje Saudo Arabija namie 1:2 pralaimėjo Australijai ir grupėje liko tik trečia. Dėl to teko žaisti papildomame ketvirtame atrankos etape su Iraku ir Indonezija. Ten Saudo Arabijos futbolininkai išsigelbėjo – 3:2 nugalėjo Indoneziją, sužaidė 0:0 su Iraku ir galiausiai iškovojo kelialapį į pasaulio čempionatą.
Didžiausia dabartinės rinktinės žvaigždė yra 34 metų krašto puolėjas Salemas Al-Dawsari, žaidžiantis Saudo Arabijos „Al Hilal“ klube. Būtent jis 2022 metų pasaulio čempionate įmušė legendinį pergalingą įvartį į būsimosios čempionės Argentinos vartus, kai Saudo Arabija sensacingai laimėjo rezultatu 2:1. S. Al-Dawsari vis dar laikomas pagrindiniu komandos kūrėju – jis labai techniškas, pavojingas žaisdamas vienas prieš vieną ir puikiai smūgiuoja. Tiesa, amžius jau daro savo, todėl šiame čempionate jis nebebus toks greitas kaip anksčiau.
Puolimo lyderiu dabar tampa 26 metų Feras Al-Brikanas, rungtyniaujantis Saudo Arabijos „Al Ahli“ klube. Tai aukštas ir fiziškai stiprus puolėjas, puikiai žaidžiantis baudos aikštelėje ir labai svarbus standartinėse situacijose. Atrankoje jis mušė vienus svarbiausių komandos įvarčių.
Aikštės viduryje svarbus 31 metų atraminis saugas Mohamedas Kanno iš „Al Hilal“ klubo. Jis laikomas komandos varikliu – daug dirba gynyboje, perima kamuolius ir padeda pereiti iš gynybos į puolimą. Dar vienas svarbus žaidėjas – 26 metų dešiniojo krašto gynėjas Saudas Abdulhamidas. Jis taip pat žaidžia „Al Hilal“ klube ir yra vienas moderniausių Saudo Arabijos futbolininkų – labai greitas, aktyviai jungiasi į atakas ir dažnai kuria pavojų kraštuose. Vartuose vis dažniau matomas 26 metų Nawafas Al-Aqidi iš „Al Nassr“ klubo, kuriame žaidžia ir legendinis portugalas Cristiano Ronaldo. N. Al-Aqidi laikomas vienu perspektyviausių šalies vartininkų, nors dar kartais stokoja stabilumo.
Atrankos metu Saudo Arabijos rinktinė pakeitė trenerį. Didžiąją atrankos dalį komandą treniravo garsus prancūzas Herve Renard`as, anksčiau vadovavęs Zambijos, Dramblio Kaulo Kranto ir Maroko rinktinėms, du kartus laimėjęs Afrikos Tautų taurę, o Saudo Arabijoje tapęs tikra legenda po sensacingos pergalės prieš Argentiną 2022 metų pasaulio čempionate. Vis dėlto dėl prasto puolimo ir nestabilaus žaidimo federacija prieš pat pasaulio čempionatą nusprendė imtis permainų. Naujuoju treneriu tapo 56 metų graikas Georgios Donis, anksčiau treniravęs Graikijos AEK, PAOK ir „Panathinaikos“ klubus, taip pat dirbęs keliose Artimųjų Rytų komandose. G. Donis laikomas disciplinos ir taktikos šalininku.
Saudo Arabijos rinktinei būdingas techniškas, gana greitas kombinacinis futbolas. Komanda mėgsta žaisti trumpais perdavimais, ieško greitų atakų per kraštus ir gana drausmingai ginasi. Tačiau pagrindinė problema išlieka puolimas – komandai labai trūksta įvarčių, o prieš stipriausias Europos ar Pietų Amerikos rinktines dažnai išryškėja fizinės jėgos ir tempo skirtumas.
Nepaisant to, Saudo Arabija išlieka pavojinga turnyrine komanda. Ji turi daug patirties, emocingo charakterio ir moka sužaisti vienas geras rungtynes prieš favoritą. Vis dėlto objektyviai vertinant, šiame pasaulio čempionate Saudo Arabija nėra laikoma pretendente patekti į atkrintamąsias. Jei ši rinktinė patektų į aštuntfinalį, tai būtų vienas didesnių jos pasiekimų per pastaruosius dešimtmečius.
LRT RADIJUJE rengiamos specialios rubrikos, skirtos artėjančiam pasaulio futbolo čempionatui, autorius, sporto žurnalistas Tautvydas Meškonis H grupę apžvelgė kartu su rašytoju, apžvalgininku ir aistringu futbolo sirgaliumi Aidu Puklevičiumi.
