Sporto reformos ginčas: ministerija ramina, Asadauskaitė įspėja dėl galbūt ydingo modelio

Seime toliau verda diskusijos dėl sporto valdymo pertvarkos. Trečiadienį Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje sporto įstatymo pakeitimai aptarti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Valstybės kontrolės ir kitų institucijų atstovais.

Pertvarkos esmė – Nacionalinės sporto agentūros ir Nacionalinės sporto tarybos modelio pokytis. Ministerija teigia, kad juo siekiama sustiprinti kontrolę, skaidrumą ir sporto bendruomenės įtraukimą, tačiau kritikai perspėja apie interesų konfliktų, neskaidrių sprendimų ir valstybės lėšų skirstymo rizikas.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas po komisijos posėdžio teigė, kad ministerija siekia atliepti institucijų pastabas ir įrašyti jas į įstatymo projektą.

„Siekiame, kad tas įstatymas praeitų kuo geriausiai, atliepiant visas institucijų, tarnybų pastabas. Tuo įstatymu ir siekiama, kad visos išsakytos pastabos būtų įrašytos į įstatymą“, – sakė G. Grybauskas.

Pasak viceministro, viena svarbiausių trečiadienio diskusijų buvo susijusi su tuo, ar siūlomas modelis nėra grįžimas prie anksčiau kritikuotos sporto finansavimo sistemos.

„Ministerija šiandien aiškiai pateikė argumentus, kad su senu modeliu dabartinis Nacionalinės sporto tarybos įstatymas yra visiškai nesusijęs“, – tvirtino G. Grybauskas.

Jis taip pat pabrėžė, kad po STT pastabų projekte būtų stiprinama Nacionalinės sporto tarybos narių atsakomybė. Viceministro teigimu, nors tarybos nariai būtų visuomenininkai, jiems būtų taikoma ir materialinė atsakomybė.

„STT labai aiškiai parodė, paklausė, akcentavo būtent tarybos narių atsakomybę. Dabar tarybos nariams taikoma, net nepaisant to, kad tai yra visuomenininkai, lygiai tokia pati atsakomybė, netgi ir materialinė pagal tam tikrus įstatymus, kaip ir valstybės tarnautojams“, – aiškino viceministras.

Viena pagrindinių reformos kritikų – galima interesų konfliktų rizika, jei valstybės sportui skiriamos lėšos būtų administruojamos dalyvaujant su sporto organizacijomis susijusiems asmenims.

G. Grybauskas atmeta vertinimą, kad nauja taryba pati skirstytų pinigus.

„Pats lėšų skirstymas jau bus įvykęs iki tol, kol taryba pamatys sąrašus. Mes ir siekiame, kad būtent nevyriausybinės organizacijos pagelbėtų administracijai – dabartinei Nacionalinei sporto agentūrai, o vėliau galbūt bus Nacionalinės sporto tarybos administracijos darbuotojai“, – sakė viceministras.

Anot jo, tarybos vaidmuo būtų labiau kontrolinis ir konsultacinis.

„Taryba neskirstys lėšų, ji tik tvirtins finansavimo sąrašą. Bet kartu ji gali užduoti klausimus, kviesti į konsultacijas, atsiskaityti prieš ministeriją ir panašiai“, – teigė G. Grybauskas.

Viceministras taip pat kalbėjo apie Nacionalinės sporto agentūros veiklos problemas. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilo diskusija dėl agentūros teisminių ginčų, tačiau pati Nacionalinė sporto agentūra yra nurodžiusi, kad nėra pralaimėjusi bylų, kuriose būtų priteistas žalos atlyginimas.

Paklaustas apie konkrečius pralaimėtų bylų skaičius ir galimus nuostolius, G. Grybauskas jų nekomentavo.

„Mano žiniomis, dar dvi didelės bylos yra procese. Vienas pareiškėjas mano vienaip, kad jie yra teisūs ir bylą laimėjo, Nacionalinė sporto agentūra sako, kad nelaimėjo. Nenorėčiau šiandien, kol teismai nepasibaigė, procesai neuždaryti, plačiau komentuoti“, – sakė jis.

Vis dėlto, pasak viceministro, konfliktų skaičius rodo poreikį keisti valdymo modelį.

„Turime nemažą konfliktų skaičių, kadangi vienaip ar kitaip interesai yra ne iki galo užtikrinti ir galbūt per mažai to dialogo. To mes ir siekiame, kad tas dialogas atsirastų iki teisminio ginčo“, – kalbėjo G. Grybauskas.

Ministerija tikisi, kad pakeitimai galėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios.

„Lūkestis yra, kad mes atlieptume, pasitvirtintume, ir įsigaliojimas būtų nuo naujų metų – nuo sausio 1 dienos“, – teigė viceministras.

Kitaip situaciją vertina Seimo narė, olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė. Jos teigimu, komisijos posėdis abejonių dėl reformos neišsklaidė.

„Projektas jau keturis kartus koreguotas. Šiandien Valstybės kontrolė vis dėlto pasisakė, kad tai yra ydingas valdymo ir finansavimo modelis, kad sugrįžtame prie to paties, ką turėjome. STT taip pat turi kritinių pastabų – korupcinė rizika, neaiškūs kriterijai. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas turėjo apie 50 pastabų“, – sakė L. Asadauskaitė.

Pasak parlamentarės, nors projektas buvo koreguotas, jo principas iš esmės nepasikeitė.

„Ten kažkiek pakoreguota, bet pats principas lieka tas pats. Į klausimą, kodėl mes keičiame ir darome tą pokytį nepadarę analizės, ar iš tikrųjų tai bus geriau, atsakymo šiandien nesulaukėme. Vis tiek liekame prie to paties, kas buvo ydinga. Daug klausimų – kam?“ – kalbėjo ji.

L. Asadauskaitė pritaria STT pastaboms dėl galimų interesų konfliktų ir korupcinių rizikų.

„Be abejo, tai čia visame valdymo ir finansavimo modelyje. Finansavimas yra galbūt pagrindinis dalykas, kur gali būti tam tikrų rizikų. Vėlgi sakome, kad grįžtame prie to paties modelio, kas buvo anksčiau, kai buvo fondo rėmimas ir irgi skirstė pinigus“, – sakė Seimo narė.

Jos teigimu, rizika kyla dėl to, kad suinteresuotos sporto organizacijos gali įgyti per didelę įtaką finansavimo procesui.

„Atrodo, kad taip ir bus, kad tos organizacijos pačios sau ir pasiskirstys taip, kaip turi būti. Čia ir kelia abejonių, ar bus viskas skaidru ir ar bus viskas taip, kaip turėtų būti“, – teigė L. Asadauskaitė.

Parlamentarė taip pat kritikavo reformos tempą.

„Panašu, kad ir Vyriausybė, ir ministerija dabar užsimerkė į visas pastabas ir, matyt, nori tiesiog priimti šitą įstatymą“, – sakė ji.

Pasak L. Asadauskaitės, vietoje tokios pertvarkos buvo galima svarstyti saugesnius sprendimus, pavyzdžiui, stiprinti kontrolės mechanizmus pačioje Nacionalinėje sporto agentūroje.

„Buvo pasiūlymų įvairiausių – atkurti darbo grupę, stebėtojų tarybą prie tos pačios agentūros, net agentūroje ją įkurti. Mes galėjome turėti kitokį, saugesnį, modelį, apeinant tas rizikas ir tobulinant viduje esamas problemas. Tiesiog nežinau, kam reikia pokyčio, kuris yra ydingas ir kelia labai daug neaiškumų“, – kalbėjo olimpinė čempionė.

Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad pokyčiai būtų įgyvendinami artėjant 2028 m. Los Andželo vasaros olimpinėms žaidynėms.

„Darant pokyčius prieš pat olimpines žaidynes, tai yra didelis sukrėtimas visai sporto bendruomenei, visoms federacijoms. To labiausiai ir bijo sportininkai ir visi, kas yra tame sporte. Visi nori ruoštis saugiai, ramiai, kad pinigai ateitų laiku ir nebūtų kažkokių problemų. O čia gali būti“, – sakė L. Asadauskaitė.

Toliau sporto valdymo pertvarka turėtų būti svarstoma Seime. L. Asadauskaitė teigė sieksianti platesnių diskusijų.

„Toliau bandysime suorganizuoti su Švietimo komitetu bendrus, jungtinius klausimus, taip pat su visomis sporto organizacijomis kartu padiskutuoti apie esamą situaciją ir apie šitą pokytį – ar mums jis iš tikrųjų reikalingas. Dar ilgas procesas laukia“, – sakė ji.