Birželio 11 dieną startuoja ketverius metus lauktas didžiausias futbolo renginys – pasaulio čempionatas. Jis šiais metais rengiamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meksikoje ir Kanadoje.
Prieš prasidedant turnyrui LRT.lt kviečia susipažinti su visomis pasaulio čempionate dalyvaujančiomis rinktinėmis. Jūsų dėmesiui – D grupės apžvalga.
JAV (16-a vieta FIFA reitinge)
JAV futbolo rinktinė šiame pasaulio čempionate turės išskirtinę situaciją – ji į turnyrą pateko ne per atranką, o kaip viena iš šeimininkių. JAV, kartu su Kanada ir Meksika organizuojančios čempionatą, automatiškai gavo vietą finaliniame etape, todėl šį kartą išvengė įprastai sudėtingos CONCACAF zonos atrankos kovos. Tai suteikė komandai daugiau laiko ruoštis, eksperimentuoti ir formuoti optimalų sudėties branduolį, tačiau tai reiškia ir mažiau konkurencinės įtampos iki pat čempionato pradžios.
Dabartinė JAV rinktinė yra viena talentingiausių per visą šalies istoriją. Komandos lyderiu laikomas kroatų kilmės Christianas Pulišičius, rungtyniaujantis Italijos AC „Milan“. Jis yra pagrindinis rinktinės kūrybinės grandies variklis. C. Pulišičius anksčiau žaidė Dortmundo „Borussia“ ir Londono „Chelsea“ klubuose, o jo greitis, technika ir gebėjimas nulemti rungtynių likimą daro jį svarbiausia JAV puolimo figūra.
Vidurio aikštėje itin svarbų vaidmenį atlieka Westonas McKennie iš Turino „Juventus“. Tai fiziškai stiprus, universalus saugas, galintis tiek griauti varžovų atakas, tiek prisidėti prie puolimo. Kartu su juo dažnai rungtyniauja Tyleris Adamsas, žaidžiantis Anglijos AFC „Bournemouth“ klube. Jis yra atraminis saugas, atsakingas už balansą komandoje. T. Adamsas išsiskiria lyderyste, kovingumu ir gebėjimu skaityti žaidimą.
Kūrybos grandyje svarbus ir Giovannis Reyna, priklausantis Vokietijos Menchengladbacho „Borussia“. G. Reyna yra techniškas, kūrybingas žaidėjas, galintis atlikti netikėtus perdavimus ir sukurti progas iš nieko, nors jo karjerą iki šiol kiek stabdė traumos. Gynyboje vienas ryškiausių žaidėjų yra Antonee Robinsonas iš anglų „Fulham“ klubo. Tai labai greitas kairysis gynėjas, aktyviai įsitraukiantis į puolimą ir dažnai kuriantis pavojų varžovų kraštuose.
JAV rinktinę šiuo metu treniruoja argentinietis Mauricio Pochettino. Tai vienas žinomiausių šiuolaikinių futbolo trenerių, garsėjantis intensyviu spaudimu, disciplinuotu komandiniu žaidimu ir gebėjimu dirbti su jaunais futbolininkais. Prieš perimdamas JAV rinktinės vairą, M. Pochettino treniravo nemažai garsiausių Europos klubų. Jis dirbo Barselonos „Espanyol“, vėliau Anglijos „Southampton“, o didžiausią pripažinimą pelnė vadovaudamas Londono „Tottenham Hotspur“ komandai.
Su „Tottenham“ jis 2019 metais pasiekė UEFA čempionų lygos finalą. Po to argentinietis treniravo Paryžiaus „Saint-Germain“, su kuriuo laimėjo Prancūzijos čempionatą, o vėliau dirbo ir Londono „Chelsea“. M. Pochettino tapo JAV rinktinės treneriu po 2024 metų, kai amerikiečių futbolo vadovybė nusprendė atsisveikinti su Greggu Berhalteriu ir komandai suteikti daugiau tarptautinės patirties bei aukštesnio lygio taktinio pasirengimo. Kadangi JAV pateko į pasaulio čempionatą automatiškai kaip šeimininkė, M. Pochettino pagrindinis uždavinys yra kuo geriau paruošti komandą turnyrui namie.
Istoriškai JAV rinktinė yra viena stipriausių savo regione, tačiau pasauliniu mastu ji dažniausiai laikoma vidutinio pajėgumo komanda. 2026 metų pasaulio čempionatas jai bus jau dvyliktas. Geriausias pasiekimas – trečioji vieta 1930 metais, pačiame pirmajame pasaulio čempionate. Naujesnėje istorijoje verta išskirti 2002 metus, kai JAV pasiekė ketvirtfinalį, o 2022 metais komanda nukeliavo iki aštuntfinalio. Regioniniu lygiu JAV yra daugkartinė CONCACAF Gold Cup nugalėtoja ir viena dominuojančių komandų Tautų lygos varžybose.
Kalbant apie žaidimo stilių, dabartinė JAV rinktinė išsiskiria jaunatviškumu, energija ir gana moderniu futbolu. Komanda dažnai taiko aukštą spaudimą, stengiasi greitai pereiti iš gynybos į puolimą ir aktyviai išnaudoja kraštus. Didelis privalumas yra tai, kad dauguma žaidėjų rungtyniauja stipriuose Europos klubuose, todėl yra įpratę prie aukšto tempo ir taktinės disciplinos. Vis dėlto komanda turi ir silpnų vietų – kartais trūksta stabilumo puolime, nėra aiškaus elitinio puolėjo, o rezultatyvumas ne visada atitinka sukuriamų progų skaičių. Taip pat jaučiama tam tikra priklausomybė nuo C. Pulišičiaus individualių sprendimų.
Vertinant JAV rinktinės galimybes 2026 metų pasaulio čempionate, svarbiausias veiksnys bus namų aikštės pranašumas. Žaidimas savo šalyje, pažįstamos sąlygos ir didžiulis sirgalių palaikymas gali suteikti papildomą impulsą. Tikimasi, kad JAV turėtų įveikti grupės etapą ir kovoti dėl vietos tarp šešiolikos ar net aštuonių stipriausių komandų. Tačiau, kalbant apie kovą dėl titulo, ši komanda nėra tarp favoričių. Vis dėlto dėl savo talento ir potencialo ji gali tapti viena įdomiausių čempionato komandų ir pabandyti nustebinti stipresnius varžovus.
Paragvajus (40-a vieta FIFA reitinge)
Paragvajaus rinktinė į pasaulio čempionatą grįžta po ilgesnės pertraukos. Tai yra viena įdomesnių Pietų Amerikos komandų, kuri gali nustebinti. Atrankoje paragvajiečiai nepasižymėjo rezultatyvumu, tačiau išsiskyrė disciplina ir gebėjimu rinkti taškus net prieš stipriausius varžovus. Paragvajus sugebėjo įveikti tiek Braziliją, tiek Argentiną, o tai Pietų Amerikos zonoje yra rimtas pasiekimas. Daug rungtynių baigėsi lygiosiomis, dažnai be įvarčių, tačiau būtent tokia taktika leido komandai stabiliai rinkti taškus ir užsitikrinti vietą tarp šešių stipriausių komandų, kurios tiesiogiai pateko į pasaulio čempionatą.
Kalbant apie komandos lyderius, ryškiausia figūra yra Miguelis Almironas, žaidžiantis „Atlanta United“ klube, MLS lygoje. Tai labai greitas, energingas krašto saugas, kuris yra pagrindinis komandos variklis pereinant iš gynybos į puolimą. Kitas itin svarbus žaidėjas yra Julio Enciso iš Prancūzijos „Strasbourg“ klubo. Tai didžiausias Paragvajaus talentas – kūrybingas, techniškas, gebantis vienas pakeisti rungtynių eigą. Puolimo grandyje svarbiausias yra Antonio Sanabria, žaidžiantis „Cremonese“ klube, Italijoje. Jis yra klasikinis puolėjas, dažnai atsiduriantis ten, kur reikia, ir pelnantis svarbius įvarčius. Gynybos ramstis yra Gustavo Gomezas, atstovaujantis „Palmeiras“ klubui iš Brazilijos. Jis yra komandos kapitonas, lyderis aikštėje ir vienas patikimiausių gynėjų visoje Pietų Amerikoje.
Paragvajaus rinktinės vyriausiasis treneris yra argentinietis Gustavo Alfaro. Jis 2024 metais pakeitė savo tautietį Danielį Garnerą. Būtent G. Alfaro atėjimas daugeliui futbolo apžvalgininkų siejamas su ryškiu Paragvajaus žaidimo pagerėjimu ir sėkmingu finišu atrankoje į pasaulio čempionatą.
G. Alfaro Pietų Amerikos futbole yra labai gerai žinomas treneris, garsėjantis disciplinuotu ir pragmatišku futbolu. Prieš pradėdamas darbą Paragvajaus rinktinėje, jis treniravo Ekvadoro nacionalinę komandą ir su ja pateko į 2022 metų pasaulio čempionatą Katare. Taip pat jis yra dirbęs su daugeliu Argentinos klubų, tarp jų „Boca Juniors“, „Arsenal de Sarandi“, „Rosario Central“, „Tigre“ ir kitais. Vienas didžiausių jo pasiekimų klubiniame futbole – 2007 metais su „Arsenal de Sarandi“ laimėta „Copa Sudamericana“ taurė.
G. Alfaro braižas labai aiškus – tvirta gynyba, kompaktiškas komandinis darbas, didelė disciplina ir greitos kontratakos. Jo komandos retai žaidžia labai atvirą futbolą, tačiau dažnai būna itin nepatogios favoritams. Tai buvo aiškiai matyti ir Paragvajaus atrankoje, kai komanda sugebėjo įveikti Braziliją bei Argentiną ir pradėjo daug stabiliau rinkti taškus. G. Alfaro vadovaujama Paragvajaus rinktinė susigrąžino pasitikėjimą savo jėgomis ir po ilgesnės pertraukos sugrįžo į pasaulio čempionatą.
Istoriškai Paragvajaus rinktinė nėra tarp didžiausių pasaulio futbolo galių, tačiau ji turi savitą identitetą. 2026 metų pasaulio čempionatas bus jau dešimtas šiai šaliai. Geriausias pasiekimas – 2010 metais pasiektas ketvirtfinalis, kuriame jie nusileido būsimai čempionei Ispanijai. Pietų Amerikos čempionatą Paragvajus yra laimėjęs du kartus – 1953 ir 1979 metais, taip pat ne kartą pasiekė finalą.
Dabartinei komandai būdingas labai aiškus žaidimo stilius. Tai yra gynybinė, disciplinuota rinktinė, kuri remiasi tvirta gynyba ir greitomis kontratakomis. Dažniausiai naudojama 4-3-3 arba 4-2-3-1 schema, kur didelė atsakomybė tenka atraminiams saugams ir krašto žaidėjams. Didžiausios stiprybės – organizuota gynyba, fizinė kova ir gebėjimas išlaikyti rezultatą. Silpnybės – ribotas kūrybiškumas puolime ir priklausomybė nuo kelių lyderių.
Pasaulio čempionate Paragvajus nėra laikomas favoritu, tačiau tai labai pavojinga komanda, galinti pateikti staigmenų. Tikėtina, kad ji gali pakovoti dėl patekimo į aštuntfinalį, o jei susiklostys palankios aplinkybės, gali pakartoti ar net pagerinti 2010 metų pasiekimą.
Apibendrinant galima teigti, kad Paragvajaus rinktinė – tai ne žvaigždžių, o sistemos komanda, kuri remiasi disciplina, kova ir aiškia taktika. Tokios komandos pasaulio čempionatuose dažnai tampa nemaloniais varžovais.
Australija (27-a vieta FIFA reitinge)
Australijos rinktinė į 2026 metų pasaulio čempionatą atvyksta kaip viena stabiliausių ir nuosekliausių Azijos futbolo konfederacijos komandų, kuri per pastaruosius du dešimtmečius įsitvirtino tarp nuolatinių pasaulio pirmenybių dalyvių. Australai pasaulio čempionate žais jau septintą kartą iš eilės. Per šį laikotarpį komanda ne kartą įrodė, kad gali mesti iššūkį stipresnėms rinktinėms, o 2006 ir 2022 metais pasiekė aštuntfinalį.
Kelias į šį čempionatą Australijai buvo gana užtikrintas, ypač antrajame atrankos etape, kuriame komanda laimėjo visas šešerias rungtynes ir nepraleido nė vieno įvarčio. Vėlesniame etape varžovai buvo kur kas stipresni, tačiau ir ten australai demonstravo disciplinuotą, organizuotą futbolą ir galiausiai užsitikrino tiesioginį kelialapį, lemiamose rungtynėse svečiuose nugalėję Saudo Arabiją. Tai dar kartą parodė šios komandos gebėjimą susitelkti svarbiausiais momentais.
Kalbant apie dabartinę Australijos rinktinę, pirmiausia reikia pabrėžti, kad tai nėra įprasta žvaigždžių komanda. Skirtingai nei anksčiau, kai rinktinėje žibėjo tokie žaidėjai, kaip Timas Cahillis ar Markas Viduka, dabar australai remiasi kolektyvu, disciplina ir fiziniu pasirengimu. Vis dėlto komandoje yra aiškūs lyderiai.
Pagrindinis žmogus vartų linijoje yra Mathew Ryanas iš ispanų „Levante“ klubo. Per savo karjerą jis yra žaidęs Anglijoje, „Brighton & Hove Albion“ ir Londono „Arsenal“ komandose. Tai labai patyręs vartininkas ir komandos kapitonas, suteikiantis stabilumo visai gynybai.
Gynybos ašis yra Harry Souttaras, žaidžiantis Anglijos „Leicester City“. Jis išsiskiria įspūdingu ūgiu ir puikiu žaidimu ore, ypač standartinėse situacijose. Šalia jo vis dažniau matomas jaunas 21 metų talentas Alessandro Circatis, rungtyniaujantis Italijos „Parma“ klube. Tai modernus gynėjas, gerai valdantis kamuolį ir gebantis pradėti atakas.
Vidurio saugų grandyje svarbų vaidmenį atlieka Jacksonas Irvine`as, žaidžiantis Vokietijos FC „St. Pauli“. Jis yra klasikinis „box-to-box“ tipo saugas – dirba tiek gynyboje, tiek puolime, išsiskiria didžiuliu darbo krūviu ir lyderio savybėmis aikštėje.
Australijos rinktinės vyriausiasis treneris yra Tony Popovičius. Kroatų kilmės australas perėmė komandą po Grahamo Arnoldo eros. T. Popovičius anksčiau yra treniravęs Australijos klubus „Western Sydney Wanderers“, taip pat dirbo Japonijoje, Turkijoje ir Graikijoje. Kaip treneris jis išsiskiria taktine disciplina ir aiškia struktūra, dažnai naudoja trijų gynėjų sistemą.
Kalbant apie žaidimo stilių, dabartinei Australijos rinktinei būdinga labai aiški tapatybė. Tai fiziškai stipri, gerai organizuota komanda, kuri daug dėmesio skiria gynybai ir disciplinai. Ginantis dažnai pereinama į penkių gynėjų liniją, o puolime remiamasi kraštų žaidimu ir greitomis kontratakomis. Taip pat australai labai pavojingi standartinėse situacijose.
Vis dėlto komanda turi ir silpnybių. Pagrindinė problema – kūrybos trūkumas ir elitinio puolėjo nebuvimas. Prieš komandas, kurios ginasi giliai, australai kartais sunkiai randa sprendimų.
Vertinant galimybes 2026 metų pasaulio čempionate, Australija greičiausiai nebus tarp favoritų, tačiau tikrai gali kovoti dėl patekimo į atkrintamąsias varžybas. Realus tikslas – aštuntfinalis. Tai komanda, kuri retai žaidžia įspūdingai, bet beveik visada yra labai nepatogi varžovė bet kuriai rinktinei.
Apibendrinant galima pasakyti, kad Australija į 2026 metų pasaulio čempionatą atvyksta kaip brandi, organizuota ir patyrusi komanda, kuri net ir neturėdama ryškių žvaigždžių, gali pasiekti solidžių rezultatų dėl disciplinos, komandinio žaidimo ir aiškios taktinės struktūros.
Turkija (22-a vieta FIFA reitinge)
Turkijos rinktinė į 2026 metų pasaulio čempionatą pateko po sėkmingos UEFA atrankos kampanijos, kurioje užėmė antrą vietą savo grupėje ir vėliau iškovojo kelialapį per atkrintamąsias rungtynes. Grupės etape Turkija demonstravo itin rezultatyvų, bet kartu ir labai nepastovų žaidimą. Ji išvykoje 3:2 nugalėjo Sakartvelą, vėliau patyrė skaudų pralaimėjimą 0:6 Ispanijai, tačiau atsitiesė užtikrintomis pergalėmis 6:1 ir 2:0 prieš Bulgariją, taip pat iškovojo svarbų tašką su Ispanija (2:2). Šie rezultatai leido turkams patekti į atkrintamąsias varžybas.
Ten Turkija žaidė itin disciplinuotai ir pragmatiškai. Pusfinalyje ji 1:0 įveikė Rumuniją, o finale 1:0 nugalėjo Kosovą ir taip užsitikrino bilietą į pasaulio čempionatą. Pergalingą įvartį šiame etape pelnė Keremas Akturkoglu, tapęs vienu iš svarbiausių komandos žaidėjų šio ciklo pabaigoje. Šis patekimas ypatingas ir istoriniu požiūriu – Turkija į pasaulio čempionatą sugrįžo po 24 metų pertraukos. Paskutinį kartą ji ten žaidė 2002 metais ir sensacingai užėmė trečią vietą.
Turkijos rinktinę treniruoja italų specialistas Vincenzo Montella. Jis yra treniravęs tokias komandas, kaip AS „Roma“, ACF „Fiorentina“, AC „Milan“, „Sevilla“ FC ir Adanos „Demirspor“ Turkijoje. Būtent „Demirspor“ klube jis sulaukė didžiausio pripažinimo Turkijoje ir vėliau buvo paskirtas nacionalinės rinktinės treneriu.
Turkijos rinktinėje išsiskiria keletas ryškių lyderių. Vienas svarbiausių yra Hakanas Calhanoglu, saugas, žaidžiantis Milano „Inter“ klube. Jis yra komandos kapitonas ir pagrindinis kūrėjas aikštės viduryje, garsėjantis smūgiais iš toli bei standartinių situacijų atlikimu. Kitas labai svarbus žaidėjas yra Arda Guleras, 20-metis atakuojantis saugas, atstovaujantis Madrido „Real“ klubui. Jis laikomas didžiausiu Turkijos futbolo talentu ir yra vienas pagrindinių kūrybinių komandos variklių.
Taip pat itin svarbus yra Kenanas Yildizas, 21 metų puolėjas arba krašto žaidėjas, rungtyniaujantis Turino „Juventus“. Jam būdingas greitis, technika ir gebėjimas kurti pavojų individualiais veiksmais. Orkunas Kokcu, saugas iš Stambulo „Bešiktaš“, yra svarbus balansą aikštės viduryje suteikiantis žaidėjas, jungiantis gynybą ir puolimą.
Turkijos rinktinės žaidimo stilius paremtas technika, greitu kamuolio judėjimu ir kūrybiškumu atakuojant. Tai labai talentinga jauna komanda, turinti stiprią vidurio liniją ir daug individualiai pajėgių žaidėjų. Tačiau jų silpnoji vieta išlieka gynybos stabilumas ir patirties trūkumas aukščiausio lygio turnyruose. Komanda gali sužaisti labai aukšto lygio rungtynes prieš stiprius varžovus, bet kartais patiria didelių svyravimų.
Vertinant Turkijos perspektyvas šiame pasaulio čempionate, ji laikoma pavojinga vidutinio pajėgumo komanda, galinčia pateikti staigmenų. Sėkmingo turnyro scenarijuje jiems yra įmanomas net ir ketvirtfinalis.
Tai yra rinktinė, kuri sujungia jaunus talentus, augančią patirtį ir ambicingą žaidimo stilių, todėl 2026 metų pasaulio čempionate Turkija gali tapti viena įdomiausių ir nenuspėjamiausių komandų.
LRT radijuje rengiamos specialios rubrikos, skirtos artėjančiam pasaulio futbolo čempionatui. Autorius, sporto žurnalistas Tautvydas Meškonis D grupę apžvelgė kartu su Go3 televizijos sporto komentatoriumi Ryčiu Vyšniausku.
