„Pirmiausia parodysime, kad gyvenimas gali tęstis, kaip viskas gali būti po karo. Taip, taip – kad gyvenimas gali tęstis nepaisant visko“, – LRT sako šį šeštadienį Vilniaus gatvėmis bėgsiantis Ukrainos kariuomenės veteranas Kyrylas Baranovas.
Gegužės 23 d. sostinėje vyks Vilniaus pusmaratonis, vėl pritrauksiantis ne vieną tūkstantį bėgikų ir sporto entuziastų. Į renginį šiemet atvyko svečiai netgi iš Ukrainos – kare su Rusija nukentėję, bet nepasidavę veteranai. Keli iš jų – K. Baranovas ir Romanas Černenko – sutiko pabendrauti su LRT bei taip ne tik pasidalyti savo istorijomis, bet ir perduoti žinią lietuviams.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- K. Baranovas ir R. Černenko yra Ukrainos karo veteranai. Gindami Ukrainą jie patyrė sunkias traumas ir buvo priversti palikti mūšio lauką.
- Karo veteranai dabar teikia pagalbą tiems, kurie yra nukentėję arba bėga nuo karo. Taip pat savo istorijomis dalinasi su jaunosios kartos atstovais.
- Šeštadienį jie bėgs Vilniaus gatvėmis ir taip parodys, kad gyvenimas po karo gali tęstis visavertiškai.
- K. Baranovas ir R. Černenko linki lietuviams būti pasirengusiems ginti savo nepriklausomybę ir išlikti stipriems.
„Iki pat paskutinės dienos aš tuo netikėjau“
Tiek K. Baranovas, tiek R. Černenko yra humanitarinės pagalbos centro „UNBROKEN“ (liet. „NEPALAUŽTAS“) nariai, teikiantys pagalbą nukentėjusiems arba bėgantiems nuo karo. Įdomu tai, kad būtent ši organizacija veteranams, karo metu patyrusiems traumas, ir padėjo vėl atsistoti ant kojų bei suprasti, kad gyvenimas nesibaigia. Po sėkmingos reabilitacijos dabar jau patys K. Baranovas ir R. Černenko dalijasi patirtimi ir patarimais bei taip motyvuoja žmones žvelgti į priekį.
„Manau, kad esame stipri tauta. Nepaisydami tam tikrų vidinių konfliktų, esame pasirengę ir toliau ginti savo nepriklausomybę bei teisę būti nepriklausomi ir taip išsaugoti savo tapatybę: savo kultūrą, sportą, kariuomenę. Manau, rodome pavyzdį Europai – nors mūsų šalis didesnė už kai kurias Europos valstybes, kiekvienas turi būti pasirengęs ginti savo nepriklausomybę ir daryti viską, kad ji liktų neliečiama. Pirmiausia mes rodome, kokie stiprūs esame. Reikia būti pasirengusiems, nes karai vyksta net ir 21 amžiuje“, – dėsto K. Baranovas.
Jis karinės patirties turėjo dar prieš prasidedant plataus masto invazijai – 2015 m. atliko privalomąją karinę tarnybą, o nuo 2016 iki 2018 m. pagal sutartį tarnavo Ukrainos nacionalinėje gvardijoje. Vėliau K. Baranovas dirbo baldų gamybos įmonėje, kol galiausiai 2022 m. vėl prisijungė prie Ukrainos gynėjų.
2025 m. gegužę jis buvo stipriai sužeistas, neteko kojos ir turėjo palikti mūšio lauką. Po sėkmingos reabilitacijos „UNBROKEN“ centre karo veteranas ėmė aktyviai dalyvauti sporto ir kultūros veikloje, o dabar žvelgia į pedagoginį darbą, nes nori perduoti savo tarnybos patirtį jaunajai kartai.
„Pirmiausia vaikams mokykloje pasakoju, kad nenoriu jų ruošti karui, kariauti. Šimtu procentų. Tačiau dėl to, kas vyksta Ukrainoje, jie turi turėti pagrindinius įgūdžius. Jeigu kas nors iš jų ateityje norės prisijungti prie kariuomenės, tai jau tam tikra prasme bus pasirengę, turės žinių“, – priduria K. Baranovas.
Savo tautiečiais ir jų atsidavimu šaliai džiaugiasi ir R. Černenko. Iki plataus masto invazijos jis dirbo barmenu, kol galiausiai 2022 m. įstojo į kariuomenę. Po dvejų metų tarnybos jis taip pat buvo sunkiai sužeistas ir neteko kojos. Po reabilitacijos „UNBROKEN“ centre karo veteranas tapo mentoriumi ir dabar įkvepia kitus nepasiduoti.
„Netikėjau, kad plataus masto invazija į Ukrainą gali prasidėti. Iki pat paskutinės dienos aš tuo netikėjau. Bet 2022 m. tai prasidėjo. Esu iš Charkivo, vieno labiausiai į Rytus nutolusių Ukrainos miestų. Buvau kareivis, vėliau tapau seržantu, savo mažos grupės vadu. Vieną naktį keitėmės pozicijomis ir užlipau ant minos. Laimei, buvau gana greitai evakuotas. Po dviejų valandų man jau buvo suteiktas gydymas. 2024 m. vasarą pradėjau reabilitaciją, kuri truko iki 2025 m. pavasario.
(...) Labai didžiuojuosi savo tauta. Šis karas tęsiasi ilgai, reikalauja daug laiko, bet Ukraina nuolat tobulėja. Prieš dvejus ar trejus metus negalėjome patikėti, kad Ukrainos kariuomenė galės smogti net į Rusijos gilumą. Tai leidžia man didžiuotis. Kai aš buvau kariuomenėje, mes tik gynėmės. Dabar mes darome ir tai, ir tai“, – pasakoja R. Černenko.
Bėgimas – varomoji jėga
Į Vilnių K. Baranovas, R. Černenko ir dar keli karo veteranai atvyko tam, kad šeštadienį dalyvautų Vilniuje vyksiančiame bėgime. K. Baranovas ketina įveikti 5 kilometrus, o R. Černenko pasiruošęs 10 kilometrų distancijai.
„UNBROKEN“ centre bėgimo grožį geriau pažinęs R. Černenko dabar į šią veiklą žiūri ne tik kaip į fizinio atsigavimo priemonę, bet ir kaip į galingą psichologinį, emocinį šaltinį. Šiemet Lvive jis jau įveikė savo pirmąjį pusmaratonį.
„Džiaugiuosi atvykęs į Lietuvą, brolišką šalį. Man tai trečias kartas Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus. Žinote juokelį apie tai, ką gauni kirtęs finišo liniją? Tai pagarba, jėga ir bananas (juokiasi). Bėgimas man yra disciplina, savigarba. Kiekvienas sportas reikalauja disciplinos. Kai kertu finišo liniją, esu laimingas, didžiuojuosi savimi, kad vėl tai padariau“, – sako R. Černenko.
Jam pritaria ir K. Baranovas, kuriam bėgimas įrodė, kad net ir po tokių didelių traumų visavertis gyvenimas tikrai nesibaigia.
„Bėgimas man visada buvo būdas atsikratyti blogų minčių. Kai netekau kojos, iš pradžių buvo sunku, nes iki galo nesupratau, ar galėsiu bėgioti, ar apskritai galėsiu vaikščioti. Kai gavau protezą, bėgimo protezą, pradėjau treniruotis ant bėgimo takelio. Tada ir supratau, kad turiu visas galimybes kuo geriau atsistatyti.
Bėgime su bendražygiais norime parodyti, kad visavertis gyvenimas tęsiasi net po karo, net su protezu. Nereikia užsisklęsti savyje, nereikia galvoti, kad gyvenimas baigėsi, nes viskas priklauso tik nuo tavęs – nuo to, kiek turi noro tobulėti ir visavertiškai gyventi toliau“, – pasakoja karo veteranas.
Tuo metu jo kolega R. Černenko išskiria ir dar vieną sporto svarbą. Pasak jo, sportas ir įvairūs atletų fiksuojami rezultatai parodo, kad šalis yra gyva.
„Sportas visuomet yra svarbu. Kai kalbame su vaikais mokyklose, mes jiems sakome, kad reikia ir gerai mokytis, ir sportuoti. Priešą galima įveikti ne tik mūšio lauke, bet ir mokslo lauke, sporte ir panašiai“, – sako jis.
Šia tema apie sporto galią su LRT yra kalbėjusi ir Ukrainos olimpinė šuolio į aukštį čempionė, pasaulio rekordininkė Jaroslava Mahučich.
„Dabar sportas yra mano darbas (juokiasi). Visgi sportas man yra vienybė, nes jis suvienija žmones visame pasaulyje. Taip pat sportas – tai draugai. Sportuodama sutikau labai daug fantastiškų žmonių. Sportas yra ir kiekvienos šalies aktyvi jėga. Taigi, sportas yra žmonės“, – 2024 m. gruodį dėstė J. Mahučich.
Taip pat skaitykite
„Būkite budrūs ir pasiruošę“
Ukrainoje besitęsiantis karas yra svarbus ne tik patiems ukrainiečiams, bet ir visai Europai. Lietuva, žinoma, nėra išimtis. Nuolat girdime ir sakome, kad karas Ukrainoje yra mūsų visų karas, kad kovojantys ukrainiečiai gina ne tik savo šalį, bet ir Europą.
Lietuvos palaikymą jaučiantys ir už tai dėkojantys karo veteranai K. Baranovas ir R. Černenko siunčia žinutes lietuviams. Jose – pasikartojantis naratyvas ir aiški mintis.
„Kai praėjusiais metais buvau čia, sutikau Lietuvos brolį, su kuriuo netoliese esančiose pozicijose tuo pat metu kartu kovėmės prieš Rusiją (prisimena prieš kreipdamasis į lietuvius). Palinkėčiau Lietuvai būti budriai ir pasiruošusiai. Aš tuo netikėjau iki pat paskutinės dienos. Bet kas gali nutikti, todėl būkite budrūs ir pasiruošę“, – sako 10 km Vilniaus pusmaratonyje bėgsiantis R. Černenko.
„Mano žinia – būti drąsiems, tobulėti, saugoti savo kultūrą ir savo nepriklausomybę. Pirmiausia noriu padėkoti Lietuvos žmonėms, taip pat palinkėti jiems būti pasirengusiems ginti savo nepriklausomybę ir išlikti stipriems“, – interviu pabaigia 5 km šeštadienį planuojantis įveikti K. Baranovas.
