Konkurenciją Lietuvoje įvertinusi Meškonytė – apie „Žalgirį“, „Rytą“ ir moterų krepšinį

Vilniaus „Kibirkšties“ žaidėja Gabija Meškonytė su sostinės klubu užbaigė 2026 metų sezoną, tačiau, kaip pati sako, krepšinis ją lydi ir už aikštės ribų. O praėjusi savaitė Lietuvos krepšiniui buvo paženklinta ypatingais įvykiais – Vilniaus „Ryto“ triumfu FIBA čempionų lygoje, Kauno „Žalgirio“ žygiu Eurolygoje ir Lauros Juškaitės debiutu WNBA.

28-erių krepšininkė stebėjo tiek „Ryto“ pergalingą finalą, tiek „Žalgirio“ pralaimėjimą namuose Šarūno Jasikevičiaus treniruojamai Stambulo „Fenerbahče“ komandai. LRT RADIJO laidoje „Čempionų pietūs“ G. Meškonytė taip pat pasidžiaugė draugės L. Juškaitės pasiekimais bei aptarė Lietuvos moterų krepšinio padėtį.

– Kaip jums ir jūsų komandai praėjo šis sezonas? Kaip vertinate pasiekimus tarptautiniame fronte ir Lietuvoje?

– Turbūt šnekant apie tarptautinį frontą, tai pradžioje žaidėme dėl patikimo Eurolygos. Vilniuje tos rungtynės tikrai buvo labai pavykusios. Nuvažiavus į išvykos rungtynes susidūrėme su realybe, kur varžovės tikrai šiuo momentu atrodė geriau. O kalbant apie Europos taurės sezoną, tai manyčiau, kad galime vertinti neblogai, nes vis tiek pralaimėjome atkrintamosiose prieš komandą, kuri tapo čempionėmis. Grupės etape galėjome pasirodyti šiek tiek geriau, tada turbūt būtų ir burtai palankesni.

Lietuvoje reikalus tvarkytis sekėsi ganėtinai gerai, sakyčiau. Vieną pralaimėjimą patyrėme finale. Šiek tiek galbūt įdomiau būtų, jei ta konkurencija šiek tiek didesnė būtų, bet mes džiaugiamės dėl savęs, kad visus savo lūkesčius įvykdėme ir tuos visus tris titulus iškovojome.

– Lietuvos moterų krepšinio lygos sezono pabaigoje buvo nemažai kalbų apie kai kurių klubų finansines bėdas. Kokia ta atmosfera bendrai paėmus buvo?

– Na, nebuvo ji ten pati geriausia, atrodo. Nėra labai konkurencingos lygos, tai atrodo, kad visi jau kaip ir žinojo kas kokiose vietose užbaigs. Nebuvo labai kažkokių didelių staigmenų. Kalbant apie finansus, tai „Kibirkštye“ nebuvo jokių didelių problemų, bet šnekant apie kitas komandas, tai nemažai teko girdėti, kad susiduria komandos viduje su sunkumais.

– Šiauliai galbūt žada čia įnešti naujų vėjų Lietuvos moterų krepšinyje?

– Girdėjau, kad planuoja Europos taurėje žaisti. Tai nežinau, būtų tikrai labai smagu. Aš tik už, kad daugiau tų komandų būtų, kurios žaistų tarptautiniame fronte. Visai lygai tik geriau būtų, nes žiūrint šį sezoną, tai atrodo, kad mes tik dvejas rungtynes turėjome, kurios baigėsi mažesne nei dešimties taškų persvara. Iš vienos pusės atrodo, kad sunkiau pasiruošti kovoms Europos taurėje, iš kitos pusės gal gali kažkiek pailsinti tas žaidėjas ir labiau minutes pasiskirstyti. Bet aš kažkaip manau, kad vis tiek labiau tobulėji, kai žaidi prieš geras komandas.

– Kalbant apie „Kibirkštį“, galime sakyti, kad vysta savotiškas atgimimo laikotarpis, kai ir rezultatai kyla, ir ambicijos?

– Tikrai taip. Kai grįžau po šešerių metų pertraukos, tai tikrai labai viskas pasikeitė ir iš tos profesionalumo pusės dėl sąlygų negalime skųstis. Matosi padidėjęs dėmesys ir komandos tikslai dideli. Galima sakyti, kad ir šį sezoną buvo tikslai patekti į moterų Eurolygą, bet nepavyko. Kiek žinau, kitą sezoną vėl tas pats planas bus. Tai džiugu, kad vėl atsirado tokia Lietuvos komanda, kuri nori kažką pasiekti ir Europoje.

– O ko labiausiai trūksta? Galbūt didesnio žiūrovų skaičiaus moterų krepšinyje?

– Tas žiūrovų faktorius tai tikrai kažkiek liūdnokas yra. Atsimenu, kai pati Ispanijoje žaidžiau, tai visose salėse pilna žmonių būdavo. Kai žaidėme Eurolygos atrankoje, tai buvo daug žmonių, bet kitose rungtynėse nelabai, ypač jei žiūrėsime į Lietuvos lygą.

Iš kitos pusės, jei nebus įdomių rungtynių, tai ir žiūrovams nėra labai daug į ką žiūrėti, kai tu ateini, o ten kažkas laimi visas rungtynes iš eilės. Galima suprasti ir žiūrovus, kurie nori žiūrėti įdomų krepšinį. Sunku jų skaičių išauginti, kai nėra konkurencijos. Aišku, Europos taurėje turėjome tų įdomių rungtynių, bet atrodo, kad norėtųsi dar pilnesnių tribūnų. Atkrintamosiose žiūrovų padaugėjo, bet reguliariajame sezone norėtųsi daugiau.

– Nusikelkime į „Žalgirio“ rungtynes, kuriose 90:94 buvo nusileista „Fenerbahče“ komandai. Turbūt viskas galėjo pasibaigti ir kitaip?

– Manau, kad galėjo. Tas turbūt ir skaudžiausia, nes atrodė kad ketvirtajam kėlinyje turėjo daugiau šansų, pavyzdžiui, kad Dustinas Sleva užmynė liniją ir gavosi du taškai, ne trys. Dar ten buvo pora epizodų, o jau pratęsime „Fenerbahče“ kontroliavo viską ir atrodė, kad „Žalgiris“ nelabai jau turėjo šansų, bet bandė kabintis. Sakyčiau, kad čia toks jų šių metų veidas, kad niekada nenuleidžia rankų. Bendrai kalbant, tai gaila, nes ketvirtajame kėlinyje šiek tiek kažkur geriau sužaidus buvo galima išplėšti tas lemiamas serijos rungtynes.

– Ar prieš sezoną tikėjotės, kad taip gerai atrodys Ąžuolas Tubelis?

– Ne, tikrai nesitikėjau. Galvojau, kad bus geras toks rolinis žaidėjas, bet kad turės tokį stiprų sezoną, kur ketvirtfinalio serijoje gali būti vienas iš pagrindinių žaidėjų, tai tikrai nesitikėjau. Tikrai gražu, kai žmogus, atrodo, atiduoda visą save. Turbūt be jo tokio sezono ir „Žalgiris“ neturėtų tokių gerų metų Eurolygoje.

– O kaip bendrai atrodė, jūsų akimis, Tomo Masiulio treniruojama komanda šį sezoną?

– Jautėsi, kad tie žaidėjai, kurie turėjo stabilias minutes tikrai jautėsi patogiai T. Masiulio schemose. Jose gal ir nebuvo per daug improvizacijų, gal tik Sylvainas Francisco, Nigelis Williamsas-Gossas, Maodo Lo turėjo daug progų improvizuoti. Tačiau atrodė, kad komanda žino, ką daro ir nėra per daug kažkokių nereikalingų veiksmų.

– Nusikelkime į FIBA čempionų lygos finalą, kur „Rytas“ 92:86 palaužė Atėnų AEK ekipą. Kokios emocijos virė stebint šias rungtynes?

– Aš manau, kad vienos geriausių [rungtynių], kurias aš stebėjau. Tie Simono Lukošiaus tritaškiai tikrai buvo fantastika. Nebuvo jis „Ryto“ pagrindinis žmogus, bet atrodo tuos metimus metė su tokiu pasitikėjimu ir taip laisvai, drąsiai viską sumetė. Jerrickas Hardingas irgi patempė ketvirtame kėlinyje. Atrodo, kad „Ryto“ toks veidas ir yra, kad kai jiems sunku, jie kažkaip geriau žaidžia ir labiau susiima. Čia didelė pagarba žaidėjams, trenerių kolektyvui, kad nesvarbu, kiek atsilikinėtų, bet sugeba tikėti.

– Užsiminėte apie S. Lukošių. Po finalo netrūko jam epitetų, graikų spaudoje buvo vadinamas „from zero to hero“. Kokias lubas pieštumėte šiam žaidėjui?

– Labai sunku pasakyti, bet man atrodo, kad jis turi labai gerą savybę, kai prieš dvi dienas nesužaidęs pusfinalyje išeina finale ir taip žaidžia. Jis gi vis tiek dar debiutantas žaidžiant Europoje. Atvažiavo iš NCAA, pirmi metai, bet labai geras debiutas, su pasitikėjimu. Metikas, kaip sakoma, kuris nedvejoja, jei turi laisvą progą, turi mesti. Ši savybė leidžia žymiai daugiau pasiekti, kai tu nedvejoji ir pasitiki tuo, ką darai.

– Vienas iš „Ryto“ pergalių architektų yra treneris Giedrius Žibėnas. Ar galima sakyti, kad jis po truputį išaugo jau ir FIBA čempionų lygos marškinėlius ir yra vertas progos toje pačioje Eurolygoje?

– Tikrai žiūrint į „Rytą“, kiek jis pakėlė šitą komandą per pastaruosius metus, sunku, aišku, dabar pasakyti, bet manau, kad galėtų Eurolygoje kažkur gauti darbą. Bet turbūt čia priklausys ir nuo jo pačio, kiek jis nori „Ryte“ likti, nes jau daug metų dirba čia. Tačiau po tokio sezono, žinant, kiek ten visokių turėjo permainų eigoje, tai tikrai labai įspūdingas darbas iš jo pusės ir linkėčiau, kad atsirastų tas šansas Eurolygoje.

– Ar pergalės finale „Rytas“ užsiaugins sparnus ir galės pasiūlyti didesnę konkurenciją „Žalgiriui“ kovoje dėl LKL titulo?

– Jei kalbėsime apie potencialų finalą tarp „Žalgirio“ ir „Ryto“, manau, kad T. Masiulio auklėtiniai turėtų nugalėti. Tačiau tikiuosi, kad tas finalas gal įdomesnis bus nei buvo ankstesni jų tarpusavio šio sezono susitikimai. Nemanau, kad finalo serijoje „Rytas“ leistų lengvai „Žalgiriui“ laimėti viską.

– Nusikelkime kitapus Atlanto vandenyno. WNBA lygoje debiutavo L. Juškaitė. Kiek džiaugiatės dėl tokio pasiekimo ir ką apskritai tai reiškia Lietuvos moterų krepšiniui?

– Labai džiaugiuosi, nes aš Laurą pažįstu nuo jos pirmų žingsnių krepšinyje. Atsimenu, kad atvežė tokią talentingą mergaitę iš Skuodo ir turėjo nuo pirmųjų žingsnių tuos fizinius duomenis, dominuodavo. Paminėčiau ir jos darbo etiką, kur žmogus tikrai atiduoda visą save ir labai augdavo kiekvienais metais. Labai džiaugiuosi už ją, kad išlaukė to savo šanso.

Manau, kad Lietuvos krepšiniui taip pat yra labai didelis laimėjimas, nes daug metų nieko arti neturėjome prie WNBA. O dabar dar ir Justė Jocytė prisijungs. Labai svarbu, kad Lietuva turi tokias talentingas merginas.