Remiantis nauja Europos Audito Rūmų ataskaita, Vakarų Balkanų šalys nespės iki 2030 m. užbaigti pagrindinio Europos transporto tinklo regione, nes įgyvendinimas vėluoja. Pažangą stabdo nebrandžių projektų atrinkimas ir priežiūros trūkumai.
Europos Audito Rūmai (EAR) birželio 9 d. paskelbė specialiąją ataskaitą „Vakarų Balkanų investicijų programa“. Ji parengta atlikto audito pagrindu, jo metu nustatytais trūkumais. Esu šios ataskaitos autorė ir su Lietuvos mokesčių mokėtojais noriu pasidalinti audito išvadomis.
Vakarų Balkanų šalys – Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas*, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija – yra ES plėtros politikos centre. Vakarų Balkanų investicijų programa veikia kaip investicijų poreikių analizės forumas ir derinimo mechanizmas, jis apima transporto, energetikos, aplinkosaugos, skaitmeninimo ir kitus sektorius. Europos Komisija transporto sektoriui skyrė didžiąją dalį finansavimo – 899 mln. eurų, arba 86 proc. visos sumos, o EAR auditoriai keturiose šalyse patikrino 12 projektų, kurių vertė – 341,6 mln. eurų.
EAR auditoriai tikrino, kaip įgyvendinama minėta programa, kurią finansuoja ES kartu su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, tokiomis kaip Europos investicijų bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Pasaulio bankas ir kitais donorais. Audituotas laikotarpis – 2015–2025 metai. Per tą laikotarpį vien mūsų audituoto transporto sektoriaus projektams Europos Komisija išmokėjo 527 milijonus eurų dotacijų.
ES auditoriai skelbia: Vakarų Balkanų regiono transporto tinklo integracija į Europos Sąjungą vyksta lėčiau nei tikėtasi, ir iki 2030 m. pagrindinis transporto tinklas, jo integracija į ES transporto tinklą nebus pilnai užbaigta. Taigi, nebus pasiektas pagrindinis šios programos tikslas transporto srityje.
Pagrindinės problemos – vėluojantys projektai, silpna stebėsena ir tvarumo trūkumai. Daugelio projektų įgyvendinimas vėluoja daugiau kaip dvejus metus, o dažnas projektas pradedamas net 17 mėnesių pavėluotai. Auditoriai pastebėjo, kad dažnai atrenkami nepakankamai brandūs, neišbaigti projektai, o ES paramos stebėsena ir matomumas regione išlieka nepakankami.
Auditoriai taip pat abejoja dėl kelių projektų tvarumo, pavyzdžiui, dėl lėšų tęsti investicijas trūkumo ir nepakankamos priežiūros. Vieno projekto atveju geležinkelio būklė audito metu buvo blogesnė nei prieš projekto pradžią. Kitu atveju tunelis nebuvo sujungtas su keliu. Trečiame projekte geležinkelio bėgiai baigėsi pasienyje.
Keletas konkrečių pavyzdžių. Štai Šiaurės Makedonijoje pagrindinis geležinkelių koridorius nebuvo sujungtas su viena iš kaimyninių šalių ir nebuvo pasiektas susitarimas su kaimyninėmis šalimis siekiant užtikrinti, kad tuo metu, kai buvo patvirtinta dotacija, būtų galima naudotis visu koridoriumi. Bosnijoje ir Hercegovinoje paraiškos teikimo metu viena kelio atkarpa nebuvo sujungta ir tokia išliko mūsų audito vizito 2025 m. birželio mėn. metu, nors dauguma darbų buvo užbaigti iki 2023 metų.
Antras pavyzdys: Šiaurės Makedonijoje 2020 m. įsigaliojo nuo 2005 m. ES galiojanti norma dėl žemės drebėjimams atsparių konstrukcijų, pavyzdžiui, tiltų, projektavimo. Rangovas darbus pradėjo tik 2022 metais. Tačiau dėl naujų projektuotojų tiltams modernizuoti paieškos buvo dar labiau vėluojama (žr. paveikslėlį).
Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis projekto dokumentais ir patikrinimu vietoje.
Kalbant apie ES plėtrą, gerai išvystyta infrastruktūra yra žingsnis pirmyn siekiant atitikti bloko narystės kriterijus. Tačiau Vakarų Balkanų transporto projektai vykdomi per lėtai, kad šį dešimtmetį regionas būtų sujungtas su ES. Europos Komisija turėtų gerinti projektų atranką, stebėseną bei tvarumą ir didinti ES finansuojamų transporto projektų matomumą regione.
Apibendrinant galima teigti, kad VBIP padeda plėsti pagrindinį Europos transporto tinklą. Pradėta daug projektų, o auditorių patikrinti projektai atitinka Vakarų Balkanų ir ES junglumo prioritetus. Vis dėlto duomenys rodo, kad pažanga siekiant iki 2030 m. įgyvendinti visus pagrindinio Europos tinklo standartus yra lėta.
*Kosovo pavadinimas nekeičia pozicijos dėl statuso ir atitinka JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
