Ketvirtadienį Seimas valdančiosios koalicijos balsais pavedė Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą, įvertinant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2021–2024 metų veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Iš pirmo žvilgsnio viskas teisėta. Seimas turi teisę Valstybei kontrolei pavesti atlikti auditus, o veiklos auditas yra įprastinė auditorių veikla ir kompetencija. Tačiau Seimo priimtame nutarime yra matomų ir nematomų dalykų, kurie verčia sunerimti.
Vienas jų – siekis šio audito pagrindu kažkaip įvertinti LRT turinį politinio neutralumo požiūriu. Politinio neutralumo principas, nors numatytas LRT įstatyme, ten pateko, matyt, per klaidą. Visuomeninį transliuotoją tas pats įstatymas įpareigoja puoselėti konstitucines ir humanistines vertybes, tai yra nebūti politiškai (vertybiškai) neutraliam.
Neutrali Šveicarija slėpė nacių auksą ir tame nematė nieko blogo. Politiškai neutrali žiniasklaida negalėtų pasakyti, kuri pusė smerktina rusijos ir Ukrainos kare ir gerai ar blogai yra remti (arba neremti) Ukrainos. Taip pat negalėtų pasmerkti žmogaus teisių pažeidimų ar nematytų reikalo iš viso apie tai pasakoti. Nes neutraliai žiūrint konstitucinės ir demokratinės vertybės neturi didesnės reikšmės.
Iš tiesų, visuomeninis transliuotojas turi turėti vertybinį stuburą. Dėl to Europoje politinio (vertybinio) neutralumo reikalavimas nekeliamas. Bet tiek Europos transliuotojai, tiek LRT privalo būti objektyvūs, nešališki, pateikti subalansuotą, visuomenės įvairovę atspindintį turinį.
Kitas dalykas, apie kurį jau rašyta ir anksčiau, kad užsimindami apie siekį vertinti politinį neutralumą, politikai užsimena ne apie finansus ar valdymo struktūrą, o aiškiai taikosi vertinti LRT kuriamą turinį. O tai tolygu daryti politinį spaudimą vienam iš kertinių demokratijos ramsčių – žiniasklaidos nepriklausomumui (ypač nuo politikų). Apie tokio spaudimo grėsmes perspėja Europos visuomeninių transliuotojų sąjunga (EBU) „Visuomeninių transliuotojų valdymo principuose“.
Tačiau yra ir dar kai kas įdomaus ir neraminančio, ko nesimato vos kelių eilučių Seimo nutarime. Tai konkrečios užduotys Valstybės kontrolei atliekant pavestą auditą. Jos nėra oficialus nutarimo priedas. Dėl jų Seimas nebalsavo. Seimo audito komitetas išvadoje suformulavo ir vos penkiais balsais patvirtino visą paklodę – 6 punktus ir 24 papunkčius – užduočių, ką Valstybės kontrolė turėtų ištirti. Daugelis tų punktų atitinka Valstybės kontrolės kompetenciją, liečia finansų ir organizacinės struktūros vertinimą. Tačiau užduočių kupetoje yra paslėpta adata.
Viename punktų (5.4) yra liepiama ištirti LRT programų ir LRT interneto svetainės turinį, ar jame nėra įsivyravusios vienašališkos politinės pažiūros. Suprantama, LRT turinys turi būti nešališkas ir objektyvus. Bet politikai neturi teisės inicijuoti žiniasklaidos turinio kontrolės. Ir dar daugiau – Valstybės kontrolė irgi neturi teisės tirti ir vertinti žiniasklaidos turinio. Seimas turi teisę pavesti Valstybės kontrolei tik jos kompetencijai priklausančias užduotis.
Valstybės kontrolės kompetencija įstatyme apibrėžta trimis punktais: valstybės turto ir biudžeto valdymo ir naudojimo teisėtumo ir efektyvumo kontrolė, Fiskalinės sutarties taisyklių laikymosi ir finansų skaidrumo priežiūra, teigiamo audito poveikio viešajam valdymui ir finansų valdymui skatinimas. Nė vienas šių punktų neapima žiniasklaidos turinio analizės ir vertinimo. Taigi, ši užduotis yra neteisėta, išeinanti iš Valstybės kontrolės įstatyme apibrėžtų kompetencijos ribų.
Atskirai paminėtina, kad jokie auditoriai neturi nei metodikų, nei kompetencijų objektyviai atlikti žiniasklaidos turinio objektyvumo, nešališkumo, politinio neutralumo analizės. Ir niekur demokratinėje Europoje jokie auditoriai to nedaro. Tai yra žurnalistų etikos inspektorių, kontrolierių, komisijų, tarybų, nagrinėjančių pilietinės visuomenės skundus dėl nešališkumo ir panašių trūkumų kompetencija ir kasdienė duona, jau nekalbant apie vidinę visuomeninių transliuotojų (ir LRT) kokybės užtikrinimo sistemą (redaktoriai, etikos kontrolierius ir kt.).
Negalima neatkreipti dėmesio, kad neteisėtą ir nedemokratišką užduotį suformulavo Seimo komitetas, kuriam vadovauja „Nemuno aušros“ partijos atstovas. Kaip žinia, šios partijos vadovas skelbia, kad demokratija yra blogiausia valdymo forma, kuriai lemta žlugti. Prie kalbų prisidedama ir veiksmais? Deja, Seimas to, kad siūloma audituoti Valstybės kontrolės kompetencijai nepriklausančius dalykus, nesureikšmino ir nutarimui pritarė.
Dabar susidarė įdomi teisinė situacija. Seimo nutarime tėra trumpas pavedimas atlikti LRT veiklos auditą. Neteisėtoji užduotis nėra nutarime, o Audito komiteto išvadoje. Seimo komitetų išvados nėra konstitucinės ar kitokios teisminės kontrolės dalykas. Taigi, užduočių nerašant į nutarimo priedą, o tiesiog paliekant komiteto išvadoje, buvo atimta galimybė jų teisėtumą teisiškai ginčyti. Užduotys perduotos tarsi vokelyje iš rankų į rankas.
Dabar „vokelis“ Valstybės kontrolės rankose. Nuo jos būsimos vadovės kompetencijos ir principingumo priklausys, ar auditas bus atliekamas pagal visas Seimo audito komiteto užduotis, ar vis tik Valstybės kontrolės kompetencijos ribose.
Kol kas kandidatė į valstybės kontrolieres Irena Segalovičienė nė karto neužsiminė, kad matytų kokių abejotinų dalykų Seimo pavedime. Priešingai, pasisakė, kad bandymai kelti klausimus dėl pavedimo nėra gera praktika ir net kelia pavojų Valstybės kontrolei (?).
Pavojaus varpai? Tik kam jie skambina? Dar pridūrė, kad tikrai darysianti viską, kad Seimo pavedimas būtų kokybiškai atliktas. Tikėkimės, kad tai nereiškia, kad bus uoliai atliktos net ir tos užduotys, kurioms atlikti auditoriai neturi tinkamų metodikų, dalykinių kompetencijų ir net įstatyminio pagrindo.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
