Mažiausiai 58 valstybės ir teritorijos yra užterštos priešpėstinėmis minomis, o Mianmare, Sirijoje, Afganistane ir Ukrainoje fiksuojama daug civilių aukų, antradienį pareiškė Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vyriausiasis komisaras Volkeris Turkas.
„Labai neramina tai, kad praėjus beveik 30 metų po Priešpėstinių minų uždraudimo sutarties priėmimo šie sprogstamieji ginklai ir toliau žudo bei žaloja žmones – dažnai praėjus dešimtmečiams po jų padėjimo“, – sakoma V. Turko pareiškime.
„Būtina, kad visos valstybės iš naujo įsipareigotų nutraukti šių ginklų gamybą, naudojimą bei perdavimą ir padvigubintų pastangas bendradarbiauti valant jau padėtas minas“, – teigė jis.
V. Turkas parengė ataskaitą apie situaciją, remdamasis vyriausybių, nevyriausybinių organizacijų, humanitarinių organizacijų ir pilietinės visuomenės informacija.
Vien 2024 metais nuo sausumos minų ir karo sprogmenų likučių žuvo mažiausiai 945 žmonės, o 4 325 buvo sužeisti, teigiama ataskaitoje, kurioje remiamasi organizacijos „Landmine and Cluster Munition Monitor“ duomenimis.
„Tarp aukų, kurių karinis ar civilinis statusas buvo žinomas, civiliai sudarė apie 90 proc. visų 2024 metais užregistruotų nukentėjusiųjų“, – rašoma ataskaitoje.
Daugiausia aukų 2024 metais užfiksuota Mianmare (2 029), Sirijoje (1 015), Afganistane (624), po jų seka Ukraina, Nigerija, Malis, Jemenas ir Burkina Fasas, kurių kiekvienoje užregistruota daugiau nei po 200 aukų.
Atskirame pareiškime Tarptautinė kampanija prieš sausumos minas nurodė, kad minos ir karo sprogmenų likučiai, įskaitant kasetinius šaudmenis, 2025 metais pražudė arba sužeidė daugiau nei 5 tūkst. žmonių, o didžioji dauguma jų vėlgi buvo civiliai.
V. Turko biuras pažymėjo, kad vaikai sudaro daugiau nei 40 proc. visų nuo 1999 metų užregistruotų civilių aukų, nukentėjusių nuo priešpėstinių minų.
V. Turko biuro teigimu, priešpėstinės minos ne tik žudo ir žaloja, bet ir paverčia teritorijas neprieinamomis zonomis, o tai varžo teises, pailgina gyventojų perkėlimo laikotarpį ir neleidžia naudoti žemės žemės ūkiui.
Nors Otavos minų uždraudimo konvenciją yra pasirašiusios 162 valstybės, V. Turkas pažymėjo, kad kitos šalys, turinčios dideles atsargas, dar nėra jos narės.
Estija, Suomija, Latvija, Lietuva ir Lenkija neseniai pasitraukė, o Ukraina stabdo jos įgyvendinimą.
„Sutarties dar neratifikavusios valstybės turėtų nedelsdamos tai padaryti, o pasitraukusios šalys turėtų greitai vėl prie jos prisijungti“, – sakė V. Turkas.
Jis pasveikino neseniai priimtą Libano sprendimą prisijungti prie Otavos konvencijos, nepaisant karo tarp Izraelio ir grupuotės „Hezbollah“.
V. Turko ataskaitoje teigiama, kad per septynerius metus iki 2025-ųjų įnašai į JT savanorišką patikos fondą paramai minų valymo srityje smarkiai sumažėjo – nuo 125 mln. JAV dolerių (107,81 mln. eurų) iki 46 mln. (39,68 mln. eurų).
