Nors įdėjo milžiniškų pastangų ir patyrė daug nuostolių, Rusija per penkerius karo Ukrainoje metus nepasiekė nė vieno savo strateginio tikslo, rašoma Estijos gynybos pajėgų Žvalgybos centro parengtoje Ukrainos padėties apžvalgoje.
Praėjusią savaitę karo veiksmų intensyvumas šiek tiek sumažėjo. Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai gilino problemas Kryme ir kitose okupuotose teritorijose, o Rusija ir toliau atsisakė derėtis su Ukraina kitomis sąlygomis nei savo pačios, rašoma pranešime.
„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo viešajame laiške Rusijos prezidentui apibūdino pasikeitusią karo tikrovę ir paragino Rusiją pradėti derybas. Prezidentas Putinas atsakė, kad susitikimas šiuo metu neturi prasmės. Pasak prezidento Putino, Rusijos pajėgos kontroliuoja 100 procentų Luhansko srities, 80 procentų Donecko srities ir 80 procentų Zaporižios srities ir kasdien žengia į priekį“, – rašė Žvalgybos centras.
Centras taip pat pažymėjo, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pakartojo šalies poziciją, jog karas Ukrainoje yra Vakarų strategijos, skirtos sulaikyti, izoliuoti ir susilpninti Rusiją, rezultatas. Pasak S. Lavrovo, Rusija sutiko su Ankoridže pasiektais kompromisais, tačiau kadangi Jungtinės Valstijos nedarė pakankamai spaudimo Ukrainai, kad ši priimtų Vašingtono pasiūlytą sprendimą, derybų procesas įstrigo.
Žvalgybos centras nurodė, kad fronto linijoje vidutiniškai vyko 250 susirėmimų per dieną, panašiai kaip prieš tris savaites: „Rusijos Federacija per savaitę užėmė 15 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos.“
Pasak Žvalgybos centro, intensyviausi susirėmimai vyko Pokrovsko ir Huliaipolės kryptimis, paskui – Lymano, Kostiantynivkos ir Slovjansko kryptimis.
Žvalgybos centras rašė, kad Rusijos Federacijos daliniai veržėsi Slovjansko, Lymano, Kostiantynivkos ir Pokrovsko kryptimis.
„Ukrainos pajėgos vykdė kontratakų veiksmus Charkivo, Donecko, Dnipropetrovsko ir Zaporižios srityse ir šiek tiek pasistūmėjo Borovos kryptimi ir vakarinėje Zaporižios srities dalyje“, – pabrėžė Žvalgybos centras.
Pasak Žvalgybos centro, Rusijos Federacija kasdien vidutiniškai neteko 1 400 karių.
Žvalgybos centras nurodė, kad Rusijos tolimojo nuotolio tikslieji smūgiai buvo nukreipti į Ukrainos energetikos, pramonės, žemės ūkio, transporto ir civilinę infrastruktūrą mažiausiai aštuoniose Ukrainos srityse.
„Per savaitę į taikinius Ukrainoje buvo paleista beveik 1 500 dronų ir penkios raketos (palyginkime – beveik 2 000 dronų ir 82 raketos praėjusią savaitę). Didžiausia Ukrainos privačiojo sektoriaus energetikos įmonė DTEK pranešė, kad nuo plataus masto karo pradžios Rusija 230 kartų atakavo bendrovės šilumines elektrines“, – teigiama ataskaitoje.
Pasak Žvalgybos centro, Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau vykdė intensyvius vidutinio nuotolio smūgius prieš Rusijos karinius objektus ir ryšių linijas iki 300 kilometrų atstumu nuo kontaktinės linijos. „Ukrainos teigimu, dėl šių operacijų per pastarąsias dvi savaites karinio transporto srautas greitkelyje, jungiančiame Rostovą prie Dono ir Simferopolį, sumažėjo 71 procentu. Dėl vis dažnėjančių smūgių Rusijos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupuotės vadas uždraudė karinių krovinių eismą šiuo maršrutu ir greitkeliu, jungiančiu Kerčę ir Sevastopolį“, – rašė Žvalgybos centras.
Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centras pažymėjo, kad Ukrainos vidutinio nuotolio smūgiai paskatino okupacines valdžios institucijas Luhansko srityje laikinai apriboti civilinį eismą Belgorodo–Mariupolio ir Rostovo prie Dono–Simferopolio greitkeliais ir sustabdyti priemiesčių geležinkelio paslaugas keturiuose atskiruose geležinkelio ruožuose.
„Per savaitę Ukraina du kartus smogė į Čonharo tiltą, siekdama sutrikdyti logistinę paramą Rusijos pajėgoms Kryme ir pietiniame fronte. Dėl to eismas šiuo maršrutu į Krymą buvo sustabdytas, o vairuotojams buvo rekomenduota naudotis Armiansko ir Perekopo maršrutais, jiems kelionė prailgo 120–150 kilometrų, o prekių gabenimas sulėtėjo. Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat smogė į automobilių tiltą tarp Heničesko ir Arabato nerijos, sukeldamos papildomų logistinių sunkumų Rusijos valdžios institucijoms“, – rašė Žvalgybos centras.
Žvalgybos centras paaiškino, kad dėl Ukrainos atakų Kryme galioja apribojimai degalų pardavimui privatiems asmenims ir sumažėjo viešojo transporto pasiūla gyventojams. „Taip pat pasirodė informacijos, rodančios, kad Krymas nebėra viena populiariausių Rusijos atostogų vietų. Gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje viešbučių rezervacijos Kryme sumažėjo 31 procentu, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais“, – nurodė Žvalgybos centras.
Centras atkreipė dėmesį, kad praėjusią savaitę Ukrainos tolimojo nuotolio tikslieji smūgiai smogė į naftos perdirbimo gamyklą Samaros srityje, taip pat į degalų infrastruktūros objektus Leningrado, Vladimiro, Volgogrado ir Rostovo srityse bei Krasnodaro krašte. Ukrainos dronų atakos taip pat smogė į parako gamyklą Riazanės srityje, dronų ir raketų komponentų gamyklą Čiuvašijos Respublikoje, karinę bazę Kronštate, karinį arsenalą Didžiojoje Ižoroje ir karinę infrastruktūrą Belgorodo srityje, Krasnodaro krašte ir Kryme.
Žvalgybos centro duomenimis, Rusijos energetikos ministerija buvo priversta pripažinti, kad Ukrainos atakos prieš naftos pramonės įmones sukėlė degalų tiekimo sutrikimų keliuose šalies pietiniuose regionuose. Siekdama išspręsti šias problemas, Rusija įkūrė šio sektoriaus koordinacinę darbo grupę, į ją įtrauktos didžiausios šalies degalų pramonės įmonės.
Straipsnis pirmą kartą publikuotas 2026 m. birželio 12 d. 12:52; (CEST).
Straipsnis išverstas naudojant dirbtinį intelektą, bet visą tekstą perskaitė ir patikrino žmogus.
