Vokietija ir Lenkija trečiadienį ketina pasirašyti naują gynybos susitarimą, atidėdamos į šalį savo sudėtingą praeitį, kad sustiprintų Europos karinį bendradarbiavimą didėjančios įtampos su Rusija ir augančio neapibrėžtumo dėl JAV įsipareigojimų Europoje laikotarpiu.
Santykiai tarp dviejų kaimynių pastaraisiais metais tapo pragmatiškesni, Rusijai 2022 metais pradėjus pilno masto karą Ukrainoje, o Lenkijoje 2023 metais į valdžią atėjus liberaliai vyriausybei.
JAV svarstant galimybę iš dalies sumažinti savo karinį buvimą Europoje, Lenkija siekia užtikrinti, kad pagrindinės Europos sąjungininkės prisiimtų didesnį vaidmenį ginant žemyno rytinį sparną.
Vokietija ieško partnerių, siekdama atgaivinti savo kariuomenę – Bundesverą, – dešimtmečius apleidusi šią temą, puoselėdama ambicijas sukurti stipriausią konvencinę armiją NATO Europos pusėje, o šios pastangos ateinančiais metais pavers ją pagrindiniu Europos gynybos ramsčiu.
Lenkijos, kaip Ukrainos logistikos centro, svarba, kartu su jos augančia ekonomika ir didžiulėmis investicijomis į gynybą, pavertė ją patrauklia partnere Vokietijai ir kitoms pagrindinėms Europos šalims.
„Mums, vokiečiams, reikia stiprios Lenkijos kaip lygiavertės partnerės, – gruodį Berlyne po susitikimo su liberaliu Lenkijos premjeru Donaldu Tusku sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. – Tai atitinka mūsų esminius interesus.“
Svarbus Vokietijos vaidmuo saugant Europos rytines sienas
Gynybos susitarime numatyta įtraukti Baltijos jūros regiono apsaugos planus bei išsamią informaciją apie bendradarbiavimą karinio mobilumo ir infrastruktūros, kibernetinės gynybos bei naujų technologijų srityse.
Abi šalys yra negrįžtamai susietos NATO gynybos planais, kurie Vokietijai numato kertinį vaidmenį ginant Baltijos regioną kartu su Lenkija ir kitomis Vidurio bei Rytų Europos regiono šalimis, teigė Varšuvoje įsikūrusio Rytų studijų centro direktoriaus pavaduotoja Justyna Gotkowska.
„Vokietija yra iš esmės atsakinga už Baltijos šalių gynybą, o be bendradarbiavimo su Lenkija tai neįvyks“, – sakė J. Gotkowska.
Baltijos šalys dažnai įvardijamos kaip labiausiai tikėtinas Rusijos taikinys, jei ji ateityje užpultų NATO teritoriją.
Istorinės žaizdos vis dar kelia problemų
Tikimasi, kad gynybos susitarimu bus įtvirtinti abipusiai gynybos įsipareigojimai, numatyti NATO ir Europos Sąjungos sutartyse, kurių narėmis yra abi šalys.
Tačiau, kitaip nei dvišalės sutartys, kurias kiekviena iš jų pastaraisiais metais pasirašė su Prancūzija ir Jungtine Karalyste (JK), Lenkijos ir Vokietijos susitarimas yra tarpžinybinis, orientuotas į praktinius karinio bendradarbiavimo aspektus ir neapima politinių abipusės gynybos deklaracijų, kurios yra numatytos dvišalėse sutartyse.
Birželį Lenkijos radijo „Trojka“ paklaustas, kodėl Lenkija nepasirašo panašios sutarties su Vokietija, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis atsakė, kad prezidentas Karolis Nawrockis, atėjęs į valdžią su nacionalinės konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ parama, su tuo niekada nesutiktų.
„Kiltų tikras pragaras“, jei būtų pasirašyta Vokietijos ir Lenkijos sutartis, sakė R. Sikorskis.
Kai valdžioje buvo „Teisė ir teisingumas“, vyriausybė reikalavo iš Vokietijos apie 1,12 trln. eurų reparacijų dėl Antrojo pasaulinio karo metais vykdytos Lenkijos okupacijos – šį reikalavimą Berlynas atmetė.
Tikėtina, kad ši tema vėl iškils prieš kitų metų visuotinius rinkimus, o D. Tuskas sieks nepasirodyti nuolaidus ar tarnaujantis Berlyno interesams. Pats D. Tuskas reikalavo, kad Vokietija sparčiau mokėtų kompensacijas išgyvenusiems okupacijos nukentėjusiesiems.
Lenkija kol kas nėra Europos branduolys
Nepaisant augančios Lenkijos svarbos Europos saugumo architektūroje, Vokietija svarbiausius sprendimus dėl Ukrainos ar Irano mieliau priimdavo tik kartu su pagrindinėmis Vakarų Europos sąjungininkėmis Prancūzija ir JK, palikdama Varšuvą nuošalyje.
Birželio 7 dieną trys Vakarų Europos šalys Londone priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir aptarė vaidmenį, kurį jos galėtų atlikti galimose būsimose taikos derybose su Rusija.
D. Tuskas po susitikimo Londone Varšuvoje vykusioje spaudos konferencijoje teigė pasiskundęs F. Merzui, kad Lenkija turėtų dalyvauti diskusijose dėl Ukrainos ir regiono ateities.
„Jokie susitarimai, priimti be mūsų dalyvavimo, mūsų nebus gerbiami ir mums nebus įpareigojantys“, – sakė D. Tuskas.
Buvęs Vokietijos ambasadorius Lenkijoje ir Vokietijos užsienio santykių tarybos viceprezidentas Rolfas Nikelis teigė, kad Lenkijos vaidmuo ir reikšmė Europoje bei NATO išaugo.
„Todėl šiandien į Lenkiją reikia žiūrėti rimčiau ir, svarbiausia, ją gerbti labiau nei tai daryta praeityje“, – sakė R. Nikelis.
J. Gotkowska iš Rytų studijų centro teigė, kad Vokietija turi pripažinti, jog jos ekonomika išgyvena stagnaciją, o Lenkijos ekonomika ir karinė galia auga.
„Pastaraisiais metais jėgų pusiausvyra Europoje pasikeitė“, – sakė J. Gotkowska.
