Lietuvai šiemet jau sulaukus 22 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai, šiais metais bus prašoma dar panašios sumos iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF), sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Dar šiais metais planuojame teikti paraišką tam pačiam fondui (CEF– BNS) po sinchronizacijos projekto „kepure“, nes dabar kritinės infrastruktūros apsauga arba rezervų apsauga europinėmis lėšomis yra teisiškai nelabai įmanoma“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
„Jau vyksta pokalbiai su Europos Komisija, (...) ruošiamės paraiškos teikimui, kad iki termino rugsėjo pabaigoje paraiška būtų pateikta“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, EK šiemet sausį Lietuvai skyrė 22 mln. eurų CEF lėšų kritinės energetikos infrastruktūros atsparumo projektams.
„Tai yra gera pradžia, geras startas, bet tai tikrai nėra pabaiga“, – pabrėžė ministras.
Anot jo, dabar bus prašoma „apytiksliai panašios“ sumos, konkretūs poreikiai dar skaičiuojami.
Ž. Vaičiūno teigimu, svarbių energetikos objektų apsaugai europinė parama labai svarbi siekiant šių kaštų neperkelti galutiniams vartotojams: „Tai reiškia – įgyvendinti projektus arba optimizuojant esamą (elektros perdavimo – BNS) tarifą, arba kiek leidžiama tai daryti ES lėšomis.“
Pasak jo, stiprinant apsaugą objektuose jau įrengiamos fizinės priemonės – vadinamieji „Lego“ blokai“: „Šiuo metu plečiame šią programą, įvertinant geopolitinę situaciją, šiandienos realybę, kuomet dronai yra ne atsitiktinumas, bet vis pasikartojantis reiškinys.“
Ministro teigimu, perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ valdo apie 150 objektų, kuriems taikoma papildoma fizinė apsauga.
CEF parama projektams, susijusiems su pernai baigtu Baltijos šalių tinklų sinchronizavimu su Europa, sausį taip pat skirta Estijai, Latvijai ir Lenkijai – iš viso 113 mln. eurų.
Ž. Vaičiūnas anksčiau yra sakęs, kad lėšų kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai bus siekiama gauti 2028–2034 metų ES biudžete.
