Naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras pareiškė, kad nesiųs ginklų Ukrainai ir pritars kitam Kyjivo stojimo į Europos Sąjungą derybų etapui tik tuo atveju, jei bus užtikrintos Vakarų Ukrainoje gyvenančios vengrų tautinės mažumos teisės.
Tokius komentarus apie Ukrainos ginklavimą P. Magyaras išsakė ketvirtadienį Briuselyje susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Susitikimo metu buvo aptartas pasirengimas artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Ankaroje, praneša portalas „TVP World“.
„Vengrija vėl bus patikima partnerė stipriausiame pasaulio kariniame aljanse“, – socialiniame tinkle „X“ rašė P. Magyaras, tačiau pridūrė: „Informavau generalinį sekretorių, kad Vengrija netieks Ukrainai ginklų ar karinės įrangos.“
Jo atsisakymas siųsti ginklus Kyjivui, taip pat tokie sprendimai kaip draudimo importuoti maisto produktus iš Ukrainos atkūrimas, greičiausiai nuvils dalį Europos analitikų ir politikų, rašo „TVP World“. Jie tikėjosi švelnesnės Vengrijos pozicijos Ukrainos atžvilgiu po daugelio metų, kai Viktoro Orbano vyriausybė dažnai konfliktavo su Kyjivu ir blokavo su karu susijusias ES bei NATO iniciatyvas.
I held important talks with Mark Rutte in Brussels.
— Magyar Péter (Ne féljetek) (@magyarpeterMP) May 28, 2026
Hungary will once again be a reliable partner in the world’s strongest military alliance.@SecGenNATO and I agreed that Hungarian soldiers are doing excellent work as part of NATO’s peacekeeping mission in Kosovo.
I informed… pic.twitter.com/pVaBWkdY4H
Anksčiau P. Magyaras sakė, kad pritartų derybų dėl Ukrainos stojimo į ES pagreitinimui tik tuo atveju, „jei būtų pasiektas susitarimas dėl Užkarpatėje gyvenančios vengrų mažumos teisių“.
Budapeštas jau seniai kaltina Kyjivą ribojant etninių vengrų kalbos ir švietimo teises Ukrainos vakarinėje Užkarpatės srityje, kur gyvena daugiau nei 100 tūkst. žmonių siekianti bendruomenė.
Vengrijos vyriausybės atstovas trečiadienį teigė, kad P. Magyaras susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu tik tuo atveju, jei derybose dėl mažumų teisių bus pasiekta pažanga.
Ukraina paraišką dėl narystės ES pateikė netrukus po 2022 m. Rusijos invazijos, o oficialias stojimo derybas pradėjo praėjusiais metais. Tačiau Vengrija, vadovaujama V. Orbano, ne kartą vilkino atskiras šio proceso dalis.
Nors P. Magyaras yra pripažinęs, kad Ukraina tapo Rusijos agresijos auka ir turi teisę ginti savo teritorinį vientisumą, jo vyriausybė ir toliau riboja karinę paramą Kyjivui. Be to, neseniai buvo uždraustas plataus spektro Ukrainos žemės ūkio produktų, įskaitant grūdus, mėsą, kiaušinius, medų ir vyną, importas.
P. Magyaras taip pat lankosi Briuselyje, kur su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen aptaria milijardų eurų vertės ES ekonomikos gaivinimo fondų lėšas. Šios lėšos Vengrijai buvo įšaldytos dėl susirūpinimo teisės viršenybės ir korupcijos klausimais.
