JAV gynybos sekretoriaus Pete`o Hegsetho paskutinės minutės sprendimas atšaukti 4 000 karių dislokavimą Lenkijoje užklupo Pentagono darbuotojus ir Europos sąjungininkus netikėtai, rašo „Politico“.
Pasak trijų su šiuo klausimu susipažinusių gynybos pareigūnų, nėra aišku, kodėl tiksliai P. Hegsethas davė tokį įsakymą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą reiškė pyktį ir nusivylimą Europos sąjungininkais dėl jų nesugebėjimo padėti Irano kare, nors Lenkiją jis yra pavadinęs „pavyzdine sąjungininke“ dėl didelių išlaidų gynybai.
Sprendimas buvo dar labiau stebinantis, nes kariai ir įranga jau buvo pradėję atvykti į šalį.
„Neturėjome jokio supratimo, kad tai artėja“, – „Politico“ sakė vienas JAV pareigūnas, pridurdamas, kad Europos ir Amerikos pareigūnai pastarąsias 24 valandas praleido prie telefonų, bandydami suprasti sprendimą ir išsiaiškinti, ar laukia dar daugiau netikėtumų.
Dar anksčiau P. Hegsethas pranešė, kad Pentagonas išves 5 000 karių iš bazių Vokietijoje.
4 000 Teksase dislokuotų karių ruošėsi išvykti į seniai suplanuotą devynių mėnesių rotaciją Lenkijoje, kuri apima pratybas su NATO sąjungininkais, kai buvo gautas įsakymas sustabdyti išvykimą. Šios įprastos misijos atšaukimas yra ypač neįprastas, atsižvelgiant į tai, kad JAV dislokuotos pajėgos žemyne yra svarbi atgrasymo priemonė prieš Rusiją.
„Sausumos pajėgų vaidmuo Europoje yra susijęs su rusų atgrasymu, Amerikos strateginių interesų apsauga ir sąjungininkų užtikrinimu“, – „Politico“ sakė generolas leitenantas Benas Hodgesas.
„O dabar labai svarbus elementas, kuris turėjo prisidėti prie šio atgrasymo, dingo“, – pažymėjo jis.
Baltieji rūmai klausimus nukreipė Pentagonui, kuris gynė sprendimą kaip kruopščiai apsvarstytą procesą.
„Sprendimas išvesti karius yra visapusiško, daugiasluoksnio proceso rezultatas, kuriame atsižvelgiama į pagrindinių lyderių [JAV kariuomenėje Europoje] ir visoje vadovavimo grandinėje nuomones“, – sakė laikinasis Pentagono spaudos sekretorius Joelis Valdezas.
„Tai nebuvo netikėtas, paskutinės minutės sprendimas“, – tvirtino jis.
Tačiau platesnė strategija išlieka neaiški. Karių išvedimas iš Vokietijos vis dar planuojamas, anonimiškai teigė du su šiuo klausimu susipažinę JAV pareigūnai. Apie karių išvedimą JAV paskelbė po to, kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, jog JAV „žemina“ pačią save dėl konflikto su Iranu.
Nors tai palyginti nedidelis sumažinimas iš 38 000 JAV karių šalyje, tačiau siunčia signalą Europos sąjungininkams, kad jie gali sumokėti kainą už viešą nesutikimą su Baltųjų rūmų pozicija.
„Lenkai tikrai niekada nekritikavo prezidento Trumpo ir daro viską, ką turėtų daryti geri sąjungininkai“, – sakė B. Hodgesas.
„Ir vis dėlto, taip nutiko“, – pridūrė jis.
