Jungtinės Valstijos per metus iš Vokietijos patrauks 5 tūkst. karių. Šaltiniai teigia, kad prezidentas Donaldas Trumpas taip atsako į Vokietijos kanclerio kritiką dėl karo Irane. Tačiau Vokietijos gynybos ministras atkerta, kad amerikiečių karių buvimas yra ne tik Europos, bet ir pačios Amerikos interesas.
Pranešama, kad atšauktas ir itin svarbus Rusijai atgrasyti Joe Bideno sprendimas siųsti į Vokietiją batalioną su tolimojo nuotolio raketomis.
Savo lūpomis sprendimo patraukti tūkstančius karių iš Vokietijos Donaldas Trumpas taip ir nepaskelbė, bet pyktį ant aljanso lieja kiekviena proga prieš kameras, priekaištaudamas, kad europiečiai neremia jo pradėto karo su Iranu.
Ne JAV prezidentas, o Pentagonas paviešino sprendimą, kad per metus iš Vokietijos bus išvesti penki tūkstančiai karių, viena sausumos pajėgų brigada.
Sprendimo kontekstas, panašu, nemažiau emocinis, nei strateginis – D. Trumpas pyktį ant NATO liejo ir sprendimo paviešinimo vakarą.

„Nesulaukėme jokios pagalbos – nulis pagalbos – iš NATO, – putojo JAV prezidentas. – Išleidome trilijonus dolerių NATO ir nesulaukėme jokios pagalbos.“
Agentūros „Reuters“ cituojamas Pentagono pareigūnas sprendimą pristatė kaip D. Trumpo reakciją į Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo kritiką dėl Amerikos veiksmų Irane.
Atšauktas ir per NATO viršūnių susitikimą prieš dvejus metus Joe Bideno priimtas sprendimas Vokietijoje dislokuoti batalioną su ilgojo nuotolio raketomis.
NATO pareiškė dirbanti su amerikiečiais, kad suprastų sprendimo detales.

„Sprendimas nedislokuoti bataliono su ilgojo nuotolio raketomis – ypač nuviliantis. Tas batalionas Vokietijoje dar nebuvo dislokuotas“, – LRT TELEVIZIJAI sakė buvęs JAV ambasadorius Danielis Friedas.
„Rusai gali bandyti išnaudoti tai, ką jie mato kaip transatlantinius nesutarimus. Tačiau nebūtinai, – pridūrė jis. – Vokietijos pajėgos Lietuvoje didinamos ir jei rusai pultų, jos kovotų. Nemanau, kad Amerika liktų nuošalyje. Parama NATO ir parama NATO rytų sparno šalims Amerikoje labai didelė.“
Vokietijoje Amerika dislokavusi daugiau nei 35 tūkst. karių. Sprendimą atšaukti penkis tūkstančius Pentagono atstovas spaudai pristatė kaip Amerikos pajėgų Europoje peržiūros rezultatą.
Du D. Trumpo partiečiai respublikonai – vadovaujantys Senato ir Atstovų rūmų ginkluotųjų pajėgų komitetams – pareiškė labai susirūpinę sprendimu išvesti dalį karių iš Vokietijos.

D. Trumpo pareigūnai europiečius jau seniai ruošė būsimam Amerikos vaidmens sumažėjimui Europos saugume. Tačiau visada egzistavo keli scenarijai, kaip toks atsitraukimas atrodys – optimistinis ir pesimistinis scenarijus.
Optimistiniame scenarijuje amerikiečiai savo atsitraukimą būtų koordinavę su europiečiais, kurie turėtų laiko atsiveriančias saugumo spragas užpildyti savais pajėgumais.
Tačiau tai, kas įvyko dabar, labiau primena pesimistinį scenarijų. Panašu, kad amerikiečiai šio atsitraukimo su europiečiais ne tik iš anksto nekoordinavo, bet ir dar blogiau – šis atsitraukimas pristatytas kaip bausmė europiečiams, taip suduodant dar vieną smūgį jau ir taip aptrupėjusiai aljanso vienybei.
Pirmojoje D. Trumpo kadencijoje tai jau matyta – tada jis Pentagonui įsakė iš Vokietijos išvesti daugiau nei 10 tūkst. Amerikos karių. Pasak tuometinių pranešimų, sprendimas priimtas dėl nesutarimų su Vokietijos kanclere Angela Merkel. D. Trumpas esą supykęs, kad ši pandemijos pradžioje nesutiko atvykti į Didžiojo septyneto susitikimą Amerikoje.

Sprendimą D. Trumpas tada pristatė kaip atpildą, kokio Vokietija seniai nusipelnė. „Vokietija už tai nemoka. Tai kodėl turėtume karius palikti? [...] Mažiname karių skaičių, nes jie nesusimoka savo sąskaitų. Labai paprasta“, – 2020 m. liepą kalbėjo JAV vadovas.
Su dabartiniu kancleriu F. Merzu D. Trumpas dar neseniai sutarė puikiai, o Pentagono vadovybė Vokietiją dabar gyrė dėl išaugusių išlaidų gynybai.
Vokietijos kancleris po pastarojo susitikimo su Trumpu kovo mėnesį sakė: „Prezidentas Trumpas mane patikino, kad Jungtinės Valstijos išlaikys savo pajėgas Vokietijoje.“
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškime didžiausia grėsme dabar pavadino aljanso iširimą.







