Praėjusį mėnesį, leisdamasis į 370 kilometrų kelionę į Maskvos ekonomikos forumą, vieno Rusijos traktorių gamintojo vadovas ketino išgarsinti savo įmonę, išsakydamas aštrią kritiką šalies valdžios institucijoms.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame Vladimiras Boglajevas sako nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio neprisimenantis kito laikotarpio, kai valdžioje esantys asmenys būtų „taip aktyviai“ save diskreditavę.
„Valdžios viršūnės visiškai prarado ryšį su realybe, su tuo, kas vyksta ekonomikoje“, – sakė jis.
V. Boglajevo komentarai balandžio 7–8 d. vykusiame renginyje galbūt nebūtų tokie įspūdingi, jei ne aplinkybės, kuriomis jie buvo išsakyti.
Šalyje, kur valdžiai prieštaraujančios nuomonės yra išsakomos retai, nes už jas dažnai yra griežtai baudžiama, ypač nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, pastarosiomis savaitėmis pasigirdo nemažai kritiškų viešų pareiškimų dėl silpstančios ekonomikos ir griežtų interneto apribojimų.
„Nors kiekviena atskirai išsakyta kritika gali atrodyti nereikšminga, kartu jos sudaro reikšmingą visumą“, – balandžio 21 d., komentuodama nepasitenkinimą dėl interneto apribojimų, rašė Tatjana Stanovaja iš analitinio centro „Carnegie Russia Eurasia Center“.
„Pasinaudodama medicinine analogija, pasakysiu: nedideli ir sunkiai paaiškinami simptomai gali būti tik laikinas nepatogumas arba gyvybei pavojingos ligos požymis“, – pridūrė ji.
Tik labai nedidelė dalis šios kritikos yra nukreipta asmeniškai prieš prezidentą Vladimirą Putiną. Be to, beveik nėra pasisakančiųjų prieš karą Ukrainoje. Tiesa, vienas ilgametis V. Putino rėmėjas staiga pavadino prezidentą „karo nusikaltėliu“ ir netrukus atsidūrė psichiatrijos ligoninėje, kur praleido visą mėnesį. Pasigirsta ir invaziją į Ukrainą palaikančių tinklaraštininkų skundų, kad karas nevyksta pakankamai efektyviai.
Kai kurie analitikai, pavyzdžiui, T. Stanovaja, teigia, kad ginčas dėl interneto atskleidžia užkulisinę kovą tarp Federalinės saugumo tarnybos (FSB) struktūrų ir su ja susijusių institucijų bei verslo ar ekonominių interesų grupių, įskaitant ir esančias valdžios institucijose. Kitaip tariant, tai yra kova tarp dviejų V. Putinui lojalių konkuruojančių grupių.
Jei taip yra iš tiesų, tai balandžio 23 d. išsakytame komentare paminėdamas „interneto sutrikimų problemas“ didžiuosiuose miestuose, V. Putinas užsiminė, kurią pusę palaiko.
„Jei tai susiję su operacijomis, kuriomis siekiama užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams… saugumas visada bus prioritetas“, – vaizdo konferencijoje su aukštais pareigūnais perskaitė jis iš lapelio ranka rašytą tekstą. Valstybės institucijų teigimu, mobiliojo interneto ribojimai būtini siekiant apsisaugoti nuo Ukrainos dronų atakų.
Tuo pačiu metu V. Putinas atsargiai pripažino, kad elektros tiekimo pertrūkiai kelia nerimą rusams, ir paragino pareigūnus rasti sprendimus bei užtikrinti, kad būtų teikiamos būtiniausios paslaugos.
„Ekonomika žlunga“
Naujausi ekonominiai duomenys aiškiai rodo, ką turėjo omenyje V. Boglajevas: sausio ir vasario mėnesiais Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumenko 1,8 proc. Tai dar viena priežastis, verčianti reikšti nepasitenkinimą interneto apribojimais, turėjusiais rimtą neigiamą poveikį daugeliui įmonių.
„Ekonomika žlunga. Tai reiškia, kad nebus investicijų, darbo vietų ir pelno. Remiantis Rusijos valstybinės statistikos tarnybos skaičiavimais, šių metų pradžioje pelnas taip pat sumažėjo 30 procentų – tai rekordinis nuosmukis nuo karo su Ukraina pradžios“, – balandžio 22 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) rusų tarnybai sakė nepriklausomas ekonomistas Vladislavas Žukovskis.
„Bendrovės, net ir veikiančios kariniame-pramoniniame sektoriuje, nebeturi lėšų mokėti didesnius atlyginimus, kad pritrauktų darbuotojų į gynybos pramonės įmones, kur gaminami tankai, sviediniai ir kita ginkluotė. Šiais metais padėtis bus dar blogesnė“, – pridūrė jis.
V. Boglajevas, kurio įmonė gamina atsargines dalis metalurgijos, staklių ir naftos chemijos pramonės sektoriams bei traktoriams, jau anksčiau yra išsakęs savo nuomonę.
Pavyzdžiui, praėjusių metų rugsėjį jis atmetė teiginius, kad Rusijai pavyko diversifikuoti ekonomiką ir atsikratyti priklausomybės nuo iškastinio kuro eksporto.
Jis ne vienintelis taip mano.
Panašiai Maskvos ekonomikos forume kalbėjo ir Rusijos mokslų akademijos atstovas Robertas Nigmatulinas – jis apgailestavo dėl darbo vietų praradimo sunkiosios pramonės sektoriuje.
„Ar galime investuoti į šalį, kuriai vadovauja tokie žmonės? Ekonomikos taip valdyti negalima. Turime apie tai pasakyti prezidentui“, – sakė jis.
Kovo mėnesį oligarchas Olegas Deripaska sukėlė didelį atgarsį, užsipuldamas Centrinį banką ir ragindamas jo ekonomistus „atsipeikėti“ bei sumažinti palūkanų normas.
V. Putinas praėjusią savaitę kaltę suvertė savo pavaldiniams, tačiau išplėtė kritikos vertų pareigūnų ratą ir, atsižvelgdamas į niūrius ekonomikos rodiklius, per televiziją griežtai sudraudė aukščiausius pareigūnus ir patarėjus, tarp kurių buvo ministras pirmininkas Michailas Mišustinas ir Centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina.
Laiko mašina, nukelianti į SSRS
Ironiška, kad interneto apribojimai, kuriais iš dalies buvo siekta užgniaužti nepasitenkinimą, iš tiesų jį dar labiau sustiprino.
Tarp taikomų priemonių – ir mobiliojo interneto ribojimas, ir populiaraus socialinio tinklo „Telegram“ blokavimas, ir veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią žmonėms naudotis VPN (virtualiais privačiais tinklais), leidžiančiais apeiti galiojančius apribojimus ir pasiekti, pavyzdžiui, „Instagram“.
Akivaizdu, kad tai turi didžiulį ekonominį poveikį ne tik tokiems kasdieniams veiksmams, kaip taksi užsakymas, maisto pristatymas ar prekių įsigijimas internetu. Tai skaudus smūgis ir įtakingiems asmenims. Rusų „Instagram“ žvaigždės Viktorijos Bonios kritika buvo bene įspūdingiausia iš iki šiol girdėtų.
Jos paskelbtame vaizdo įraše aptariama eklektiška temų įvairovė: nuo interneto apribojimų iki potvynių Dagestane, taršos Juodosios jūros pakrantėse ir gyvulių skerdimo Sibire.
Tiesiogiai V. Putinui adresuotame kreipimesi vengiama jį kaltinti dėl nepopuliarių priemonių, tačiau leidžiama suprasti, kad jo autoritarinis vadovavimo stilius yra dalis problemos. Įrašas buvo peržiūrėtas apie 20 milijonų kartų.
„Vladimirai Vladimirovičiau, jie jūsų bijo. Žmonės jūsų bijo; tinklaraštininkai, menininkai bijo, gubernatoriai bijo. Bet juk jūs esate mūsų šalies prezidentas. Manau, mes neturėtume jūsų bijoti“, – kalbėjo ji.
Vėliau V. Bonia patikslino remianti V. Putiną, bet netrukus įsivėlė į karštą ginčą su Kremliui palankiu televizijos pokalbių laidos vedėju Vladimiru Solovjovu, ją pavadinusiu „nepraustaburne ištvirkėle“.
Kita nuomonės formuotoja Aiza savo 4 milijonams sekėjų pasakė, kad Rusija kenčia dėl „mirusios žurnalistikos, mirusios teisės [ir] mirusio humoro – nes mūsų šalyje už juokus griežtai baudžiama“. Kilus aršioms diskusijoms, vėliau ji įrašą ištrynė.
Savo nuomonę pareiškė ir aktorius Ivanas Ochlobystinas, anksčiau raginęs Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą paskelbti „šventuoju karu“.
„Skaitmeniniai apribojimai yra didžiulė klaida. Pirma, iš tikrųjų nieko neįmanoma „apriboti“ (juk gyvename 21 amžiuje), – rašė jis savo „Telegram“ kanale. – Norėdami mus sugrąžinti į SSRS, turėsite pasigaminti laiko mašiną.“
Prahoje gyvenantis rusų sociologas Dmitrijus Dubrovskis portalui „Current Time“ sakė, kad V. Bonia tapo „netikėta tos visuomenės dalies, už kurią paprastai niekas nekalba, t. y. susirūpinusių paprastų žmonių, nenorinčių turėti nieko bendra su politika, atstove“.
Kaip ten bebūtų, kritikos banga kyla kaip tik tuo metu, kai V. Putino reitingai smunka ir nenumaldomai artėja rudenį vyksiantys parlamento rinkimai. Remiantis ankstesne patirtimi, galima teigti, kad šie rinkimai nebus nei laisvi, nei sąžiningi. Vis dėlto D. Dubrovskis sakė tikintis, kad Kremlius reaguodamas sušvelnins interneto suvaržymus.
„Tai tikrai įvyks iki rinkimų. Galbūt tai bus tik laikina priemonė, bet, manau, jie bandys sušvelninti apribojimus, ypač „Telegram“ atžvilgiu“, – pridūrė jis.
Neatsižvelgiant į tai, kiek tokios priemonės būtų veiksmingos, Kremlius turi galių tai padaryti. Tačiau išspręsti giliai įsišaknijusias Rusijos ekonomines problemas gali būti kur kas sudėtingiau.
