„Šalys visame pasaulyje skubiai rengiasi naujoms karo formoms. Niekas nepadės šaliai, kuri neturi ryžto gintis“, – yra sakiusi Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi. Šalis šiandien susiduria su nesaugiausia tarptautine aplinka nuo 1945 m., kai trys regiono žaidėjos – Kinija, Rusija ir Šiaurės Korėja – toliau ginkluojasi ir vis dažniau veikia išvien.
Todėl Japonijos ministrė pirmininkė keičia pokarinį šalies pacifizmą didesnėmis gynybos investicijomis ir bendradarbiavimu su sąjungininkais.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- S. Takaichi keičia šalies pacifizmo politiką, didindama gynybos investicijas ir stiprindama bendradarbiavimą su sąjungininkais, reaguodama į geopolitines grėsmes.
- S. Takaichi laiko Kiniją didžiausiu saugumo iššūkiu dėl jos karinės veiklos ir ginčų dėl teritorijų, pavyzdžiui, Taivano, ir yra pasirengusi kariniam įsikišimui, jei Pekinas bandytų jėga perimti salą.
- Rusijos invazija Ukrainoje ir jos bendradarbiavimas su Kinija paskatino S. Takaichi aktyviau imtis gynybos politikos, griežtai kritikuojant Rusiją ir siekiant sugriežtinti sankcijas.
- S. Takaichi vertina Šiaurės Korėjos branduolinių raketų paleidimus ir bendradarbiavimą su Pekinu bei Maskva kaip realias grėsmes, siekdama išspręsti pagrobtų Japonijos piliečių problemą.
- S. Takaichi vyriausybė paspartino gynybos finansavimo didinimą, modernizuoja kariuomenę, įsigyja naujų ginklų sistemų ir plėtoja dronų technologijas, atsižvelgdama į šiuolaikinių karų pamokas.
Takaichi pažiūros
S. Takaichi yra pirmoji moteris, tapusi Japonijos ministre pirmininke, ir konservatyviųjų pažiūrų valdančiosios Liberalų demokratų partijos lyderė. Ji – buvusio griežto dešiniųjų pažiūrų premjero Shinzo Abės politinės linijos tęsėja, tad, eidama jo pramintu keliu, plėtoja aktyvesnę šalies gynybos ir saugumo politiką.
Nors šios politikės išrinkimas žymi svarbų žingsnį šalyje, kur moterys politikoje menkai atstovaujamos, tai nebūtinai reiškia politinį progresyvumą Japonijoje. Politikė laikosi konservatyvių pažiūrų: nepritaria tos pačios lyties santuokoms, prieštarauja dviguboms pavardėms santuokoje ir mano, kad Japonijos imperatoriais gali būti tik vyrai.
Jaunystėje važinėjusi motociklais ir grojusi būgnais sunkiojo metalo grupėje, Japonijos premjerė yra itin populiari tarp jaunojo elektorato. Užkariauti šią auditoriją jai padėjo įvaldyti socialiniai tinklai, kur dažnas jos vaizdo įrašas tampa sensacija tarp internautų.
„Atrodo, lyg Japonija būtų pasikeitusi“, – S. Takaichi politinės kampanijos renginyje sakė 21 metų studentas Genki Takahashi, pažymėdamas, kad iki šiol visi premjerai buvo vyrai. „Mes pereiname nuo tradicijos prie naujovių.“
S. Takaichi, kurios autoritetas yra Margaret Thatcher – pirmoji Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė, yra sakiusi: „Mano tikslas – tapti Geležine Ledi.“ Tačiau tokia griežta laikysena sulaukė ir aštrios kritikos šalyje – skelbiama, kad užkulisiuose buvęs Japonijos premjeras ir jos partijos narys Fumio Kishida praminė politikę „Talibane Takaichi“.
Vis dėlto stiprėjant geopolitinei įtampai, Japonija, vedama S. Takaichi, yra priversta iš esmės peržiūrėti savo gynybos strategiją, o jos dėmesio centre atsiduria trys pagrindinės regiono šalys – Kinija, Rusija ir Šiaurės Korėja.
Kinija
Nuo 2022 m. Tokijas nacionalinio saugumo strategijoje Kiniją įvardija kaip didžiausią saugumo iššūkį dėl „Kinijos užsienio politikos ir karinės veiklos“. Šalių santykius apibrėžia ne tik sparti Kinijos karinės galios plėtra, bet ir ginčai dėl salų bei Taivanas.
Kol kas aštriausia šalių akistata valdant S. Takaichi įsižiebė pernai, kai ji pareiškė, kad galėtų kariniu būdu įsikišti, jei Pekinas bandytų jėga perimti Taivaną. Į tai Kinija sureagavo audringai – Pekinas pareikalavo Japonijos „nedelsiant atsiimti žodžius“ ir apkaltino Tokiją kišimusi į Kinijos vidaus reikalus.
Pekinas tvirtina, kad Taivanas priklauso Kinijai pagal „vienos Kinijos“ politiką, kurią nuo 1972 m. pripažįsta Japonija ir daugelis kitų šalių, įskaitant JAV . Už tokį pareiškimą vienas kinų diplomatas net pagrasino S. Takaichi „nukirsti purviną kaklą “.
Šalių nesutarimų centre taip pat yra atsidūręs teritorijų klausimas, kurį provokuoja žvejybiniai laivai. Naujausias incidentas kilo vasario mėnesį: Japonijos valdžia areštavo Kinijos žvejybinio laivo kapitoną, kai šis įplaukė į Japonijos išskirtinę ekonominę zoną ir nesustojo dėl patikros. Tokijas ir Pekinas ginčijasi dėl negyvenamų salų Rytų Kinijos jūroje, kurias supa turtingi žvejybos plotai. Jas administruoja Japonija, tačiau į jas pretenzijas reiškia Kinija. Tokijo vyriausybė privačiai paragino Japonijos žvejus vengti salų, kad neprovokuotų Kinijos, kuri nuolat siunčia pakrančių apsaugos laivus ir lėktuvus į aplink salas esančius vandenis ir oro erdvę.
Pekinas taip pat nevengia griežto atsako į pokyčius kaimyninėje šalyje. Neseniai Kinijos gynybos atstovas prakalbo apie „neomilitarizmo“ atgimimą ir plitimą Japonijoje, taip užsimindamas apie S. Takaichi politinę kryptį.
Rusija
Rusijos invazija į Ukrainą ir Maskvos bendradarbiavimas su Kinija taip pat paskatino ministrę pirmininkę aktyviau imtis gynybos politikos. Šio karo atgarsiai girdimi Japonijoje, kur neatmetama galimybė, kad „ateityje Rytų Azijoje gali kilti rimtos situacijos, panašios į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“.
Iki karo Ukrainoje pradžios šalys bendradarbiavo saugumo, ekonomikos ir energetikos klausimais, Japonija taip pat siekė atnaujinti diskusijas dėl ginčytinų Kurilų salų. Tačiau nuo invazijos pradžios dvišaliai santykiai yra pasiekę žemiausią tašką per dešimtmečius – Japonija pasmerkė Rusijos veiksmus Ukrainoje, įšaldė Rusijos turtą ir įvedė eksporto kontrolę. Vis dėlto Tokijas iki šiol išlieka priklausomas nuo rusiškų dujų.
Tačiau S. Takaichi įsitikinusi, kad Rusijos agresija daro įtaką pačios Japonijos saugumui. Jai griežtai kritikuojant Rusiją ir vis kartojant, kad sankcijos Rusijai „turėtų būti iš esmės sugriežtintos“, Maskva jai įvedė asmeninį vizos draudimą, neleidžiantį jai atvykti į Rusiją. Bet jos reakcija į tai buvo aiški: „Net jei būčiau pakviesta, nevykčiau!“
Be to, tai, kad Maskva dar 2024 m. pasirašė strateginės partnerystės sutartį su Šiaurės Korėja ir vysto su Pchenjanu karinį bei technologinį bendradarbiavimą, S. Takaichi požiūriu, paverčia Rusiją režimo, kuris atvirai grasina Japonijai balistinėmis raketomis, bendrininke.
Šiaurės Korėja
Kita ilgalaikė grėsmė ir neišspręstas klausimas – Rusijos ir Kinijos iš izoliacijos sugrąžinta Šiaurės Korėja. Remiantis naujausiais Tarptautinės atominės energijos agentūros duomenimis, ši šalis demonstruoja „labai žymiai išaugusį“ gebėjimą gaminti branduolinius ginklus.
Pchenjano bendradarbiavimą su Pekinu bei Maskva ir jos branduolinių raketų paleidimą S. Takaichi vertina kaip realias grėsmes. Ji Šiaurės Korėją yra pavadinusi branduoline valstybe, nors oficiali Japonijos pozicija tokio statuso nepripažįsta.
Visgi vienas iš japonų visuomenei aktualiausių ir jautriausių klausimų, kurį S. Takaichi norėtų išspręsti kuo greičiau, yra 1977–1983 m. pagrobti šalies piliečiai. Šiaurės Korėja šiuos žmones pagrobė iš pakrančių vietovių ir naudojo savo šnipams apmokyti. Japonijos premjerė išreiškė viltį susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu akis į akį, kad išspręstų, kaip pati įvardija, „itin svarbią problemą, susijusią su Japonijos piliečių gyvybe ir saugumu“.
Tačiau Pchenjanas pareiškė, kad neturi interesų susitikti su Japonija ir savo ekonomiką bei karinius pajėgumus gaivina bendradarbiavimu su Rusija bei Kinija.
Kaip Takaichi ruošiasi spręsti grėsmes?
Japonijos gynybos ramstis yra Vašingtono įsipareigojimas ginti šalį, jei ši būtų užpulta. Japoniją taip pat gaubia JAV branduolinis skėtis ir būtent čia yra dislokuotas didžiausias skaičius amerikiečių karių – apie 55 tūkst. Pernai, lankydamasis Tokijuje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas demonstravo artimus ryšius su S. Takaichi ir pažadėjo šalių bendradarbiavimo „aukso amžių“.
Tačiau neramių laikų akivaizdoje ministrė pirmininkė S. Takaichi gynybos srityje nuo tradicinio pacifizmo žengia aktyvesnės gynybos politikos link. Svarbiausias jos sprendimas yra dvejais metais paspartinti gynybos finansavimo didinimą – 2 proc. BVP ribą šalis turės pasiekti jau 2027 metais.
Japonijos gynybos planuose ryškėja šiuolaikinių karų pamokos – didelis dėmesys skiriamas oro erdvės gynybai, bepiločiams orlaiviams ir pakrančių saugumui.
Šalis plėtoja nacionalinę daugiasluoksnę priešraketinės gynybos sistemą, kuri sujungtų skirtingas gynybos priemones į vieną sistemą. Japonija taip pat patvirtino, kad įsigyja 400 JAV „Tomahawk“ sparnuotųjų raketų, kurios turėtų būti pristatytos dar šiais metais, o šalies pietvakariuose esančioje kariuomenės stovykloje kovo mėnesį dislokavo pirmąją savo pačios tolimojo nuotolio raketą. Taip pat pranešta, kad per artimiausius penkerius metus saloje, esančioje netoli Taivano, Japonija planuoja dislokuoti vidutinio nuotolio raketas „žemė–oras“.
Patirtis iš užsitęsusio karo Ukrainoje išryškino būtinybę užtikrinti pakankamas šaudmenų, ginkluotės ir logistikos atsargas bei nuolat atnaujinti karinę techniką. Šias pamokas S. Takaichi vyriausybė integruoja į gynybos planus, orientuodamasi į didesnį ilgalaikį atsparumą. Japonija ne tik plėtoja dronų gamybą, bet ir imasi veiksmų, siekdama įtvirtinti dronų naudojimą savo sausumos pajėgose – įkūrė du specializuotus padalinius, kurių užduotis yra skatinti nepilotuojamų sistemų naudojimą. Tai apima ne tik įprastus, bet ir antžeminius, jūrinius paviršinius ir povandeninius dronus.
Tokie dronų pajėgumai taip pat atitinka Japonijos saugumo planus dėl pakrančių gynybos, kurios svarbą parodė įtempti incidentai su Kinija. Be dronų, Tokijas čia taip pat planuoja modernizuoti patrulinius laivus ir stiprinti pajėgų koordinavimą.
Keičiasi ne tik šalies kariuomenė, bet ir gynybos pramonė. Japonijos įmonės jau bendradarbiauja su Ukrainos dronų kūrėjais, o naujausias ryškus pokytis – Tokijo sprendimas sušvelninti dešimtmečius galiojusius ginklų eksporto apribojimus, atveriant kelią ginklų pardavimui daugiau nei dešimčiai šalių.
„Šalis, kuri nesiryžta iššūkiams, neturi ateities,“ – sako premjerė S. Takaichi, pabrėždama, kad Japonija turi aktyviai reaguoti į regionines grėsmes.
