Tai kaip jaučiatės, kai jau už geros savaitės dienos pradės trumpėti? Ir kaip jaučiatės, kai dar vasarai faktiškai neprasidėjus, tuoj tuoj pakvips rudeniu?
Bet, kol dar turime kelias trumpiausias naktis pasidžiaukime gamtos klestėjimu. Nes būtent dabar yra tas pilnumos, žalumos, spalvų, gausybės metas. Nes būtent dabar yra pačios gražiausios pievos su tūkstančiais žiedų. Ar matėt kokio grožio rausvos nuo smaliukių, gelsvos nuo vėdrynų, baltos nuo baltagalvių pievos? Ar girdėjot kaip jose zvimbia musės, bitės, kamanės ir storai dūzgia visokie vabalai.
Žiogų smuikų dar savaitėlę teks palaukti, o štai svirplių koncertai niekaip nenutylat. Pievos, kuriose sklando šimtai įvairiaspalvių drugelių, straksi žiogų ir skėrių nimfos, laksto grobio ieškodamos blakės, striksi cikadulės ir vikriai medžiodami nardo laumių žirgai.
Pievos, kuriose sirpsta pirmosios žemuogės ir kuriose be atvangos, jei dar ten gyvena, vakaro serenadas išderintais smuikais griežia griežlės. Pievos, kur mamų tyliai laukia stirniukai su kiškiukais, pievose, kur mamų nesulaukę vis toliau nuo urvų nuklysta lapiukai. Pievos, į kurias sutemus išeina pasiganyti stumbrės su stumbriukais, briedės su briedžiukais, elnės su elniukais ir danielės su danieliukais. Ir dar vakarais pelių ir pelėnų ieškodami virš pievų visiškai be garso it vaiduokliai sklando mažieji apuokai.
Na ir neužmirškit naktimis nuo pusės dvylikos iki 3 ryto akis dangun pakelt. Būtent šiuo metu, kai dangaus netemdo atmosferos debesys, saulė apšviečia 80 kilometrų aukštyje ledo kristalų debesys, kurie sušvinta sidabru. Tai tikrai stebuklingas reginys.
Dabar apuokiukai jau puikūs skrajūnai, bet dar nėra puikūs medžiotojai. Jie kantriai laukia vakaro ir dar saulei nenusileidus pradeda cypauti pranešdami tėvams, kur badu marinasi vargšai, už tėvus stambesni vaikai. Tėvai dirba išsijuosę, bet sunku tiek gerklių užkišti. Tad apuokiukai patys pradeda mokintis. Jie atidžiai stebi paklotę, kraipo galvas išgirdę bet kokį garsą. Bando kristi žemyn ant aukos, bet kai nėra praktikos, pelėnai be vargo pasprunka.
Paukščių balsų gan smarkiai sumažėjo, mat choristam vaikų auginimo metas. Gegutė vis rečiau sukukuoja ir lakštingalą ne visur jau išgirsi. Bet medžių viršūnės skambėte skamba nuo volungių švilpavimų, paežerėse nenutildamos kraksi krakšlės, nendrinukės, krūmuose ir medžiuose suokia strazdai, čiulba kikiliai, bei nepavargsta giedoti devyniais balsais devynbalsės su pečialindomis.
Kalbant apie trumpiausią naktį primenu, kad jonvabaliai jau gali pasirodyti ir pašviesti jums kelią iki paparčio žiedo. Tačiau daugiausia jų bus liepai įpusėjus. O paparčiai „žydės“, tai yra augins polaiškį, tik rudenį ar pavasarį (pavyzdžiui, jonpapartis), tai galit nesivarginti to žiedo ieškot.
Na ir neužmirškit naktimis nuo pusės dvylikos iki 3 ryto akis dangun pakelt. Būtent šiuo metu, kai dangaus netemdo atmosferos debesys, saulė apšviečia 80 kilometrų aukštyje ledo kristalų debesys, kurie sušvinta sidabru. Tai tikrai stebuklingas reginys.
Gražios, linksmos ir neužmirštamos jums trumposios nakties linki gamtos fotografas Marius Čepulis.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
