Už lango jau birželis, bet Ukrainos kontroliuojamame Odesos regione prie Juodosios jūros nuotaikos yra visiškai kitokios nei Putino Rusijos aneksuotame Kryme.
Nepaisant nuolatinių Rusijos dronų, neretai ir raketų antskrydžių ar nuolat skelbiamų oro pavojaus signalų, Odesoje ir visame Odesos regione padaugėjo žmonių, atvykstančių prie jūros iš įvairių Ukrainos vietų. Odesos mieste gyvenimas eina sava eiga: dirba valstybės įstaigos, kavinės, maisto produktų parduotuvėse yra įvairių produktų, retkarčiais sutrinka elektros energijos ir vandens tiekimas, bet žmonės, kad ir kaip būtų keista, prie viso to priprato ir jau bando džiaugtis prasidedančios vasaros malonumais.
Kai paklausi atvykusiųjų iš kitų Ukrainos vietų, ypač jeigu jie ne iš centrinės ar vakarinės Ukrainos, kaip jie jaučiasi Odesoje, išgirsti linksmą atsakymą: „Puikiai.“
Priminus, kad čia bene daugiausiai Ukrainoje rusų dronų ir raketų antskrydžių po Kyjivo ir Donbaso, išgirsti paaiškinimą: poilsio infrastruktūra prie jūros Ukrainoje dabar likusi tik Odesos regione, o dronai ir raketos skraido daugelyje Ukrainos vietų. Geriau atvykti į Odesą, nors čia ir daug rusų dronų bei raketų antskrydžių. Prie oro pavojų ne vienas jau priprato, o čia juk Juodoji jūra.
Panašių nuotaikų, matyt, galima būtų tikėtis ir Kryme, ypač tarp „rusiškojo pasaulio“ mylėtojų, kurių, kaip Krymą palikę ukrainiečiai pripažįsta, šiame pusiasalyje netrūko ir anksčiau. Dabar dar nemažai „rusiškojo pasaulio“ mylėtojų ten atvyko pagyventi ilgesnį laiką, įsikraustę į namus, kur anksčiau gyveno Ukrainą mylėję žmonės.
Putinas šiems „rusiškojo pasaulio“ mylėtojams žadėjo dideles investicijas iš Rusijos biudžeto, saugų, nerūpestingą gyvenimą, bet, pažvelgus į nuotaikas internete, dabar jos Kryme yra liūdnesnės nei Odesos regione.
Krymas iš žadėto rojaus kampelio tapo Ukrainos apšaudymų teritorija.
Krymo gyventojai, taip garbinę Putiną ir tikėję jo žodžiu, ir atvykę iš kitų Rusijos regionų „rusiškojo pasaulio“ mylėtojai dabar vienas po kito internete skundžiasi, kad Kryme nėra benzino, kad įvažiuojant į pusiasalį iš Rusijos pusės, per Kerčės sąsiaurį, susidarė milžiniškos automobilių eilės, kad parduotuvės Kryme gali pritrūkti maisto produktų, o atvykti per okupuotas Ukrainos Donecko, Zaporižios ir Chersono sritis iki Džankojaus Kryme yra nesaugu.
Putinas gyrėsi, kad Rusija pradeda tiesti tiek automobilių kelius, tiek geležinkelį iš Rostovo prie Dono per okupuotus miestus: Mariupolį, Berdianską, Melitopolį iki Džankojaus, ir dabar nebus jokių eilių prie Kerčės tilto norint patekti į Krymą. Bet Ukraina žingsnis po žingsnio pavertė šį Putino pažadėtą kelią dronų atakų teritorija ir dabar jau civiliniam transportui nerekomenduojama juo naudotis.
Krymas iš žadėto rojaus kampelio tapo Ukrainos apšaudymų teritorija. Juodojoje jūroje ukrainiečių jūrų dronai palieka vis mažiau vietos Rusijos kariniams laivams bei civiliniams laivams, tarnaujantiems Rusijos interesams, kai šie plukdo Rusijos naftą arba prisigrobtus grūdus iš žemių, atplėštų nuo Ukrainos. Rusijos kariniai laivai yra nesaugūs ir Azovo jūros uostuose Mariupolyje bei Berdianske, o atsipeikėję Rusijos karo ekspertai bei tinklaraštininkai ėmė pripažinti, kad Ukrainai ir nebūtina sunaikinti Kerčės tilto, kad paverstų Krymą pilkąja zona. Tą Ukraina ir daro. Pasekmes, tokias kaip panikos nuotaikos internete, dabar matome atsiskleidžiant, o Rusijos ekspertai pripažįsta, kad tai gerai apgalvota Ukrainos politika.
Todėl ir kyla paradoksali situacija: Ukrainos kontroliuojamos žemės prie Juodosios jūros susiduria su palyginti mažesnėmis problemomis nei Rusijos okupuotos teritorijos Kryme.
Neturiu piktdžiugos, kad kenčia dabar Kryme ir taikūs gyventojai, ne tik Rusijos kariuomenė, kurios visaverčiam egzistavimui Kryme ne mažesnis iššūkis yra nuolat apšaudomas kelias palei Azovo jūrą. Taikių gyventojų karas turėtų neliesti, bet faktas toks, kad vadinamieji taikūs gyventojai Rusijoje per daugiau nei ketverius plataus masto Putino karo metus prieš Ukrainą galėjo nekreipti dėmesio į šį karą, ignoruoti Ukrainos tragediją, sukeltą Putino didžiarusiško šovinizmo ambicijų, nekreipti dėmesio į žūstančius kare žmones ir toliau garbinti Putiną.
Kol neįvyko tai, kas anksčiau ar vėliau turėjo įvykti: karas atėjo į pačios Rusijos teritoriją, juo labiau į okupuotas Ukrainos žemes, kurias Rusija jau regėjo kaip savas. Iš čia pasipiktinimas. Kaipgi taip? Kodėl Kryme neužtikrintas saugumas? Praėjus net ir 12 metų po Krymo aneksijos.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
