Rugsėjo 10 d. buvo nužudytas žinomas JAV visuomenininkas, aktyviai politiniame šalies gyvenime dalyvavęs Charlieʼis Kirkas. Bet jo oponentai vengia tai įvardyti žmogžudyste ir pristato kaip išskirtinį žygdarbį.
Įvykis nutiko Rugsėjo 11 d. išvakarėse: „Rugsėjo vienuoliktoji, teroristinis išpuolis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), 2001 09 11 surengtas islamo ekstremistų, susijusių su radikalia „al Kaida“ organizacija. 19 teroristų savižudžių [...] užgrobė 4 keleivinius lėktuvus, skrendančius iš Bostono, Vašingtono ir Niujorko. 2 iš jų nukreipė į du Pasaulio prekybos centro Niujorke dangoraižius – jie netrukus po smūgių griuvo apgriaudami ir greta buvusius pastatus. Trečią lėktuvą užgrobėjai nukreipė į Pentagoną (dalis pastato sugriuvo), ketvirtas nukrito Pensilvanijoje, keleiviams pabandžius perimti iš teroristų lėktuvo valdymą (manoma, jis turėjo rėžtis į Baltuosius rūmus arba Kapitolijų).
Per šiuos teroro aktus žuvo 2 977 žmonės (dauguma jų – civiliai; tarp jų Lietuvos mokslininko Vladimiro Gavriušino duktė), 24 dingo be žinios. Griūvant pastatams žuvo 343 ugniagesiai, 60 žmones gelbstinčių policininkų, 8 medicinos darbuotojai.“ Pasauliui atsigavus po šoko imta analizuoti atakos priežastis: pasirodo, tarnybos turėjo žinių apie galimą pasikėsinimą, bet buvo sunku patikėti, kad kas sąmoningai imtųsi tokio smurto prieš nekaltus žmones. Netrukus pasigirdo balsai – esą teroristai aukojosi dėl tikslo, kitaip sakant, yra didvyriai. Kiti, ypač kraštutinių kairiųjų ir radikalumu pasižyminčių religinių judėjimų nariai, priminė, koks baisus kapitalizmas, ypač JAV.
Buvo minimas demokratinėmis vertybėmis, asmens laisve grįstų visuomenių moralinis nuosmukis ar degradacija. Tad pagedę vakariečiai gavo, ko nusipelnė (likimas), arba Alachas ar kita jėga įvykdė teisingumą. Tokios idėjos sklandė ne tik atakos organizatorius remiančiose šalyse, bet ir demokratiniame pasaulyje. Galiausiai garsiai reiškiamos emocijos, ypač užuojauta žudikų šeimoms, vis labiau ėmė gožti faktą, kad taikos metu vykdant ataką prieš demokratinę valstybę buvo nužudyti žmonės, kurių vienintelė kaltė buvo priklausyti demokratiniam pasauliui. Niekas nežino, kuo tikėjo ar ką praktikavo žuvusieji, bet palaipsniui ne vieno akyse teroristai tapo aukomis, o aukos paprasčiausiais statistiniais skaičiais.
Rugsėjo 10 d. žmogžudystės sukeltos emocijos užgožė kone visas medijas, nors abi politinės JAV partijos pasmerkė nusikaltimą. Ir Lietuvoje politologai, visuomenininkai, teisininkai bei politikai, kalbėję apie faktą ir jo pasekmes, sulaukė daug kritikos, net pasmerkimo, esą palaiko radikalus, kenkia Ukrainai ir panašiai. Kaltintojai, panašu, neišgirdo, kad kalbama ne apie nužudytojo asmens veiklos pateisinimą, bet smurto veiksmą vykstant viešiems debatams universitetinėje erdvėje. Juo labiau kad dauguma pasisakiusiųjų visada kritiškai vertino Donaldo Trumpo ir jo rėmėjų politiką.
Kuo grįstas džiūgaujančių džiaugsmas? Nužudytasis aktyviai rėmė D. Trumpą: „2010-aisiais Kirkas buvo apibūdinamas kaip pasaulietinis religijos įtakos politikai kritikas, tačiau 2021 m. pradėjo projektą „TPUSA Faith“, kurio tikslas – mobilizuoti krikščionių evangelistus balsuoti už respublikonus. Nuo tada Kirkas pradėtas apibūdinti kaip krikščioniškasis nacionalistas [...]. Po 2020 m. Rusijos invazijos į Ukrainą, Kirkas konfliktą pavadino „pasienio ginču“ ir skleidė pareiškimus, kad Ukraina apšaudo prorusų anklavą šalies Rytuose minosvaidžiais. 2022 m. vasario mėn. CPAC konferencijoje Kirkas pareiškė, kad „pietinė siena“ yra kur kas svarbesnė nei Ukrainos siena, ir pridūrė: „Noriu, kad kiekvienas respublikonų lyderis, kuris per artimiausias porą dienų išeis į sceną, pavadintų tai, kas vyksta pietinėje sienoje, invazija, nes pernai į mūsų šalį tiesiog įėjo du milijonai žmonių“. Nė vienas žinantis, kas yra demokratija, negalėtų pritarti mirusiojo idėjoms, juo labiau ukrainiečiai. Bet Ukrainos apžvalgininkai ir politikai – ne internetinių tinklų komentatoriai – pasakė, kad toks smurtas nepalengvins šalies santykių su JAV ir nepagerins ukrainiečių padėties.
Analizavę žmogžudystės pasekmes įvardijo dar didesnį JAV susiskaldymą, pretekstą imtis dar griežtesnių veiksmų varžant žodžio ir spaudos laisvę bei Kirko sekėjų aktyvumą. Taip ir buvo: laidotuvės tapo nacionalinės svarbos įvykiu, jis pristatomas kaip konservatizmo kankinys ar ikona, D. Trumpas pažadėjo suteikti prezidentinį „Taikos medalį“. Laimė, protestantiškoji tradicija nepraktikuoja šventųjų kulto, nes tikriausiai jau būtų pradėta kanonizacijos byla. Ir rinkimų kampanijos metu kandidatą rėmusios protestantiškos evangelikų bendruomenės, ypač „gerovės teologiją“ propaguojantis judėjimas, kurio lyderė yra asmeninė D. Trumpo kapelionė, išnaudojo pasikėsinimą – buvo sukurtas mitas apie tariamą kandidato misiją.
Panašiai veikia ir kitoje barikadų pusėje esantys, į tai įsijungia ir žinomi demokratų veikėjai, kurdami mitą – esą žudikas įvykdė žygdarbį. Kokį? Viešos, nors ir kontroversiškos, diskusijos metu nužudė beginklį žmogų. Sunaikino ne tik savo gyvenimą – ilgi metai kalėjime ar net blogiau – bet ir artimųjų, draugų. Ir pagilino tautiečių susipriešinimą, o tai gali vesti į smurto veiksmus, nes emocijų apimti žmonės dažnai užmiršta, už ką kovoja, jų vienintelis tikslas yra sunaikinti oponentą. Nežinia, ar Rugsėjo 11 d. atakos vykdytojai žinojo, ką daro, ar tik uoliai vykdė užduotį. Aišku viena: netrukus auka ir žudikas bus užmiršti, bet jų vardais manipuliuojantys politikai ir jais įtikėjusi emocijų apimta minia rizikuoja papildyti MAGA gretas ir sukurti ne mažiau galingą ANTIMAGA. Paprastai tokie judėjimai pasižymi sektoms būdingais bruožais – ypač aklu klusnumu lyderiui: nariai nesidomi užduoties tikslu ar prasme, net ginantys žodžio laisvę primiršta, kad ir oponentas turi tokią laisvę.
Aišku viena: netrukus auka ir žudikas bus užmiršti, bet jų vardais manipuliuojantys politikai ir jais įtikėjusi emocijų apimta minia rizikuoja papildyti MAGA gretas ir sukurti ne mažiau galingą ANTIMAGA.
Teisingo karo esmė yra teisė gintis nuo užpuoliko, taikos metu kovojama žodžiais. Popiežius Leonas XIV kalbėdamas apie brolį, kuris aktyviai remia MAGA, sako: „Mes esame labai artimi“, nors „mūsų politinės pažiūros labai skiriasi, esame visiškai skirtingose pusėse“. Popiežius tiesiogiai nebendravo su D. Trumpu, bet vyresnysis brolis Louisas Prevostas susitiko su juo Baltuosiuose rūmuose. Pontifikas stebi, kas vyksta gimtojoje šalyje, ir sako nepritariantis sprendimams, „grįstiems ekonominiais interesais, o ne pagarba žmogaus teisėms“. Jis teigia, kad sutikęs D. Trumpą pasakytų, ką mano apie jo vykdomą politiką, bet nenori „partizaninio karo“ ir viliasi, jog hierarchai bei tikintieji gali darbu ir žodžiu liudyti, kaip tai pažeidžia žmogaus teises. Išties, ar ne didesnis žygdarbis padėti įtikėjusiam į lyderį sudvejoti šio neklaidingumu? Sumažėjus rėmėjų gretoms šis butų priverstas keisti savo taktiką.
Emocinės JAV kovos persikėlė ir pas mus: vieni liaupsina Kirką, kiti žudiką, abiejose pusėse daugiau emocijų nei faktų vertinimo, girdisi patyčios iš mirusiojo, jo žmonos pasakymo, kad atleidžia žudikui: „Tėve, atleisk jam, nes jis nežino, ką daro.“ Bet ar visi taip pasakytų mašiną užkliudžiusiam kaimynui ar piniginę nugvelbusiam vagišiui?
Emocinės JAV kovos persikėlė ir pas mus: vieni liaupsina Kirką, kiti žudiką, abiejose pusėse daugiau emocijų nei faktų vertinimo, girdisi patyčios iš mirusiojo, jo žmonos pasakymo, kad atleidžia žudikui: „Tėve, atleisk jam, nes jis nežino, ką daro.“
Rugsėjo 22 d., minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jubiliejų, paskirtoji premjerė pranešė, kad Kultūros ministerija perleidžiama partijai „Nemuno aušra“, įvardijo kandidatą į ministrus. Tai sukėlė visuomenės šoką, buvo sakoma, kad tai ir pasityčiojimas iš Menininko. Žmogžudystė buvo įvykdyta Rugsėjo 11 d. išvakarėse: sutapimas ar ne, bet tądien buvo pasikėsinta ne tik į JAV, bet ir demokratinio pasaulio vertybes.
Faktų įvardijamas nėra vienos ar kitos pozicijos pateisinimas, priešingai – apsaugo nuo perdėtų emocijų ir užkerta kelią bet kokiems smurto veiksmams, padeda geriau suvokti priežastis. Kad ir kaip nesmagiai nuteikia dabartinės JAV valdžios veiksmai, vienos kadencijos negalima identifikuoti su demokratines vertybes puoselėjančia šalimi. Kaip ir Lietuvos nereikėtų tapatinti su 2025 m. demokratiškai išrinktu Seimu, vyriausybe ir prezidentu. Vis tik ne tik JAV, bet ir mūsų šiandienos situaciją nemažai lėmė manipuliavimas tariamai religiniais ar patriotiniais motyvais bei emociniais argumentais. Taip, ekonominiais, politiniais ar kitais žemiškais sumetimais grįsta santuoka nėra geriausias būdas statyti „šeimos tvirtovę“, bet, kaip rodo statistika, vien emocijomis grįsti ryšiai ne visada atlaiko „gyvenimo audras“.
