Aliaska tebuvo pradžia. Kremliaus tikslas – priversti Ukrainą priimti Rusijos sąlygas, tikintis, kad tą spausdamas ukrainiečius padės padaryti ir Trumpas. Tik tokiu atveju Putinas galėtų dalyvauti susitikime kartu su Trumpu ir Zelenskiu. Jo amerikiečiai tikisi artimiausiu metu.
Visgi Kremliaus norai labiau primena kapituliacijos reikalavimą nei kompromisą. Ukraina turėtų pasitraukti iš Donecko ir Luhansko sričių mainais į agresoriaus pažadą sustabdyti puolimą pietuose – Chersono ir Zaporižios regionuose. Kyjivas kategoriškai atmeta tokį variantą: Doneckas tebėra svarbi gynybinė linija, o politine ir moraline prasme tokį atsitraukimą būtų sunku pagrįsti.
Juolab kad agresorius nori to, ko daugiau nei dešimtmetį nesugebėjo pasiekti kariniais būdais. Britai skaičiuoja, kad, esamais tempais, rusams prireiktų dar puspenktų metų – ir šimtų tūkstančių aukų – norint okupuoti visas keturias Ukrainos sritis.
Maskva „mainais“ siūlytų grąžinti menkas Sumų ir Charkivo sričių teritorijas, bet reikalautų oficialiai pripažinti Krymo aneksiją, atšaukti dalį ekonominių sankcijų, užblokuoti Ukrainos kelią į NATO, suteikti rusų kalbai oficialų statusą bei neriboti Rusijos ortodoksų bažnyčios veiklos šalyje. Tai atviras bandymas instituciškai įtvirtinti Kremliaus įtaką Ukrainos valstybėje.
Būtent todėl šioje diskusijoje esminiu klausimu tampa ilgalaikės saugumo garantijos. Be jų bet koks dokumentas virs tik pauze iki kito karo etapo, kol Rusija atkurtų prarastus karinius pajėgumus. Trumpo aplinkos atstovai teigia, kad, suteikiant garantijas, prilygstančias NATO penktojo straipsnio logikai, dalyvautų ir amerikiečiai. Paradoksalu – tie patys sprendimų priėmėjai, kurie pabrėžia, kad šis karas „ne jų“ ir kad finansinė parama Ukrainai nėra prioritetas, svarsto rimtus įsipareigojimus. Ar tai galėtų tapti realybe, nežinia.
Garantijų tema atskleidžia platesnę dilemą. Jei jos bus tik formalios, agresorius išlaikys paskatą atnaujinti puolimą. Jei jos bus realios, tai reikš aktyvų ir ilgalaikį Vakarų įsitraukimą. Europai tai – rimtas testas, tačiau vienybę kol kas pavyksta išlaikyti.
Būtent todėl šios dienos Zelenskio ir Europos lyderių vizitas Vašingtone toks svarbus. Svečiai atvyksta ne tik išklausyti, kas buvo aptarta Aliaskoje, bet ir formuoti politinę darbotvarkę. Europos valstybės jau yra didžiausios karinės ir ekonominės Ukrainos rėmėjos. Be to, taiko efektyviausias sankcijas Rusijai. Tad Trumpo ir Putino nuomonė nėra visa lemianti.
Tvari taika neįmanoma, jei ji įtvirtina agresijos rezultatus. Realistiškas kelias – aiški saugumo garantijų architektūra, apimanti ilgalaikes ginkluotės tiekimo sutartis, oro gynybos skydą, sankcijų išlaikymą iki realaus agresoriaus atsitraukimo bei Ukrainos integraciją į Vakarų struktūras. Kitaip rizikuojama ne taika, o laikina „pauze“, po kurios agresorius sugrįš sustiprėjęs, o kaina taps dar didesnė.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
